Į Jurbarką gyvūnų globėjus ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistus atvedė siaubingas radinys vienoje kito miesto – Tauragės – daugykloje.
Vasarį atlikus patikrinimą ankštoje 15 kv.m virtuvėje ten buvo aptikti 29 šuniukai.
Nutildyti ir sužaloti
Kaip pasakoja viena iš gyvūnus aptikusių liudininkių (vardas redakcijai žinomas – red.past.), sužinojus, kad vienas iš virtuvėje aptiktų šunų, kuriam buvo sužalotos balso stygos, pirktas Jurbarke esančioje registruotoje veisykloje, buvo nutarta patikrinti ir ją.
Čia gyvūnų gelbėtojų laukė dar viena kraupi „staigmena“ – iš 26 keturkojų 10-čiai šuniukų taip pat buvo pašalintos balso stygos.
Tikėtina, kad taip buvo siekiama nutildyti gyvūnus, jog šie nekeltų triukšmo.
„Išmėsinėtos stygos buvo specialiai daugiau lojantiems šunims – pudelių, škotų terjerų mišrūnams. Panašiems į prancūzų buldogus jos nebuvo šalintos, nes jie taip skardžiai neloja arba neloja iš viso“, – pasakoja viena iš patikrinime dalyvavusių gyvūnų globėjų.
Pasak moters, visi aptikti gyvūnai turėjo didesnių ar mažesnių sveikatos problemų – buvo išsekę, turėjo odos pažeidimų, buvo verčiami nuolat daugintis.
Nuo narvų tvoskė siaubingas šlapimo tvaikas, o juose ilgai laikytiems gyvūnams linko sąnariai.
Gyvūnus sieks konfiskuoti
Dėl nustatytų žiauraus elgesio su gyvūnais požymių iškviesti policijos pareigūnai, informuota teisėsauga.
Visi gyvūnai pareigūnų buvo paimti ir perduoti laikinai laikyti gyvūnų globėjams, laikantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo.
VMVT sako sieksianti, kad kankintojams būtų skiriamos griežčiausios nuobaudos ir taikomas gyvūnų konfiskavimas.
Jurbarkietis VMVT specialistams buvo žinomas nuo 2017-ųjų, kai jam suteiktas veisėjo statusas. Tačiau iki šiol nebuvo aptikta pažeidimų.
Tarnyba patvirtino, kad šiuo metu vyksta vidaus tyrimas, siekiant įvertinti, ar veisyklą anksčiau tikrinę inspektoriai tinkamai atliko savo pareigas.
Vienas tyrimas sustabdytas, kitas vyksta
Tačiau šių keturkojų globėjams tikru smūgiu tapo tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais Jurbarko veisykloje buvo sustabdytas.
Tyrimą atliekančiam prokurorui nepavyko nustatyti asmenų, padariusių nusikalstamą veiką.
Dėl administracinės teisenos pradėjimo veisyklos savininkui spręs VMVT.
Kitam ikiteisminiam tyrimui dėl galimai žiauraus elgesio su gyvūnais Tauragėje vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras.
Šiuo metu prokuroras byloje turi priimti procesinį sprendimą, tad tyrimas kol kas vykdomas.
Sužalojimų nepastebėjo
Jurbarko veisyklos savininkas L.Sniečkus 15min patvirtino, kad Tauragės veisėjai pardavė kalytę, tačiau tikino, kad jos balso stygos nebuvo pažeistos – ji buvo žymėta ir turėjo skiepų pasą.
L.Sniečkus turi paaiškinimą ir dėl kitų pas jį rastų šunelių, kurių balso stygos buvo pažeistos.
Jis tvirtina juos pirkęs iš vienos baltarusės Kaune per kelis kartus ir skirtingo amžiaus.
Kad šie negali loti nepastebėjo – pudelių mišrūnus jis apsiėmė auginti pirmą kartą, dėl to nežinojo, kaip jie turėtų loti „teisingai“.
Į Tauragę veisėjas sako pardavęs ne iš baltarusės pirktą gyvūną, o naujos vados jauniklę, gimusią jo veislyne.
L.Sniečkus sako manantis, kad Tauragėje rastai kalytei iš viso nebuvo pažeistos balso stygos, esą kitaip baudžiamoji byla jam nutraukta nebūtų.
Pažėrė kaltinimų globėjams ir VMVT
Nepaisant to, kad tvirtina pats šunelių nežalojęs, L.Sniečkus sako, kad tokia operacija Šveicarijoje neva atliekama nemokamai ir tai nelaikoma gyvūnų žalojimu.
Priešingai – turėdamas ilgametę patirtį darbo su beglobiais gyvūnais, L.Sniečkus tvirtina galįs drąsiai pasakyti, kad toks „nutildymas“ galėtų išgelbėti ne vieno jų gyvybę, nes šeimininkai dažnai nusprendžia garsiai lojančius augintinius užmigdyti.
L.Sniečkus atmeta kaltinimus ir gyvūnų nepriežiūra – tvirtina turintis dvi tonas pašarų, aiškina, kad jo gyvūnai buvo gydomi, palaikoma jų higiena.
„Policijai pranešiau, kad patikrinimo aktas – suklastotas, bet pareigūnai to netyrė“, – skundžiasi L.Sniečkus, siekiantis, kad šunys grįžtų pas jį.
Jis negaili kaltinimų VMVT ir gyvūnų globėjams – sako, kad tarnyba susimokė su prieglaudos savininkais, o dabar tiesiog tempiamas laikas, nes parduotus ar kitaip pradangintus šunelius esą bandoma susigrąžinti iš privačių asmenų tam atvejui, jei keturkojai turėtų būti grąžinti jam.
Su teiginiais, esą keturkojai buvo prižiūrėti, nesutinka Kauno Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos, kur buvo įvertinta L.Sniečkaus šunų būklė, vadovė Daiva Karvelienė.
„Aš nežinau koks veterinaras įvertino jų būklę kaip gerą, bet mūsų pateikti duomenys rodė, kad jų būklė tikrai nebuvo gera“, – sako klinikos vadovė.
„Nežinau, ar gerai prižiūrimas savininko šuo netektų balso stygų“, – stebisi L.Karvelienė.
Nustebino net veterinarus
Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos (LVGA) atstovė Eglė Kvedaraitė sako, kad Lietuvoje balso stygų šalinimas ar pažeidimas yra draudžiama procedūra, kaip ir uodegos kupiravimas.
„Veterinarai jos neatlieka, tiesą sakant, net nelabai žino, kas tai yra. Ėmėme daugiau apie tai domėtis tik po skandalo kovą. Kiek žinau, anksčiau tai buvo daroma lapių fermose – kad jos nekiauksėtų – įpjaunamos balso stygos ir dėl to jos nebeatlieka savo funkcijos – gyvūnas nebegali loti“, – pasakoja veterinarė.
E.Kvedaraitė akcentuoja, kad veterinarijos gydytojų neapmoko daryti tokių procedūrų, todėl ji spėja, kad procedūra galėjo būti namudinė.
„Jei tai buvo daroma be narkozės, tai tikrai kankinimas, itin žiaurus elgesys su gyvūnu. Be to, tai yra gyvūno psichikai didelė žala – jis nebegali loti, išreikšti savęs“, – sako veterinarijos gydytoja.
Nors balso stygų defektai labai retais atvejais gali būti ir įgimti, veterinarės vertinimu, sunkiai tikėtina, kad vienoje vietoje toks skaičius įvairių šuniukų turėtų tokią pačią patologiją.
Bauda – nuo 50 eurų
Pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnį, nuo 2004 metų bet kokios veterinarinės procedūros, kuriomis siekiama pakeisti gyvūno išvaizdą ir jo fiziologines funkcijas, pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, yra žiaurus elgesys su gyvūnu ir jo kankinimas.
Žiaurus elgesys su gyvūnu užtraukia baudą nuo 50 iki 1200 eurų, o pakartotinai nusižengusiems – nuo 1200 iki 1750 eurų.
Taip pat iš šeimininkų gyvūnas gali būti konfiskuotas.
Tuo metu procedūrą atlikusiam veterinarijos gydytojui gresia ne tik bauda, bet ir licencijos netekimas.