Generalinė prokuratūra pateikė Vilniaus apygardos teismui skundą, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo gegužės 14 dienos nutartį patenkinti Liudvikos Pociūnienės ir jos atstovo advokato Jono Butkaus prašymą atnaujinti VSD karininko Vytauto Pociūno žūties aplinkybių ikiteisminį tyrimą.
Skundas paduotas per nutartį priėmusį teismą. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, kaip tai numato Baudžiamojo proceso kodeksas, Generalinės prokuratūros skundą kartu su priimtos nutarties nuorašu ir kita medžiaga įpareigotas perduoti aukštesniajam teismui per 3 dienas. Vakar šio nutarimo motyvai nebuvo išviešinti.
„Tai dar vieno raundo pradžia. Maža pergalė, bet pergalė. Širdyje tikėjau, kad taip ir bus“, – po teisėjos Dianos Butrimienės, kuriai prokurorų išvados sukėlė abejonių, paskelbto sprendimo prieš savaitę kalbėjo L.Pociūnienė. Teisėja tvirtino, kad Generalinės prokuratūros tyrimas neišsamus, neapklausti visi galimi liudytojai, neatlikti visi būtini tyrimo veiksmai. Prokuroras M.Gylys jau tada teigė, jog šio teismo sprendimas bus skundžiamas. L.Pociūnienė vakar sakė, kad keistai atrodo prokurorų elgesys, kai jie atsisako atlikti tardymo veiksmus, nors privalėtų tai daryti be jokių prašymų. „Manau, Apygardos teisme jie tikisi susitarti su teisėjais. Toks prokurorų skaičiavimas, taigi viskas priklausys nuo to, kokius teisėjus skirs šio teismo pirmininkas“, – svarstė L.Pociūnienė. Ją šis Generalinės prokuratūros sprendimas nemaloniai nustebino.
Žlugdo bylas
Šių metų balandžio 28 dieną Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Mindaugas Dūda, išnagrinėjęs Liustracijos komisijos pirmininko Algimanto Urmono prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sprendimo priėmimo aplinkybių Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje dėl buvusių teisėjų Konstanto Ramelio ir Giedriaus Baziulio veiksmų įvertinimo nustatant, ar jų veikla nėra nusikalstama, nutarė jį atmesti.
Manau, Apygardos teisme jie tikisi susitarti su teisėjais. Toks prokurorų skaičiavimas, taigi viskas priklausys nuo to, kokius teisėjus skirs šio teismo pirmininkas. Svarstė L.Pociūnienė.
Skunde A.Urmonas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas K.Ramelis ir bylą nagrinėjusios Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos pirmininkas G.Baziulis neteisėtais veiksmais darė poveikį Kazimieros Danutės Prunskienės bylos eigai ir sprendimo priėmimui. Todėl jų elgesys gali turėti Baudžiamojo kodekso straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų požymių. A.Urmono teigimu, teisėjai K.Ramelis ir G.Baziulis iš anksto nusikalstamai susitarė, kad civilinėje byloje būtų paneigtas Aukščiausiojo Teismo sprendime nustatytas juridinis faktas dėl K.D.Prunskienės bendradarbiavimo su KGB. Ši išvada buvo grindžiama tuo, kad procesas tapo neobjektyvus ir vienpusiškas, kad nagrinėdamas bylą teismas padarė esminę teisės taikymo klaidą – netinkamai išsprendė byloje taikytinų teisės normų kolizijos klausimą, Vilniaus apygardos teismas sprendime nemotyvuotai paneigė Aukščiausiojo Teismo sprendimo išvadas, nevertino byloje esančių K.D.Prunskienės bendradarbiavimo su KGB faktą patvirtinančių įrodymų, o sprendimą panaikinti Aukščiausiojo Teismo sprendimą grindė išimtinai K.D.Prunskienės pasižadėjimo bendradarbiauti su KGB originalo nebuvimu. Be to, teismas nustatė, jog bylos medžiaga yra nevieša.
Prokuroras M.Dūda nutarė, kad nei prokuroras, nei joks kitas pareigūnas ar institucija neturi teisės revizuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo, vertinti jame padarytų išvadų pagrįstumo ir atitikties faktinei bylos medžiagai ar reikalauti teisėjo atskaitomybės dėl priimto sprendimo. Ikiteisminis tyrimas, prokuroro manymu, pagal A.Urmono skundą negalėjo būti pradėtas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Sistema stipresnė?
„Tiek K.Prunskienės atvejis, tiek sistemingi atsisakymai tirti V.Pociūno bylą rodo didelį Generalinės prokuratūros politinį nenorą ginti viešojo intereso. Tai paradoksai, deja, ne atsitiktiniai, o sisteminiai. Man susidaro įspūdis, kad jau beveik beviltiška kovoti su šiomis galingomis jėgomis. Viešasis interesas ginamas tik dėl smulkmenų, o rimtose bylose prokurorai atstovauja kažkieno kitų interesams“, – neslėpė nusivylimo A.Urmonas.
