Energetikos ministras Arvydas Sekmokas BNS teigė nieko negalintis komentuoti, nes „medžiaga yra prokuratūros“.
„Ne aš ją pateikiau, o generalinis direktorius (IAE vadovas Osvaldas Čiukšys – BNS), ir aš labai džiaugiuosi naujo jėgainės vadovo pirmaisiais žingsniais, manau, kad jis labai ryžtingai ėmėsi darbų. Tai yra faktai“, – BNS sakė A.Sekmokas.
Į klausimą, ar prokurorams perduota medžiaga gali būti susijusi su buvusio IAE vadovo Viktoro Ševaldino veikla, ministras atsakė: „Nieko nesitikiu ir nieko nekomentuoju“.
„Nukem“ reikalauja Lietuvos už panaudoto branduolinio kuro saugyklas bei kietųjų radioaktyviųjų atliekų saugojimo kompleksą mokėti maždaug 60 proc. daugiau. Lietuva nesutinka su tokiais reikalavimais ir tikisi rasti kompromisą su rangovu.Energetikos ministerija šeštadienį pranešė, kad ji ir specialiosios tarnybos koordinuos savo veiksmus ir kontroliuos, kad uždarymo darbų viešieji pirkimai IAE vyktų skaidriai, o įgyvendinamų projektų ir darbų kainos būtų pagrįstos.
Tokiais veiksmas siekiama garantuoti, kad Europos Sąjungos (ES) lėšos, skiriamos IAE uždaryti, bus naudojamos efektyviai, teigiama Energetikos ministerijos pranešime.
Dėl veiksmų koordinavimo sutarta šeštadienį vykusiame A.Sekmoko ir O.Čiukšio susitikime su Valstybės saugumo departamento, Generalinės prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovais.
Specialiųjų tarnybų vadovams ministras išreiškė susirūpinimą dėl IAE uždarymo proceso eigos ir skaidrumo. Susitikimo metu taip pat akcentuota, kad naujoji IAE vadovybė aktyviai bendradarbiaus su specialiosiomis tarnybomis, kad būtų užkirstas kelias bet kokiam lėšų grobstymui ir kad būtų išsiaiškinta, ar tai nebuvo daroma ankstesniuose IAE eksploatavimo nutraukimo etapuose. Daugiau informacijos ir komentarų apie susitikimą Energetikos ministerija nepateikia.
A.Sekmokas šią savaitę vykusiame Seimo Atominės energetikos komisijos posėdyje tvirtino, kad IAE eksploatavimo nutraukimo darbai smarkiai vėluoja, o kai kurie darbai nuo grafiko atsilieka net trejus metus. Energetikos viceministras Romas Švedas komisijos posėdyje teigė, kad laiku nepadarytų Ignalinos atominės elektrinės veiklos nutraukimo projektų vertė siekia 350 mln. eurų. Jis tvirtino, kad bus aiškinamasi dėl to, kas yra atsakingas už vėluojančius darbus, o esant reikalui, medžiaga bus perduota į prokuratūrą.
O.Čiukšys neseniai BNS sakė, kad atsakomybė už trejus metus vėluojančius uždarymo projektus tenka tiek generaliniam projektų rangovui Vokietijos „Nukem Technologies“, tiek Lietuvos institucijoms, kurios iki šiol net neturėjo derybų su „Nukem“ pozicijos, – buvusiai Ūkio ministerijos vadovybei, kitoms atsakingoms tarnyboms, taip pat atominės elektrinės generaliniam direktoriui V.Ševaldinui.
„Nukem“ reikalauja Lietuvos už panaudoto branduolinio kuro saugyklas bei kietųjų radioaktyviųjų atliekų saugojimo kompleksą mokėti maždaug 60 proc. daugiau. Lietuva nesutinka su tokiais reikalavimais ir tikisi rasti kompromisą su rangovu. Deryboms aktyviai ruošiamasi.
Ignalinos AE pagal Lietuvos įsipareigojimus stojimo į ES sutartyje visiškai uždaryta pernai gruodžio 31-ąją. Jos uždarymui Lietuva jau yra gavusi apie 1,3 mlrd. eurų ir dar tikisi gauti apie 1,2 mlrd. eurų. Manoma, kad jėgainės uždarymas truks apie 25–30 metų.
Papildyta 14.58 val.: Laikinai einantis generalinio prokuroro pareigas Raimondas Petrauskas kitą
savaitę į Generalinę prokuratūrą kviečia VSD, STT ir FNTT vadovus.
„Susitikimo metu aptarsime bendradarbiavimo galimybes, kad būtų užkirstas kelias bet kokiam lėšų grobstymui. Taip pat bendromis jėgomis bandysime išsiaiškinti, ar tai nebuvo daroma ankstesniuose Ignalinos atominės elektrinės eksplotavimo nutraukimo etapuose“, – sako R.Petrauskas.
