„Surinkus reikiamą informaciją iš kompetentingų institucijų nustatyta, jog mažinant Vičiūnų vandenvietės apsaugos zonas, viešojo intereso pažeidimas nenustatytas“, – BNS informavo Kauno apygardos prokuratūros atstovė Izabelė Bočkienė.
Pasak jos, dėl šios priežasties liepos mėnesį buvo priimtas nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Su tokiu prašymu į prokurorus kreipėsi buvęs Kauno meras, konservatorius Seimo narys Andrius Kupčinskas. Jis teigė, kad sprendimas mažinti apsaugos zonas yra trumparegiškas, nes po keliolikos metų ar net greičiau vandens poreikis mieste gali išaugti.
Birželį kilus dideliems karščiams, Kaune apie tūkstančiui gyventojų buvo sutrikęs vandens tiekimas. Po šio įvykio savivaldybė sulaukė opozicijos ir dalies kauniečių kritikos, jog esant tokiai situacijai mažinti vandenvietės apsaugos zonų nereikėtų.
Savivaldybės atstovai teigė, jog apsaugos zonų mažinimas vandens kokybei įtakos neturi, o problema kilo ne dėl vandens stygiaus, bet dėl nepakankamo jo pratekėjimo, nes pagrindiniai miesto gręžiniai yra rytinėje miesto dalyje ir vykstant remonto darbams jis nespėjo pratekėti į vakarinę miesto dalį.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) yra tyrusi, ar Kauno meras Visvaldas Matijošaitis nepažeidė viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo reikalavimų, kai nenusišalino nuo klausimo dėl vandenvietės apsaugos zonų mažinimo nagrinėjimo taryboje.
LRT Tyrimų skyrius yra skelbęs, jog šioje teritorijoje V.Matijošaičio sūnus Šarūnas Matijošaitis turi nekilnojamojo turto.
Tačiau tyrimo dalyje, susijusioje su Vičiūnų vandenvietės sanitarinių apsaugos zonų koregavimu, komisija tyrimą nutraukė.
VTEK vertinimu, Kauno tarybos sprendimai buvo susiję su vandenvietės pirmąja zona, o nekilnojamasis turtas, kurį valdo V.Matijošaitis, yra vandenvietės 2-ojoje ir 3-iojoje sanitarinėje apsaugos zonoje.
