„Galime patvirtinti, kad klausimai gauti praėjusią savaitę. Atsakymai yra rengiami“, – BNS informavo Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyrius.
Pastato patalpų išdėstymas, uždarumas ir perimetro apsauga, VSD darbuotojų fragmentiškas buvimas patalpose leido atlikti VSD nekontroliuojamus partnerių pareigūnų veiksmus ir naudoti infrastruktūrą savo nuožiūra.
Balandžio pabaigoje dėl spėjamų CŽV kalėjimų į Lietuvą atvykusi Europos Parlamento delegacija pareiškė turinti papildomų klausimų Lietuvos prokurorams, kurie teigia nustatę, kad Lietuvoje nebuvo neteisėtai kalinami asmenys.
Pranešėja šiuo klausimu paskirta žaliųjų atstovė prancūzė Helene Flautre tuomet sakė, kad prokuratūros pozicija nevisiškai sutampa su parlamentinio tyrimo išvadomis.
2009 metų pabaigoje per parlamentinį tyrimą identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur galėjo būti įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti, taip pat nustatyti keli su CŽV siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003–2006 metais.
Seimo patvirtintose išvadose skelbta, kad komitetui liudiję asmenys neigė prielaidas ir galimybes, jog Antaviliuose esančiame komplekse, kur dabar yra Valstybės saugumo departamento (VSD) mokymo centras, buvo laikomi ar tardomi asmenys.
Tačiau parlamentarai nurodė, kad „pastato patalpų išdėstymas, uždarumas ir perimetro apsauga, VSD darbuotojų fragmentiškas buvimas patalpose leido atlikti VSD nekontroliuojamus partnerių pareigūnų veiksmus ir naudoti infrastruktūrą savo nuožiūra“.
Savo ruožtu generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis tuomet sakė, kad pernai nutraukto ikiteisminio tyrimo metu „buvo nustatyta, kad nė vieno tokio asmens kalinamo nebuvo“.
Lietuvos vadovai sako, kad JAV atsisakant pateikti bet kokią informaciją, tirdama įtarimus dėl slaptų CŽV kalėjimų Lietuva padarė viską, ką galėjo.
Lenkija ir Rumunija taip pat yra sulaukusios kaltinimų, kad leido JAV įrengti slaptus sulaikymo centrus, kur galėjo būti kankinami terorizmu įtariami asmenys.
