Antradienio vakarą spaudos konferencijoje jis pažymėjo, kad nors ir nėra griežto termino, kada kitai šaliai reikia pranešti apie sulaikytą jos ieškomą asmenį, tačiau „tarpusavio bendradarbiavimo principai ir paieškos principai reikalauja, kad tokia informacija būtų teikiama nedelsiant“. M.Golovatovas Vienos oro uoste buvo sulaikytas ketvirtadienio vakarą, tačiau Lietuvos pareigūnams apie tai buvo pranešta tik penktadienio rytą.
„Nepriklausomai nuo to, pagal kokias procedūras mes eisime ir koks bus tas teisinis pagrindas, vis tiek vertinant informacijos prašymo pateikimo tempus, laiką galima aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, kad faktiškai Lietuvos Respubliką buvo siekiama pastatyti į tokią padėtį, kad negalima būtų pateikti visų įmanomų duomenų per jų įsivaizduojamą trumpiausią laiką“, – žurnalistams aiškino A.Nevera.
Jis pažymėjo, kad Lietuvos išduotas Europos arešto orderis buvo prieinamas austrams anglų kalba, tačiau Lietuvos pareigūnai per kelias valandas turėjo išversti 13 lapų pranešimą apie įtarimąjį į vokiečių kalbą.
„Jei kalbėtume apie oficialius kanalus, tai prašė per įmanomai trumpiausią laiką. (...) Turint omenyje tai, kad mes Austrijai nusiuntėme pranešimą apie įtarimą, lietuvišką variantą 13 puslapių parodydami, kokios apimties yra pranešimas ir kiek laiko reikia pateikti vertimą į vokiečių kalbą, tai įmanomai trumpiausias laikas tikrai nėra tos valandos, apie kurias buvo kalbėta neoficialiu lygmeniu ir jos buvo keičiamos kas valandą“, – aiškino generalinio prokuroro pavaduotojas.
„Konkretūs skaičiai buvo 12 val., pirma valanda, antra valanda. (...) Mes pateikėme, jei kalbėtume apie laikotarpį nuo jo sulaikymo momento, praktiškai per parą. Čia įskaitant ir nakties metą, ir Austrijos Respublikos delsimo laikotarpį, kuomet Lietuvos Respublika nebuvo informuojama apie to asmens sulaikymą“, – sakė A.Nevera.
Pasak jo, Austrijos pareigūnai Lietuvai argumentavo, kad jų prokuroras turi pareigą paleisti asmenį į laisvę per kuo trumpesnį laiką. Tačiau Generalinės prokuratūros atstovui kilo klausimas, ar para tokio pobūdžio įtarimams – dėl nusikaltimų žmogiškumui – įvertinti yra pakankamas laikas. Jis tvirtino, jog austrų pareigūnų prašomų dokumentų greičiau išversti nebuvo įmanoma.
Pasak A.Neveros, Lietuvos pareigūnams kyla klausimų ir apie M.Golovatovo sulaikymo aplinkybes.
„Ar jis buvo patalpintas į tam tikrą patalpą, kurioje laikomi sulaikomi asmenys, ar jis tiesiog buvo vadinamojoje tranzitinėje zonoje oro uoste, į kurią ir atskrido? Vertinant informacijos prieštaringumą, galima tokį klausimą kelti. (...) Mes dar užklausime jų apie šitą momentą, kadangi tai tikrai yra mus dominantis faktas“, – sakė prokuroras.
Lietuva ir kitos Baltijos šalys sukritikavo Austriją, kai praeitą savaitę nepraėjus nė parai po sulaikymo ji paleido nusikaltimais žmoniškumui įtariamą buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą. Jis vadovavo KGB specialiojo dalinio „Alfa“ būriui, Sausio 13-ąją šturmavusiam Vilniaus televizijos bokštą. Tuomet dėl Sovietų Sąjungos pajėgų veiksmų žuvo 14 beginklių žmonių.
