Pasak Generalinės prokuratūros atstovės Vilmos Žemaitytės, už įslaptintos informacijos apsaugą valstybės viduje atsakingų VSD pareigūnų bus prašoma pateikti išvadą, ar V.Adamkus savo knygoje neatskleidė valstybės paslapties. Jeigu kadenciją baigusiam prezidentui išvada bus nepalanki, prokurorai žada pradėti ikiteisminį tyrimą.
Į prokurorų akiratį buvęs valstybės vadovas pateko po knygoje „Paskutinė kadencija. Prezidento dienoraščiai“ atskleistų faktų. V.Adamkus rašo, kad eidamas prezidento pareigas buvo informuotas, jog „Vilniaus apygardos teismo pirmininkas Artūras Šumskas, remdamasis diplomatinį imunitetą garantuojančia Vienos konvencija, atsisakė sankcionuoti diplomatine tarnyba prisidengusių užsienio agentų sekimą – neleido klausytis jų pokalbių“.
Anot knygos, V.Adamkaus patarėjai tokią Vienos konvencijos interpretaciją laikė klaidinga.
„Diplomatinis imunitetas nereiškia, kad juo prisidengę užsienio agentai gali laisvai užsiimti šnipinėjimu. O vakar baigėsi leidimas klausytis įtariamų Baltarusijos agentų pokalbių. Pagal Vilniaus apygardos teismo logiką, nuo šiol jie gali šnipinėti net nestebimi ir nevaržomi“, – rašė V.Adamkus.
„Pasikviečiau Aukščiausiojo Teismo pirmininką Vytautą Greičių ir Vilniaus apygardos teismo pirmininką Artūrą Šumską. Pastarojo paprašiau paaiškinti sprendimo nesankcionuoti klausymosi motyvus. Tiesiai pasakiau, kad tai kelia grėsmę Lietuvos valstybei. Po pusvalandžio aiškinimosi išgirdau, kad teismas leis klausytis šnipų pokalbių“, – nurodoma knygoje.
Susitikimas, anot knygos, įvyko 2005 metų balandžio 7 dieną.
A.Šumskas Vilniaus apygardos teismui vadovauja iki šiol.