„Byloje aiškiai nustatyta, kada ir kur, už kokių veiksmų atlikimą Raimondas Kurlianskis pažadėjo kyšį (...) Tai patvirtina bendrų veiksmų chronologija“, – sakė pareigūnas.
Lietuvos apeliaciniame teisme ketvirtadienį jis tęsė savo baigiamąją kalbą nagrinėjant „MG grupės“, anksčiau besivadinusios „MG Baltic“, politinės korupcijos bylą.
Prokuroro teigimu, iš anksto tartasi dėl kyšio sumos, perdavimo laiko, vietos, būdo – buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas R.Kurlianskis ir tuometinis Liberalų sąjūdžio lyderis E.Masiulis iš anksto sutarė, kad su grynaisiais pinigais bus perduotas alkoholinio gėrimo butelis.
Ketvirtadienį per teismo posėdį J. Laucius citavo slapta įrašytą pokalbį tarp buvusio politiko ir verslininko, kai šis, esą sutarus dėl pinigų sumos, pasakė: „Jūs čia daug kraujo nuleisite“ ir teigė vertinantis „tokį pasitikėjimą ir konstruktyvumą“.
Bylos duomenimis, 90 tūkst. eurų ir degtinės butelį R. Kurlianskis E. Masiuliui perdavė 2016 metų gegužės 16 dieną automobilyje. Iš viso pas jį rasta ir paimta 106,2 tūkst. eurų.
Pernai balandį skelbdamas išteisinamąjį nuosprendį šioje politinės korupcijos byloje Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad 2016 metų gegužės 10 dieną R. Kurlianskio perduoti pinigai E. Masiuliui yra paskola, o alkoholio butelis – dovana, bet ne kyšis.
E. Masiulis anksčiau yra teigęs, kad iš R. Kurlianskio pinigus pasiskolino, norėdamas investuoti į nekilnojamąjį turtą.
J. Laucius ketvirtadienį sakė, kad paskolos raštelį E. Masiulis teisėsaugai pateikė tik 2016 metų rugsėjo 2 dieną, nepaisant to, kad anksčiau ne kartą buvo prašytas paaiškinti pas jį rastų pinigų kilmę.
Prokuroras tvirtino, kad paskolos rašteliu kaltinamieji siekė užmaskuoti nusikaltimą, todėl jis neturi teisinės reikšmės.
„Kaip teisinio dokumento jo reikšmė šioje byloje yra nulinė“, – teigė J. Laucius.
Jis atkreipė dėmesį, kad paskolos raštelyje yra tik E. Masiulio parašas.
„R. Kurlianskio parašo šiame susitarime nėra, net jo vardas parašytas „Raimundas“, su „u“ parašyta, padaryta klaida“, – sakė pareigūnas.
Per aukšti standartai
Baigiamojoje kalboje prokuroras citavo tarptautinių organizacijų ataskaitas, kad Lietuvos teismai, nagrinėdami korupcijos bylas, taiko per aukštus įrodinėjimo standartus.
J. Laucius tvirtino, kad buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis tiek pinigais papirkdamas, tiek siūlydamas politikams paslaugas siekė koncernui palankių teisės aktų priėmimo ar valstybės užsakymų. Jis tai darė aktyviais veiksmais – susitikdamas su tarnautojais, politikais ir prašydamas jų priimti atitinkamą sprendimą, stebėdamas posėdžius, kuriuose svarstyti projektai.
„Byloje nustatyta, kad E. Masiulis noriai sutiko su R. Kurlianskio pasiūlymais“, – teigė prokuroras.
Pasak jo, verslininkas siekė koncernui palankių sprendimų Seime svarstant Vartojimo kreditų įstatymo, Atsiskaitymo grynaisiais pinigais įstatymo pataisas, nutarimą dėl kelio Vilnius – Utena, Vilniaus miesto savivaldybėje – parenkant vietą Jono Basanavičiaus paminklui Vilniuje.
J. Laucius teigė, kad byloje surinkti įrodymai pagrindžia ir kitų kaltinamųjų kaltę.
Jis minėjo, kad artėjant Seimo rinkimams Darbo partijai kaip kyšis suteikta nuolaidų agitacijai koncernui priklausančiuose žiniasklaidos kanaluose, per tarpininką sumokėta už partijos išorinę reklamą.
Prokuroro teigimu, koncerno „MG Baltic“ vadovas Darius Mockus žinojo apie politikams mokamus kyšius.
Siūlo laisvės atėmimą
Prokurorai siekia, kad Apeliacinis teismas panaikintų pernai balandį Vilniaus apygardos teismo paskelbtą išteisinamąjį nuosprendį ir skirtų bausmes kaltinamiesiems.
Penki fiziniai ir trys juridiniai asmenys kaltinami dėl papirkimo, prekybos poveikiu, kyšininkavimo, kvalifikuoto piktnaudžiavimo, neteisėto praturtėjimo. Kyšininkavimu byloje kaltinami E. Masiulis, Š. Gustainis ir V. Gapšys, o piktnaudžiavimu nesant kyšininkavimo požymių – G. Steponavičius.
Pernai pateiktame Apeliaciniame skunde prokuroras prašo skirti buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui R. Kurlianskiui šešerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, beveik 23 tūkst. eurų baudą ir uždrausti jam septynerius metus dirbti vadovaujančias pareigas.
Buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui E. Masiuliui prašoma septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, uždraudžiant tokį patį laikotarpį eiti renkamas ar skiriamas pareigas viešajame ir privačiame sektoriuje bei konfiskuoti 242 tūkst. eurų, gautų, prokuratūros duomenimis, priėmus kyšį ir neteisėtai praturtėjus.
Seimo Darbo partijos frakcijos nariui Vytautui Gapšiui prašoma skirti penkerius metus ir tris mėnesius laisvės atėmimo, septynerius metus uždrausti užimti renkamas ar skiriamas pareigas viešajame ir privačiame sektoriuje ir išieškoti įtariamų kyšių vertę atitinkančią pinigų sumą, siekiančią daugiau nei 27 tūkst. eurų.
Buvusiems liberalams Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui prašoma skirti atitinkamai daugiau nei 28 tūkst. ir beveik 17 tūkst. eurų baudas bei taip pat numatyti apribojimus dirbti atitinkamai penkerius ir ketverius metus.
Ilgas nagrinėjimas – pateisinamas
Prokuroras J. Laucius apeliaciniame skunde paprašė „MG grupei“ skirti daugiau nei 1,2 mln. eurų, Liberalų sąjūdžiui – daugiau nei 527 tūkst. eurų, o Darbo partijai 376 tūkst. eurų dydžio baudas.
Ketvirtadienį J. Laucius patvirtino prašantis tokių bausmių.
Anot jo, minėti juridiniai asmenys gavo naudos iš nusikalstamos veikos, kaltinamieji turėjo teisę atstovauti jiems, priimti sprendimus jų vardu.
Prokuroras taip pat sakė, kad nepaisant to, jog kitą savaitę, gegužės 11-ąją, sueis septyneri metai, nėra pagrindo kaltinamiesiems švelninti bausmių dėl ilgos proceso eigos. Pasak prokuroro, bylos nagrinėjimas užtruko dėl objektyvių priežasčių – tirtos didelės apimties, sisteminės korupcijos veikos, tam reikėjo papildomų tyrimų, ekspertizių, kelis mėnesius kaltinamieji pažindinosi su bylos medžiaga, be to, buvo ištikusi pandemija ir pan.
Apeliacinis teismas „MG grupės“ byloje iš viso nagrinėja keturis skundus. Visus kaltinamuosius išteisinusį pirmos instancijos teismo nuosprendį be J. Lauciaus apskundė E. Masiulio gynėjas, du skundus pateikė R. Kurlianskio advokatai.
Išteisintieji prašo teismo netinkamais pripažinti žvalgybos surinktus duomenis.
Vilniaus apygardos teismas visus kaltinamuosius prieš metus – pernai balandžio 19 dieną – išteisino kaip nepadariusius veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių.
