Atnaujinta 14.59 val. Generalinės prokuratūros Spaudos konferencijų salėje žurnalistai turėjo galimybę pateikti su šiuo ikiteisminiu tyrimu susijusius klausimus jį kontroliavusiam Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorui Gintui Ivanauskui. Prokuroras pripažino, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės vaidmuo šioje byloje liko nenustatytas.
Šalies vadovė ikiteisminio tyrimo metu kategoriškai atsisakė bendradarbiauti su teisėsauga.
Tiesa, neatmetama galimybė, kad D.Grybauskaitė bus apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tai būtų įmanoma tik esant šalies vadovės sutikimui, o apklausa turėtų būti rengiama ne teismo posėdžių salėje, o prezidentūroje.
„Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyti duomenys, kurie man leido daryti išvadą, kad valstybės paslapties atskleidimu yra tiesiogiai įtariama prezidentės atstovė spaudai, vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė“, – sakė jis.
D.Ulbinaitei jokia kardomoji priemonė neskirta.
Generalinė prokuratūra pirmadienį pranešė Vilniaus miesto apylinkės teismui perdavusi baudžiamąją bylą dėl piktnaudžiavimo ir valstybės paslapties atskleidimo.
Tyrimas vykdytas nuo pernai spalio, kai naujienų agentūra BNS paskelbė apie Valstybės saugumo departamento (VSD) perspėjimus, jog Rusija rengia informacines atakas prieš šalies vadovus.
Anot prokuratūros, pirmasis pranešimas apie įtarimą įteiktas lapkričio 25 dieną, o galutinis – kovo 25 dieną.
Pasak prokuroro G.Ivanausko, prezidentę D.Grybauskaitę šiame tyrime mėginta apklausti du kartus, tačiau abu kartus ji atsisakė duoti parodymus. Prokuroro teigimu, jeigu teismas nuspręs apklausti šalies vadovę teismo proceso metu, ji gali būti apklausiama teisėjo, tačiau jeigu sutiks, parodymus gali duoti tik savo rezidencijoje.
Ikiteisminio tyrimo metu teismas buvo davęs leidimą apklausti šalies vadovę, tačiau prokuroras iš Prezidentūros gavo atsakymą, kad D.Grybauskaitė neliudys.
G.Ivanauskas teigė nenustatęs, ar valstybės paslaptis atskleista su D.Grybauskaitės žinia.
„Šie duomenys nebuvo nustatyti“, – pripažino jis.
„Atskleidus valstybės paslaptį kyla klausimas – ar Lietuvos aukščiausiojo lygio valdžios ir vykdymo institucijos yra pakankamai patikimos, kadangi iš ten gali nutekėti valstybės paslaptys. Buvo imtasi visų veiksmų, kad nustatytume ir padarytume prevenciją tokiems veiksmams ateičiai“, – sakė prokuroras.
G.Ivanausko teigimu, ikiteisminio tyrimo metu kreiptasi į VSD, kad jis pateiktų avo išvadą dėl žiniasklaidos priemonėse pasirodžiusios informacijos ir kokio slaptumo ji yra.
„VSD nurodė, kad ši informacija nėra pilna apimtimi ir turiniu neatitinka tos informacijos, kuri buvo nurodyta jų rašte, kuris buvo pažymėtas slaptumo žyme „slaptai“. Taip pat nurodė, kad ši informacija iš esmės galėtų būti prilyginama aukščiausiu lygiu, tai yra slaptumo žyma „konfidencialiai“, šiuo atveju tai būtų tarnybinės pažymos tarnybinės paslapties aukščiausia slaptumo žyma“, – sakė jis.
Pasak prokuroro, ši valstybės paslaptis buvo adresuota aukščiausioms Lietuvos valdžios ir vykdymo institucijoms – Prezidentūrai, Seimui, Vyriausybei ir Užsienio reikalų ministerijai.
„Atskleidus valstybės paslaptį kyla klausimas – ar Lietuvos aukščiausiojo lygio valdžios ir vykdymo institucijos yra pakankamai patikimos, kadangi iš ten gali nutekėti valstybės paslaptys. Buvo imtasi atitinkamai visų veiksmų, kad nustatytume ir atitinkamai padarytume prevenciją tokiems veiksmams ateičiai“, – sakė prokuroras.
Papildyta 15.18 val.
D.Ulbinaitė tikisi greito ir objektyvaus teismo sprendimo
Vyriausioji prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė jai mestus įtarimus dėl valstybės paslapties išdavimo ir piktnaudžiavimo vadina prielaidomis ir tikisi greito bei objektyvaus teismo sprendimo.
„Labai gerai, kad pagaliau ši prielaidomis grįsta situacija bus nagrinėjama teisme. Tikiuosi, kad bus priimti greiti ir objektyvūs sprendimai“, – pirmadienį BNS sakė valstybės vadovės patarėja.
Pradžia. Pirmadienį teismui perduotas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento kontroliuotas bei Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos atliktas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo ir valstybės paslapties atskleidimo.
Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2013 m. spalio 31 d., gavus Valstybės saugumo departamento pareiškimą, kuriame buvo nurodyta, kad tą dieną informacija iš teisėtiems adresatams VSD pateikto dokumento, kurio turinys sudaro valstybės paslaptį, buvo paviešinta žiniasklaidoje.
Tyrimo metu, neskaitant kitų proceso veiksmų, buvo apklausti 36 asmenys, pateikta ir gauta 216 įvairių užklausų bei atsakymų, atsakyta į 40 proceso dalyvių prašymų ir skundų.
Nustačius asmenis, galimai susijusius su įslaptintos informacijos paviešinimu, po trijų su puse savaičių nuo tyrimo pradžios, 2013 m. lapkričio 25 d., vienam asmeniui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl valstybės paslapties atskleidimo bei piktnaudžiavimo.
Galutinis pranešimas apie įtarimą dėl nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso 125 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, padarymo įteiktas 2014 metų kovo 25 d.
Tą pačią dieną – po keturių su puse mėnesio nuo tyrimo pradžios, priimtas ir nutarimas užbaigti šį ikiteisminį tyrimą. Dar beveik tris mėnesius po to vyko proceso dalyvių susipažinimas su byla bei pateiktų skundų nagrinėjimas, iš kurių paskutinis Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtas šių metų birželio 9 dieną.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad viešai pasklidusi informacija apie Rusijos ruošiamas informacines atakas prieš Lietuvos vadovus nebuvo paskelbta visa apimtimi ar pažodžiui perteikiant VSD slaptame rašte nurodytą informaciją.
Baudžiamoji byla dėl piktnaudžiavimo ir valstybės paslapties atskleidimo perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Baudžiamoji byla dėl piktnaudžiavimo ir valstybės paslapties atskleidimo perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, rašoma pirmadienį priešpiet Generalinės prokuratūros atstovų paviešintame pranešime.
Pirmadienį po pietų dėl šio įvykio Generalinėje prokuratūroje rengiama speciali trumpoji spaudos konferencija.
Šiame tyrime buvo pasiklausyta mažiausiai 21 asmens telefoninių pokalbių, tačiau įtarimai, kaip trečiadienį patvirtino D.Raulušaitis, pareikšti tik vienai prezidentės patarėjai Daivai Ulbinaitei.
Anksčiau šiame tyrime prokurorai jau padarė klaidų.
Pareigūnams atlikus teismo nutartimis palaimintus ikiteisminio tyrimo veiksmus, Lietuvoje kilo pasipiktinimo banga dėl spaudos ir žodžio laisvės suvaržymų ir sovietinių teisėsaugos darbo metodų.
Aukštesnis teismas pripažino, kad kratos BNS redaktorės Jūratės Damulytės namuose buvo atliktos neteisėtai ir nurodė prokurorams sunaikinti viską, ką per jas rado.
