„Vėliau buvo pervesti pinigai į tam tikras sąskaitas: tai yra ir partijos sąskaita, ir vienos viešosios įstaigos sąskaita, ir šio Seimo nario rinkimų kampanijos sąskaita“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė E.Martinonienė.
Lietuvos įstatymai draudžia juridiniams asmenims finansuoti partijas.
Prokuratūra kol kas neįvardija, kokia suma buvo pervesta, tačiau, anot E.Martinonienės, pervedimai buvo nevienkartiniai ir truko tam tikrą laiką, pradedant 2012-aisiais.
Prokuratūra kol kas neįvardija, kokia suma buvo pervesta, tačiau, anot E.Martinonienės, pervedimai buvo nevienkartiniai ir truko tam tikrą laiką, pradedant 2012-aisiais.
Kadangi G.Steponavičius turi parlamentaro mandatą, įtarimai jam kol kas nėra pateikti, tačiau ikiteisminio tyrimo duomenimis, jo veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip piktnaudžiavimas tarnyba. Už tai Baudžiamasis kodeksas numato maksimalią iki septynerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ketvirtadienį Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui atsiuntė prašymą leisti patraukti parlamentarą G.Steponavičių baudžiamojon atsakomybėn.
Kreipimesi į Seimą nurodoma, kad tokie veiksmai vertintini kaip G.Steponavičiaus piktnaudžiavimas konstituciniais Seimo nario įgaliojimais, Seimo nario priesaikos sulaužymas, Seimo statuto, Politinių partijų įstatymo bei Valstybės politikų elgesio kodekso pažeidimai.
Kaip rašoma ketvirtadienį išplatintame prokuratūros pranešime, ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad 2012–2016 metų kadencijos Seimo narys, Liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojas ir šios partijos Seime frakcijos seniūno pavaduotojas G.Steponavičius, priešingais Seimo nario tarnybos interesais, piktnaudžiaudamas Seimo nario tarnybine padėtimi ir turimais konstituciniais įgaliojimais, asmeniškai ne kartą bendraudamas su vieno verslo koncerno vadovu, tarėsi dėl lėšų, kuriomis neteisėtai buvo finansuota G.Steponavičiaus atstovaujama politinė partija, viena viešoji įstaiga, Gintaro Steponavičiaus paramos fondas bei šio Seimo nario rinkimų kampanija.
Vėliau prokuratūra patislino, kad piniginės lėšos 2016 m. pradžioje buvo pervestos į su politine partija susijusių vienos viešosios įstaigos ir paramos fondo sąskaitas. Turimais duomenimis, dalis šių lėšų buvo panaudotos padengti įsiskolinimams už politinės partijos ir Seimo nario veiklos viešinimui skirtus renginius, kita dalis buvo skirta kandidato į 2016 - 2020 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimą veiklos viešinimui skirtiems renginiams finansuoti.
„Turimi duomenys taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad šis Seimo narys yra balsavęs dėl koncernui naudingų teisės aktų priėmimo“, – teigia prokuratūra.
Pats G.Steponavičius 15min sakė kol kas susipažįstantis su prokurorų medžiaga. Komentarus jis žada pateikti ketvirtadienį planuojamoje spaudos konferencijoje.
G.Steponavičius narystę partijoje yra sustabdęs, bet yra Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Seime.
Įtarimai šioje byloje dar yra pareikšti buvusiam partijos pirmininkui Eligijui Masiuliui ir koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui ir pačiam koncernui kaip juridiniam asmeniui.
E.Gentvilas: G.Steponavičiaus ir E.Masiulio atvejai nepalyginami
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas ir partijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Gentvilas sakė tik iš 15min sužinojęs apie G.Steponavičiui keliamus įtarimus. Todėl jis tikino susilaikysiantis nuo komentarų apie galimą neteisėtą partijos finansavimą.
„Prašymas naikinti imunitetą man atrodo logiškas, bet tai dar nereiškia, kad ten kažkas bus būtinai blogai. Negaliu dar komentuoti, nes vairuoju“, – teigė E.Gentvilas.
Gal pas G.Steponavičių pinigus atrado, ar kas?
Priminus, kad buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis nelaukė, kol prokurorai ateis į Seimą prašyti naikinti jo teisinę neliečiamybę ir parlamentaro mandato atsisakė pats, E.Gentvilas tikino, kad atvejai nelyginami.
„Gal pas G.Steponavičių pinigus atrado, ar kas? Pas E.Masiulį padarė kratą, atrado pinigus. Čia nemanau, kad galima automatiškai lyginti, bet aš, pažinodamas G.Steponavičių, manau, kad jis pasielgs kultūringai ir padoriai, o kaip, mes dar ir su juo turime kalbėti“, – sakė E.Gentvilas.
Liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojas Seimo narys Vitalijus Gailius taip pat nemano, kad G.Steponavičius būtinai turi pats atsisakyti parlamentaro mandato.
Anot jo, dabar bus suburta Seimo komisija, kuri spręs dėl kolegos teisinės neliečiamybės panaikinimo ir G.Steponavičiui bus suteikta galimybė apsiginti.
„Yra nekaltumo prezumpcijos klausimas ir tokia procedūra yra tam, kad žmogus turėtų teisę gintis. O čia yra tik jo paties apsisprendimo klausimas“, – teigė Seimo narys.
V.Gailius neskubėjo komentuoti ir duomenų, kad per G.Steponavičių neteisėtai galėjo būti finansuojama politinė partija Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis.
„Čia tokie duomenys pateikti. Seime bus duomenys įvertinti ir galbūt daugiau žinosime. Dabar sunku spėlioti. Jei žinosime daugiau duomenų, tada mes tą turbūt ir sužinosime“, – kalbėjo V.Gailius.
Kur kas griežčiau nei liberalai G.Steponavičių vertina konservatoriai. Tėvynės sąjungos pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia, kad G.Steponavičius turi atsisakyti Seimo nario mandato nesiteisindamas ir nelaukdamas svarstymų Seime.
Pasak jo, konservatoriai dar ketvirtadienį pradės diskusiją dėl tolesnio bendradarbiavimo su Liberalų sąjūdžiu.
Krėtė R.Mikaičio namus, G.Steponavičiaus paramos fondą
Pernai birželį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliko kratas Kauno liberalų lyderio, miesto tarybos nario, buvusio miesto mero Rimanto Mikaičio namuose Kaune, taip pat – G.Steponavičiaus paramos fondo vadovo Vytauto Toleikio namuose.
Pareigūnus domino R.Mikaičio viešajai įstaigai ir G.Steponavičiaus fondui skirta koncerno „MG Baltic“ parama.
STT agentus domino R.Mikaičio viešajai įstaigai „Laisvės studijų centras“ koncerno „MG Baltic“ skirta 10 tūkst. eurų parama. Politikas tikino, kad parama buvo skaidri ir viskas deklaruota.
Pats politikas tikino, kad „MG Baltic Media“ buvo viena iš dvidešimties jo vadovaujamos viešosios įstaigos rėmėjų.
Apie kratą V.Toleikio namuose tąkart patvirtino pats G.Steponavičius, tačiau jis garantavo, kad viskas yra skaidru.
„Taip pat galiu pasakyti, būdamas vienas iš 32 fondo dalininkų, kad fondas vadovaujasi ir vadovavosi aukštais skaidrumo ir paramos naudojimo standartais, fondas daugiau kaip per dešimt metų gyvavimo kasmet audituojamas nepriklausomų audito kompanijų, ir fondo skaidrumas man nekelia jokių abejonių. Šiuo metu vykdomo tyrimo kontekste fondas gali sulaukti dėmesio, nes tarp fondo rėmėjų yra „MG Baltic“ grupė. Per fondo gyvavimo laiką šios grupės gauta parama neviršija 10 proc. visos gautos paramos“, – tuomet kalbėjo G.Steponavičius.
G.Steponavičius tikino, kad nė viena „MG Baltic“ įmonė jam einant ministro pareigas nelaimėjo nė vieno Švietimo ir mokslo ministerijos konkurso.
G.Steponavičiaus fondas 2010–2016 m. iš „MG Baltic“ įmonių, oficialiai skelbiamais duomenimis, gavo apie 34 tūkst. eurų.
Į G.Steponavičiaus vietą ateitų A.Mazuronis
G.Steponavičius pernai įvykusiuose Seimo rinkimuose iškovojo Seimo mandatą, jis išrinktas pagal sąrašą. Jeigu G.Steponavičius pasitrauktų iš Seimo, į jo vietą ateitų buvusios kadencijos parlamentaras Andrius Mazuronis.
Prokuroro kreipimesi į Seimą nurodoma, kad tokie veiksmai vertintini kaip buvusios kadencijos parlamentaro G.Steponavičiaus piktnaudžiavimas konstituciniais Seimo nario įgaliojimais, Seimo nario priesaikos sulaužymas, Seimo Statuto, Politinių partijų įstatymo bei Valstybės politikų elgesio kodekso pažeidimai.
Už tokią galimai padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tyčinis nusikaltimas yra priskiriamas sunkių nusikaltimo kategorijai.
Baudžiamojo proceso kodekso 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu, baudžiamasis procesas pradedamas, tačiau jam negali būti surašytas pranešimas apie įtarimą, jis negali būti apklausiamas kaip įtariamasis ar pripažįstamas įtariamuoju, negali būti suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Kitos procesinės prievartos priemonės šiam asmeniui taikomos tiek, kiek tai nedraudžiama pagal Lietuvos įstatymus ar tarptautinės teisės normas.
Siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, G.Steponavičius buvo apklaustas kaip liudytojas, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką.
Šiuo metu visi galimi ir nedraudžiami atlikti proceso veiksmai su Seimo nariu Gintaru Steponavičiumi yra atlikti, o tolimesni veiksmai negalimi, kol jis turi neliečiamybę.
