Lietuvos Generalinė prokuratūra teigia, kad gauti duomenys „sudaro teisines prielaidas keisti nusikalstamų veikų kvalifikaciją pagal nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų taisykles“ – tokiu atveju negaliotų kitiems nusikaltimams taikomas 20 metų senaties terminas, kuris sueitų kitąmet.
„Tokie klausimai gali turėti atsakymą tik tyrimo byloje pabaigoje“, – atsakydamas į BNS klausimą apie galimą teismą už akių pirmadienį sakė Generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus vyriausiasis prokuroras Rolandas Tilindis. Pasak prokuroro, atlikti procesiniai veiksmai yra „vieni iš daugelio procesinių veiksmų, be kurių tolesnis tyrimas nėra galimas“.
„Šią minutę pasakyti, koks bus tas galutinis sprendimas, būtų labai nedėkinga, nes prokuroras yra saistomas daugybės tarptautinių ir Lietuvos teisės aktų, kurie įpareigoja gerbti tiek nekaltumo prezumpciją, tiek ikiteisminio tyrimo paslaptį, tiek atsižvelgti į kitas aplinkybes“, – sakė R.Tilindis.
Pirmadienį Lietuvos generalinė prokuratūra pranešė buvusi informuota, kad Baltarusijos prokurorai apklausė V.Uschopčiką, kuris , anot Lietuvos teisėsaugos, būdamas Vilniaus karinio garnizono vadu 1991 metų sausio 13–ąją davė įsakymą šaudyti į beginklius žmones. Išduoti V.Uschopčiką Baltarusija atsisako.
Prokuroras R.Tilindis tiesiogiai nepatvirtino, kad prokurorai nusprendė keisti nusikaltimo kvalifikavimą iš nužudymo į nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, tačiau teigė, kad „gauti duomenys sudaro prielaidas keisti nusikalstamų veikų kvalifikavimą su visomis iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis“.
LNK žinių stop kadras/Vladimiras Uschopčikas |
Prokuroras tikslios V.Uschopčiko apklausos datos ir to, kas joje dalyvavo, sakė negalįs komentuoti. Generalinė prokuratūra savo pranešime teigia, kad V.Uschopčiko apklausa po Mykolo Burokevičiaus ir Juozo Jermalavičiaus ekstradicijos yra „vienas svarbiausių atvejų, kuomet teisinis bendradarbiavimas žada svarių teigiamų poslinkių Sausio 13–osios byloje“.
Baltarusijos generalinė prokuratūra sausio pradžioje atsiuntė atsisakymą Lietuvos generalinei prokuratūrai išduoti įtariamuosius – generolą V.Uschopčiką ir Stanislavą Juonienę. Baltarusijos prokurorai pareiškė, kad įtariamųjų V.Uschopčiko ir S.Juonienės veiklą ji vertina „pagal tuo metu egzistavusios valstybės – SSRS – įstatymus – kaip siekį apsaugoti šios valstybės (SSRS) konstitucinę santvarką ir teritorinį vientisumą, todėl esą negali suteikti teisinės pagalbos“. Baltarusijos teisėsaugininkai taip pat nurodė, kad išduoti įtariamuosius atsisako remdamiesi dvišale teisinės pagalbos sutartimi.
Sausio 13 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministerija dėl tokio atsakymo Baltarusijai įteikė notą. Neoficialiomis žiniomis, tokį tuometinio užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko sprendimą prezidentė Dalia Grybauskaitė įvertino kritiškai. Šalies vadovė viešai sakė ketinanti tęsti politinį dialogą su Minsku dėl bendradarbiavimo šioje byloje. Anot R.Tilindžio, naujų duomenų dėl įtariamosios S.Juonienės nėra.
1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje, kai karine jėga mėginta nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.