Nors rašytojos, nepriklausomybės akto signatarės Vidmantės Jasukaitytės tekste situacija aprašoma pakeičiant veikėjų pavardes ir viską pristatant meninio, o ne publicistinio kūrinio pavidalu, tačiau kai kurios aprašomos detalės politikams sukėlė rimtų įtarimų. Žemiau pateikiamas K.Betingio pareiškimas.
Jaučiasi persekiojamas
Šių metų gegužės 4 dieną internetiniame portale komentaras.lt paskelbtas straipsnis „Sapnai pildosi ne visiems (laisvu žanru savaitgalio pasiskaitinėjimui)“, pasirašytas Vidmantės Jasukaitytės vardu.
"Tokiais veiksmais jau ne pirmą kartą siekiama dezinformuoti visuomenę bei valstybės vadovus, diskredituoti prokuratūrą bei asmeniškai mane", - teigia K.Betingis.
Minėtoje publikacijoje, neva remiantis sapnu kaip pagrindu, rašoma, kad kažkoks prokuroras Kęstutis kartu su grupe asmenų, įvardintų verslininkais, Kaune, „Kauno“ viešbučio restorano rūsyje, galėjo ruošti sąmokslą, turint tikslą nuo pareigų nušalinti aukštus valstybinių institucijų vadovus, o taip pat, anot straipsnio autorės, sprendė atskirų baudžiamųjų bylų tolimesnį teisinį likimą.
Be to, 2013 m. gegužės 14 dieną komentaras.lt internetiniame portale paskelbta vieša informacija straipsnyje „J.Razma kreipėsi į Seimo antikorupcijos komisijos pirmininką dėl žinomos rašytojos „sapno“, kuris panašus į tikrovę“, kuriuo pranešama, kad Seimo narys Jurgis Razma, remdamasis V.Jasukaitytės „sapnų“ pagrindu, inicijuoja „sapnų“ Parlamentinį tyrimą mano, K. Betingio, atžvilgiu.
Turiu pagrindo manyti, kad tokiais veiksmais jau ne pirmą kartą siekiama dezinformuoti visuomenę bei valstybės vadovus, destabilizuoti esamą visuomeninę situaciją šalyje, diskredituoti valstybinę teisinę instituciją – prokuratūrą – bei asmeniškai mane, apygardos vyriausiąjį prokurorą.
Sąmokslų nekūrė
Manau, kad tai gali būti daroma siekiant paveikti mane už ilgalaikę aktyvią profesinę veiklą bei pilietinę poziciją tiriant rezonansines nusikalstamas veikas ir Vilniaus teisme liudijant šiuo metu nagrinėjamoje taip vadinamoje policijos pareigūnų byloje, o galimai ir sutrukdyti dalyvauti atrankoje į Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas.
Pareiškiu, kad nei aš, apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, nei valstybinė institucija – Kauno apygardos prokuratūra – neturėjome ir neturime nieko bendro nei su viešai skleidžiamais „sapnais“, nei su šių „sapnų“ autoriais ir juos skleidžiančiais asmenimis, nei tuo labiau su šių autorių galimai kuriamais valstybės sąmokslais ir sąmokslų teorijomis.
Šios akcijos iniciatoriams ir aktyvistams būtina priminti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta teisė bei laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – šmeižtu ir dezinformacija, o LR Prokuratūros įstatyme nedviprasmiškai perspėjama, kad atlikdamas savo funkcijas prokuroras yra nepriklausomas nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų. Čia pat akcentuojama, kad prokurorams negali būti daromas joks politinis, psichologinis ar kitoks neteisėtas poveikis, kurie galėtų turėti įtakos jų priimamiems sprendimams arba kitaip kištis į prokurorų veiklą. (Prokuratūros įstatymo 11 str.).
Kandidatūrą atmetė
 |
| Darius Valys |
Trečiadienį paskelbta, kad generalinis prokuroras Darius Valys atsisakė Kęstutį Betingį skirti Kauno apygardos vyriausiuoju prokuroru, nors jis atrankos metu surinko daugiausiai konkursinių balų. Įstatymai leidžia Generaliniam prokurorui pačiam nuspręsti, ar skirti asmenį vyriausiuoju prokuroru, nepaisant konkurso rezultatų.
V.Jasukaitytės tekste minimas verslininko Arvydo Garbaro (nesunkiai atpažįstamas buvęs Kauno meras Arvydas Garbaravičius) prašymas prokurorui Kęstučiui pristabdyti prieš jo šeimą pradėtą tyrimą. A.Garbaravičiaus sūnus Linas ir sūnėnas Jonas šiuo metu minimi baudžiamojoje byloje dėl galimo valstybės saugumo pareigūno papirkimo ir finansinių machinacijų. Byloje jie turi liudininko statusą.
Nors byla buvo pradėta Kauno apygardos prokuratūroje, tačiau Generalinės prokuratūros sprendimu šiuo metu ji perduota Šiaulių apygardos prokuratūrai. Vilniuje suabejota Kauno prokurorų nešališkumu, kai jie tyrimą, kuriame minimos pusbrolių Garbaravičių pavardės, nutraukė vos po trijų savaičių apklausę tik vieną asmenį.
