„Pamirškite, kad šiandien svarstysime P.Gražulį. Galvokite apie eilinį Seimo narį“, – pradėdamas komisijos posėdį kolegų prašė „darbietis“ Mečislovas Zasčiurinskas.
Pirmiausia komisija išklausė prokurorę Laimą Milevičienę, kuri dar kartą patvirtino, kad P.Gražulis „panaudodamas grubią jėgą“ ir stumdamas pareigūnus veržėsi į renginį, nors pareigūnai prašė to nedaryti. Prokurorė tikino, kad pareigūnų reikalavimai P.Gražuliui neiti į renginį buvo teisėti.
Laisvės nesuvaržė?
Lenkų rinkimų akcijos atstovas Zbignevas Jedinskis prokurorės teiravosi, kodėl Seimo narys buvo sulaikytas, jei suvaržyti Seimo nario laisvę draudžia Konstitucija.
„Jis suimtas nebuvo, o to, kas buvo, negaliu laikyti laisvės suvaržymu. Buvo imtasi priemonių renginiui apsaugoti. Ir mes manome, kad tos priemonės buvo pagrįstos“, – į parlamentaro klausimą atsakė prokurorė L.Milevičienė.
Pasak jos, P.Gražuliui atrankiai buvo uždėti dėl to, kad nebūtų nutrauktas renginys ir būtų tinkamai užtikrinta viešoji tvarka.
Seimo narė Aurelija Stancikienė teiravosi, ar P.Gražulio neįleisdami į renginį policininkai neišskyrė jo dėl įsitikinimų. Ji pabrėžė, kad Seimo narys galėjo būti tiesiog eilinis viešo renginio dalyvis.
Buvo imtasi priemonių renginiui apsaugoti. Ir mes manome, kad tos priemonės buvo pagrįstos, – sakė prokurorė.
„Manau, kad jokio specialaus plano policija neturėjo, bet reikia suprasti, kad buvo vertinamos visos Seimo nario elgesio apinkybės prieš renginį“, – kalbėjo prokurorė.
Ji pabrėžė, kad nebuvo vertinami ankstesni politiko pasisakymai, jo politinės nuostatos, bet tik atsižvelgiama į jo kalbas ir elgesį prieš pat eitynes Katedros aikštėje.
Klausiama, ar P.Gražulis sąmoningai provokavo pareigūnus, prokurorė juokavo, kad jis tikrai nebuvo afekto būsenos.
Antrankiai – prievartos priemonė
Komisija antradienį apklausė ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktorių Andrių Kabišaitį. Jis nurodė, kad Seimo nario laisvė gali būti suvaržoma, jei jis pagaunamas bedarantis nusikaltimą.
Komisijos nariai teiravosi, ar antrankius uždėjus P.Gražulio laisvė tikrai nebuvo suvaržyta, o tik taikyta trumpalaikė kardomoji priemonė.
„Nežinau, ar tai galime pavadinti kardomąja priemone. Sulaikymas yra prievartos priemonė. Akivaizdu, buvo fizinė prievarta, o Seimo nario neliečiamybės turinį sudaro fizinis ir psichinis neliečiamumas“, – teigė A.Kabišaitis.
P.Gražulis: ėjau gerti kavos
Į komisijos posėdį antradienį P.Gražulis atvyko su advokatu Rimu Andrikiu. Jis komisijai ramiu tonu pasakojo tikėjęsis po renginio dezinfekuosiąs Gedimino prospektą. P.Gražulio teigimu, su bendražygiais susitikę Katedros aikštėje jie paprotestavo, monsinjoras Alfonsas Svarinskas pasimeldė ir visi patraukė kavos.
„S.Buškevičius pakvietė po visko išgerti kavos. Mes ėjome Gedimino prospektu ten, kur visi ėjo, gerti kavos. Manęs nepraleido. Aš klausiau, kodėl. O jie nieko nepasakė, bet pradėjo stumti. Aš bandžiau praeiti, bet jie mane čiupo, ėmė nešti. Trypė kojomis, be abejo“, – pasakojo Seimo narys.
P.Gražulis sakė po kelių valandų grįžęs į eitynes ir elgęsis lygiai taip, kaip prieš jas, bet jau nebuvo sulaikomas. Jis taip pat piktinosi, kad policija nesulaikė be kelnių šmėžavusių homoseksualų, o ėmėsi jo.
„Elgiausi pagal savo sąžinę“, – sakė jis.
P.Gražulis tikino esąs teisus ir žadėjo pats balsuoti už savo imuniteto panaikinimą ir gintis teisme.
Advokatas: policininkas jam smogė
P.Gražulio advokatas pabrėžė, kad P.Gražulio veika yra vientisa, bet už „STOP Policija“ juostos pažeidimą jis jau yra nubaustas 200 litų bauda. „Tai yra neteisėta, nes veika negali būti skirstoma į epizodus“, – sakė jis.
Advokatas pabrėžė, kad pats P.Gražulis šios juostos nekirto, o buvo už jos nustumtas pačių pareigūnų.
R.Andrikis pažymėjo, kad antrankius uždėję pareigūnai suvaržė Seimo nario laisvę, o jį nešdami pažeidė jo garbę ir orumą. Be to, tai darė be įspėjimo, kad bus panaudota fizinė jėga.
„Jėgą pirmas panaudojo pareigūnas. Jei atidžiau pažiūrėsite, paskui jis dar smogė P.Gražuliui į veidą. Čia nėra nė lašo teisės, o jei yra, tai paskui turime tokius atvejus kaip Panevėžyje“, – kalbėjo advokatas.
P.Gražulis buvo vienas iš tų, kuris aktyviais veiksmais priešinosi policijos preigūnams, – sakė K.Lančinskas.
P.Gražulis patikino, kad policininkai jam nei prisistatė, nei įspėjo dėl jėgos naudojimo. Pasak jo, jam buvo papurkšta dujų, policininkai elgėsi grubiai, antrankiai spaudė ir dar dabar jis neva jaučiąs pasekmes vienai rankai.
P.Gražulis policijos veiksmus vadino žiauresniais nei milicijos sovietmečiu ir teiravosi, kas eiliniams pareigūnams liepė taip elgtis.
K.Lančinskas: viešojoje erdvėje buvo kilusi isterija
Vilniaus policijos vadovas Kęstutis Lančinskas komisijai aiškino, kad prieš šias eitynes buvo masinė isterija internete, kuri rodė, kad galima tikėtis didelių neramumų. Todėl policija parengė saugumo planą eitynių metu ir numatė tikrinti kiekvieną ateinantį į renginį, žiūrėti, kad jie neįsineštų draudžiamų daiktų.
„Ta isterija leido manyti mums, kad gali būti daug blogų pasekmių. Mūsų darbas apsaugoti eisenos dalyvius, miesto gražiausią gatvę“, – kalbėjo jis.
K.Lančinskas teigė, kad prieš eitynes buvo įspėtas apie tai, kad prie Katedros renkasi apie 50 agresyviai nusiteikusių asmenų. Todėl Gedimino pr. pradžioje pareigūnai išsirikiavo į imituotą „STOP LINIJĄ“, kad nebūtų įleisti priešiškai nusiteikę piliečiai.
„Atsakau visiems sąmokslo teorijų kūrėjams. Visi jie buvo I komisariato pareigūnai. Jie nėra apmokyti kažką mušti, nešti ir taip toliau“, – sakė K.Lančinskas.
Jis pabrėžė, kad pareigūnams buvo duotas nurodymas nepraleisti priešiškai nusiteikusių asmenų ir neleisti nė menkiausių pažeidimų. K.Lančinskas pažymėjo, kad pro pareigūnus prasiveržus bent vienam asmeniui būtų kilę daugiau problemų, atsirastų sužeistųjų, nes suveiktų minios psichologija.
„Jei būtų sužeistų, sudaužytų vitrinų, tai vis tiek čia sėdėčiau ir aiškinčiausi, kodėl nepadariau visko, kad tai neatsitiktų“, – kalbėjo sostinės policijos vadovas.
Jis pabrėžė, kad į eitynes nuo Katedros pusės apskritai buvo draudžiama patekti.
Skatino nusikalsti kitus?
Pasak jo, P.Gražulis buvo nusiteikęs bet kokia kaina išprovokuoti pareigūnus ir kelti neramumus, kai tuo tarpu jis yra pavyzdys visuomenei ir yra prisiekęs laikytis Lietuvos įstatymų.
„Jis buvo vienas iš tų, kuris aktyviais veiksmais priešinosi policijos preigūnams ir skatino kitus tai daryti“, – sakė K.Lančinskas.
Pasak sostinės policijos vadovo, pareigūnas, sulaikęs besiveržiantį Seimo narį jėga, neviršijo savo įgaliojimų.
„Pareigūnas irgi žmogus, ne robotas. Jis irgi stresinėje situacijoje. Manau, kad jie čia elgėsi labai profesionaliai. (...) JIs nepanaudojo fizinės jėgos, o tik laikė ranką ištiesęs. O P.Gražulis nėrė policininkams tarp kojų pažeisdamas jų reikalavimus“, – teigė Vilniaus policijos vadovas.
Pasak jo, specialaus plano kovai su P.Gražulio nebuvo, o policija tramdydama Seimo narį jo nei mušė, nei trypė, tik laikė ir uždėjo antrankius.
Kiek galiu pasakyti iš savo patirties, ponas Petras priešinasi gana stipriai, – prisiminė K.Lančinskas.
„Kiek galiu pasakyti iš savo patirties, ponas Petras priešinasi gana stipriai“, – priminė ankstesnes homoseksualų eitynes, kuriose P.Gražulis taip pat priešinosi pareigūnams, K.Lančinskas.
Vilniaus policijos vadovas pabrėžė, kad P.Gražulis nebuvo sulaikytas, o tik pašalintas iš įvykio vietos.
„Jei nebūtumėte priešinęsis, niekas jums antrankių nebūtų dėję“, – P.Gražuliui sakė K.Lančinskas.
Gavo vaizdo įrašą
Be to, Seimo komisija gavo policijos filmuotą P.Gražulio sulaikymo prieš mažumų eitynes vaizdo įrašą. Įrašą komisijos nariai peržiūrėjo iki antradienio posėdžio ir jame. Kai kurie politikai piktinosi, kad iš įrašo neaišku, kas ką sako.
Taip pat komisijai perduoti ir keli trumpi policijos pareigūnų pokalbių radijo ryšiu garso įrašai.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, liepos 27 d. Seimo narys P. Gražulis nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų sustoti, neiti į renginį „Baltic Pride 2013“ bei neperžengti specialios policijos juostos „STOP POLICIJA“, bet aktyviais veiksmais, naudodamas jėgą bei stumdamas pareigūnus, bandė prasiveržti į renginį, sulaikymo metu bandė ištrūkti.
Siekiant išnagrinėti šią administracinio pažeidimo bylą teisme ir atsižvelgiant į tai, kad už šį pažeidimą numatyta bauda nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų arba bausmė laisvės suvaržymu – administraciniu areštu nuo penkiolikos iki trisdešimties parų, būtina gauti Seimo sutikimą.
Dėl to į Seimą praėjusią savaitę kreipėsi generalinis prokuroras Darius Valys.
Be Seimo sutikimo Seimo narys negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.
