15.18 val. papildyta D.Raulušaičio komentaru.
J.Rėksnys pasakojo nuo 2011 metų ėjęs Prokurorų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojo pareigas. Jas eidamas susitiko su žurnalistu Vytautu Bruveriu.
„Aš net nežinojau, kokia ten CŽV byla, kokie ten reikalai. Bet jis man pasakė tokį dalyką, kad prokurorui daromas spaudimas. Ir konkrečiai – aš dabar neprisimenu – ar prokurorui M.Dūdai“, – komisijos posėdžio metu kalbėjo J.Rėksnys.
Jis teigė susitikęs su M.Dūda, o šis esą patvirtino, kad spaudimas buvo.
„Prokuroras M.Dūda, jis tuo metu buvo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento (ONKPT) prokuroras, pasakė, kad taip, toks faktas yra. Tokia situacija su byla, kad ten kažkoks poveikis, kažkas vyksta. Jis pasakė, kad nekalbės tuo klausimu su žurnalistais. Tuo viskas ir pasibaigė“, – nurodė J.Rėksnys.
„Tuščia byla“
Kitas susitikimas, anot jo, buvo prieš tai, kai M.Dūda rengėsi palikti prokuratūrą ir pereiti į advokatūrą.
„Tada pokalbis buvo didesniame rate. Dalyvavo ir Rimas Bradūnas – prokuroras, ir Gintaras Jasaitis – prokuroras, ir Stasys Kasiulis, ir Darius Korgertas. Gal kažko neprisimenu“, – teigė J.Rėksnys.
Tada, anot jo, M.Dūda papasakojo, „kad toj byloj jokių įrodymų nebuvo, ir ji tuščia buvo. Norėjo nutraukt, jos neleido nutraukt“.
Esą M.Dūdą, kad bylos nutraukti negalima, įtikinėjo generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis. Šias pareigas jis ėjo 2010–2015 metais.
Siūlė bet kokią bylą nutraukti, tik ne šitą.
„Tas, kas mane labiausiai šokiravo, siūlė belekokį postą pasirinkti – bus paskirtas, jeigu klausys. Siūlė bet kokią bylą nutraukti, tik ne šitą. Sakė, kad galėsi nusitraukti bet kokią bylą, tik šitos bylos ne, nes nepatiks prezidentūrai.
Tada M.Dūda padarė vieną dalyką. Jis savo nutarimą [...] užregistravo su lydraščiu išsiuntimui. Taip pat, kai įtikinėjo jį tęsti tyrimą, jam buvo duotas popieriaus lapas, dabar bijau sumeluoti ar su šešiom, ar dešimt, dvylika pavardžių, kur buvo išvardyti žmonės, kuriems turėjo būti pareikšti įtarimai. Nes buvo toks pageidavimas. Iš tų pavardžių aš prisimenu dvi tikrai – buvo paminėtos Mečio Laurinkaus ir Arvydo Pociaus pavardės. Buvusio saugumiečio. Berods M.Dūda užsiminė ir apie prezidentą Valdą Adamkų“, – pasakojo J.Rėksnys.
Anot jo, M.Dūda atsisakė „tą daryti“ ir prašė nurodymo raštu. Raštu nurodymas esą nebuvo duotas.
Kitą kartą J.Rėksnys su M.Dūda nurodė susitikęs netoli Vilniaus Lukiškių aikštės 2014 metų rugsėjį ar spalį.
Ką darys M.Dūda, nežino
Tąkart M.Dūda esą papasakojo, kad „jo žmoną persekioja krepšinio federacijos byloj, siuntė ten agentus, atostogavo prie jūros, įteikinėjo kažkokius šaukimus“.
J.Rėksnys pripažino, kad šie jo išsakyti teiginiai nėra tiesioginiai įrodymai. Esą tokius gali duoti tik M.Dūda.
„Ir aš nežinau, ką jis darys, kai reikės po priesaika duoti kažką tai. Aš girdėjau tą, ką girdėjau, ir papasakojau tuos dalykus jums“, – kreipdamasis į Seimo narius teigė prokuroras.
Vėliau žurnalistų klausiamas, iš kur žino, kad prezidentūra kišosi į prokuratūros darbą, J.Rėksnys teigė, kad jam taip pasakojo M.Dūda.
„D.Raulušaitis sakė, kad prezidentūroj labai nepatiks, jeigu [byla] bus nutraukta. Žinant, kas skiria generalinius prokurorus, ar čia generalinis prokuroras veikimo laisvę tokią turi? Nemanau. Jeigu generaliniai prokurorai buvo skiriami tokie lankstūs prezidentės kareiviai...“ – kalbėjo prokuroras.
J.Rėksnys tikino, kad M.Dūdos teiginius girdėjo ne tik jis, bet ir dar keturi prokurorai: „Jie gali paliudyti visą tą reikalą – daugiau mažiau. Aš turbūt daugiausia iš visų jų žinojau. Apie tam tikrą dalyką žinojo nepriklausomas šaltinis visai, nes aš nieko nežinojau, Vytautas Bruveris. Nes jis pirmas man suteikė šitą informaciją.“
Jeigu kiti asmenys nepatvirtins jo teiginių, kaip nurodė J.Rėksnys, tai – jų sąžinės reikalas. „Pasižiūrėsiu, ką jie po priesaika sakys“, – kalbėjo prokuroras.
J.Rėksnys teigė savo liudijimo Seimo laikinajai komisijai su M.Dūda nederinęs.
Dėl komentaro 15min kreipėsi į M.Dūdą.
D.Raulušaitis viską neigia
Buvęs prokuroras, o dabar advokatas D.Raulušaitis 15min komentuodamas J.Rėksnio teiginius Seimo komisijai tikino M.Dūdai jokio spaudimo nedaręs.
Tuo metu buvau tokioj pozicijoj, kad man tikrai nereikėjo M.Dūdai daryti jokio spaudimo.
„Tuometiniam prokurorui M.Dūdai jokio spaudimo daryta nebuvo. Nebuvo tokio reikalo daryti spaudimą. Tuo metu buvau tokioj pozicijoj, kad man tikrai nereikėjo M.Dūdai daryti jokio spaudimo. Aš galėjau bet kokį sprendimą pats padaryti toje byloj – ar panaikinti, M.Dūdos nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, ar perduot kitam prokurorui tą bylą spręsti – jeigu, kaip sako J.Rėksnys, man nepatiko, kaip tą bylą tiria.
Trečia vertus, turėčiau atkreipt dėmesį, kad po to, kai M.Dūda priėmė šitą sprendimą, nutraukė ikiteisminį tyrimą, daugybę kartų ir viešai žiniasklaidai esu tą sprendimą gynęs [...], sprendimą įvardiju kaip teisėtą, pagrįstą ir vienintelį galimą toj situacijoj“, – kalbėjo D.Raulušaitis ir tikino, kad yra nustebęs dėl tokių pareiškimų ir kalbų.
2011 metais buvo nutrauktas tyrimas, susijęs su galimu CŽV kalėjimo veikimu Lietuvoje. Tuomet aiškintasi, ar Lietuvos žvalgybų institucijų vadovai neviršijo savo įgaliojimų. 2015 metais šis tyrimas buvo atnaujintas ir prijungtas prie kito tyrimo, kuriame aiškinamasi, ar Lietuvoje galėjo būti laikomas įtariamasis terorizmu Mustafa-al – Hawsawis iš Saudo Arabijos.
cžv kalėjimo byla
- 2009 08 20 JAV televizija „ABC News“ paskelbia, kad 2004–2005 metais netoli Vilniaus kalinti aštuoni įtariamieji terorizmu.
- 2009 10 20 prezidentė Dalia Grybauskaitė per spaudos konferenciją pareiškia turinti „netiesioginių įtarimų“ dėl slapto kalėjimo.
- 2009 11 05 Seimas paveda Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą.
- 2009 12 22 komitetas paskelbia nenustatęs, ar į Lietuvą buvo atvežti CŽV sulaikyti asmenys, bet konstatuoja, kad sąlygos pervežimui buvo. Prokuratūra pradeda tyrimą dėl buvusių Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovų elgesio.
- 2011 01 14 prokuratūra nutraukia ikiteisminį tyrimą ir paskelbia, kad buvę VSD vadai nenusikalto, o galėjo padaryti nebent drausminį nusižengimą.
- 2011 07 01 JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton Vilniuje pareiškia negalinti komentuoti CŽV kalėjimo istorijos, bet tikina, kad prezidento Baracko Obamos administracija elgiasi skaidriai spręsdama tarptautinio terorizmo iššūkius.
- 2012 04 26 spėjamo CŽV kalėjimo vietoje Antaviliuose apsilanko Europos Parlamento delegacija. Po vizito europarlamentarai paragina Lietuvą atnaujinti tyrimą.
- 2014 02 20 teismo nurodymu Generalinė prokuratūra pradeda ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną.
- 2014 12 09 JAV Senatas paskelbia ataskaitą apie slaptus CŽV įkalinimo centrus. Ataskaitoje minimas ir „violetiniu“ vadinamas centras, veikęs 2005–2006 metais. Žmogaus teisių gynėjai mano, kad šis centras veikė Lietuvoje, Antaviliuose.
- 2016 06 29 teisingumo viceministras Paulius Griciūnas Strasbūro teisme pareiškia, kad Lietuvoje joks slaptas CŽV sulaikymo centras neveikė, o pastatas Antaviliuose buvo žvalgybos paramos centras.
- 2017 11 20 Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorė Fatou Bensouda paprašo teisėjų leisti pradėti tyrimą dėl nusikaltimų Afganistano kare, įskaitant galimus įtariamųjų terorizmu kankinimus CŽV kalėjime Lietuvoje.
- 2018 05 31 Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė, kad Lietuvoje veikė slaptas CŽV kalėjimas įtariamiesiems terorizmu laikyti, Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas, draudžiančias kankinimą, garantuojančias teises į laisvę, privataus gyvenimo apsaugą, veiksmingą teisinę gynybą.
Buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas taip pat paneigė, kad M.Dūdai buvo įteiktas koks nors lapas su įtariamųjų pavardėmis.
„Visiška nesąmonė“, – sakė jis.
Teiraujantis, ar turi versiją, kodėl visa tai šiuo metu keliama į viešumą, D.Raulušaitis sakė, kad nelabai. „Man atrodo, kad prokuroras J.Rėksnys buvo įspaustas į kampą, čia pastaruoju metu dėl savo tuo metu dar neapibrėžtų pasisakymų, ir dabar tarsi mėgina juos čia kažkaip materializuot. Kodėl jis čia pasirinko šitą istoriją ir mane, nelabai galiu spėlioti“, – kalbėjo advokatas.
Prezidentūra nekomentuoja, prokuratūra nurodo, kad teiginiai – nepagrįsti
Prezidentės spaudos tarnybos atstovė Daiva Ulbinaitė BNS sakė, kad J.Rėksnio išsakytų teiginių apie neva buvusį spaudimą Prezidentūra nekomentuos.
Generalinė prokuratūra teigia, kad viešai išsakyti teiginiai apie prokurorų ar politikų darytą poveikį, spaudimą tyrimui dėl CŽV kalėjimų yra nepagrįsti.
Prokuratūra trečiadienį pranešė, jog jau anksčiau J.Rėksnio buvo prašoma pateikti jam žinomą informaciją ir Baudžiamojo persekiojimo departamentas vertino, ar pateikto atsakymo dalyje apie galimai darytą įtaką ikiteisminiam tyrimui dėl CŽV kalėjimų Lietuvoje yra nusikalstamos veikos požymių.
„Tikrinant pateiktą informaciją ir apklausus liudytoju J.Rėksnio nurodytą asmenį, kaip galintį asmeniškai paliudyti apie galimai darytą nusikalstamą veiką, nustatyta, kad viešai skelbti teiginiai apie tariamai aukštesnių prokurorų ar politikų darytą poveikį, spaudimą prokurorui šiame tyrime yra nepagrįsti“, – rašoma Generalinės prokuratūros pranešime.
Atsižvelgdama į tai, kad J.Rėksnio pateikti duomenys nepasitvirtino, prokuratūra priėmė sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
A.Širinskienė liudyti kviesis M.Dūdą
Trečiadienį Seimo laikinajai tyrimo komisijai liudijo ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis.
Žurnalistų klausiamas, ar tiesa, kad prezidentūra spaudė prokurorą M.Dūdą nenutraukti tyrimo dėl CŽV kalėjimo, jis atsakė: „Taip, su gerbiamu M.Dūda mes apie tai šnekėjom, bet apie šias aplinkybes aš atsakiau į klausimus komisijos posėdyje. Aš su M.Dūda kalbėjau apie tą situaciją, o koks turinys pokalbio, tikrai negaliu atskleisti.“
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė bei komisijos vadovė A.Širinskienė teigė, kad besikartojantys prokurorų liudijimą apie poveikį jų darbui yra požymis, kad problema realiai egzistuoja.
„Mes turim kitus minėtus asmenis [...] – manau, kad apsiklausime ir gausime vienus ar kitus atsakymus. Iš tikrųjų, iš to, ką girdime, situacija, švelniai tariant, yra kelianti didelį susirūpinimą“, – kalbėjo politikė.
Ji teigė, kad į kitą Seimo komisijos posėdį bus kviečiamas dabar jau advokatas M.Dūda, artimiausiu metu – ir generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.
Apie nepotizmą prokuratūroje
Trečiadienį J.Rėksnys taip pat teigė, kad kai kurios bylos būdavo vežamos į Prezidentūrą. Jis tvirtino, kad ten keliavo garsioji Garliavos pedofilijos byla.
„Aš žinojau iš tam tikrų žmonių, iš (prokurorės – BNS) Danutės Blažienės žinojau, kad bylos buvo vežiojamos į Prezidentūrą. Ta byla. [...] Tam tikros bylos gulėjo pas generalinį prokurorą seife po 8–9 mėnesius“, – pasakojo J.Rėksnys.
„Pagrindinė problema valstybėje, kad prokurorai nebeturi stuburo, tai yra patogūs žmonės“, – sakė jis.
Kitas Seimo komisijai liudijęs kitas prokuroras Gintaras Jasaitis teigė asmeniškai nesusidūręs su poveikiu jo sprendimams. Rašo BNS.
Jis sakė kartą vykęs į Prezidentūrą atsiimti bylos.
„Teko pas prezidentą Rolandą Paksą važiuoti atiminėti operatyvinio tyrimo bylą dėl „Alitos“ privatizavimo, kurią VSD pareigūnai buvo nuvežę. Buvo toks dalykas, kad vežiojo į Prezidentūrą bylas, bet vėlesniais laikais... Galiu pasakyti labai paprastai, jeigu prezidentas Valdas Adamkus norėdavo kokį nors procesą aptarti, jo tarnybos paskelbdavo, kad bus toks klausimas, sukviesdavo visus pareigūnus, pasišnekėdavome ir tada darydavo pareiškimus“, – kalbėjo G.Jasaitis.
Prokuroras atkreipė dėmesį į nepotizmo apraiškas Generalinėje prokuratūroje.
„Savo laiku profsąjungos visuotiniame susirinkime mes svarstėme tokią situaciją, kai sakykim, 2017 metais karjerą padaro vieno generalinio prokuroro pavaduotojo žmona atrankoj, kurios balai buvo mažesni negu pirmojo asmens atrankoj. Praėjus metams – kito generalinio prokuroro žmona lygiai taip pat padaro karjerą nebūdama pirmoji atrankoje.
Keliamas klausimas, kokia čia atranka, jeigu vienas dalyvauja.
Tada vyksta atrankos vyriausiųjų prokurorų [...], kurie dalyvauja vieni toje atrankoje. Keliamas klausimas, kokia čia atranka, jeigu vienas dalyvauja. Arba dalyvauja tokiose atrankose, kuriuose jau kolegos nuspėja, kas laimės“, – pasakojo jis.
Kaip ydingas praktikas G.Jasaitis nurodė ir pareigūnų atrankas į Eurojustą, Europos prokuratūrą: „Kitas pavyzdys – generalinis prokuroras sudaro komisiją atrankai prokuroro į Eurojustą atstovauti. Dalyvauja toje atrankoje generalinio prokuroro pavaduotojas, kurį iš esmės vertina jo pavaldiniai. Nežinau, kaip tai pavadint visus šitus procesus.
Lygiai taip pat atranka į Europos prokurorus, kai pavaldiniai įvertina, kuris prokuroras turi ten būti atrinktas.“
Tyrimas Seime – po publikacijų žiniasklaidoje
„Valstietės“ A.Širinskienės vadovaujama Seimo laikinoji komisija dėl galimo neteisėto poveikio politiniams procesams ir valstybės tarnautojams tyrimą dėl galimo poveikio prokurorams pradėjo po to, kai keletą publikacijų šia tema paskelbė „Lietuvos rytas“.
Interviu šiai visuomenės informavimo priemonei metu J.Rėksnys pasakojo apie nepotizmą teisėsaugos sistemoje, prezidentūros norą turėti „kišeninį generalinį prokurorą“, pareigūnus, prieš kuriuos „užsiundomos tarnybos“, politikus, manipuliuojančius teisingumu, kurie paduoda sąrašą žmonių ir liepia pareikšti įtarimus, „nors tam nebūdavo pagrindo“.
J.Rėksnys tikino, kad egzistuoja „užsakytos politinės bylos“.
Kitame interviu prokuroras G.Jasaitis reiškė nuomonę dėl to, kaip pastaruoju metu traktuojamas straipsnis dėl prekybos poveikiu, kaip suprantamas kyšis – esą pagal praktiką tai gali būti ir linktelėjimas, mirktelėjimas. Anot jo, yra eksperimentinių prekybos poveikiu bylų, kurios į teismą keliauja be rimtų įrodymų.
Reaguodama į „Lietuvos ryto“ publikacijas Generalinė prokuratūra jau anksčiau pareiškė neturinti jokios informacijos apie publikacijose skelbiamą galimą aukštų politikų kišimąsi į bylų tyrimą, neteisėtą persekiojimą ar poveikį tyrimams.
Prokuratūros kolegija viešus teiginius apie galimą politikų kišimąsi į kai kuriuos ikiteisminius tyrimus pasiūlė aiškintis ir vertinti Prokurorų etikos komisijai.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė publikacijas apie prokuratūros sistemą yra pavadinusi spaudimu teisėsaugai. Ji atkreipė dėmesį, kad vienas iš „Lietuvos ryto“ savininkų Gedvydas Vainauskas yra teisiamųjų suole.
G.Vainauskas ir europarlamentaras Rolandas Paksas kaltinami 2015-aisiais susitarę dėl 15 tūkst. eurų kyšio už politiko pažadą paveikti statybos inspektorius dėl leidimo naudoti parduotuvę Prienuose. Kaltinamieji tai neigia.
