Propagandininkai pasipiktinę: Lietuva iš rusų ir baltarusių atima leidimus gyventi šalyje

Įvairiose socialinių tinklų paskyrose ir grupėse platinamos žinutės, kuriose teigiama, esą Lietuvos Seimas nusprendė atimti leidimus gyventi Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, jei jie per dažnai lankysis savo istorinėje tėvynėje. Iš tikrųjų toks įstatymo projektas buvo svarstomas, tačiau priimtas su pataisomis. Be to, įrašuose neatsižvelgiama į kai kuriuos svarbius ypatumus, susijusius su pastaraisiais metais sparčiai augančia baltarusių diaspora Lietuvoje.
Baltarusijos nepriklausomybės dienos minėjimas Vilniuje
Baltarusijos nepriklausomybės dienos minėjimas Vilniuje / Lukas Balandis / BNS nuotr.

Žinutėse tvirtinama:

„JAV mikrokolonijos „Lietuva“ Seimo komiteto naciai pritarė, kad rusams ir baltarusiams būtų atimti leidimai gyventi Rusijoje.

Pagal sumanymą, leidimas gyventi Lietuvoje bus atimamas, jei bus nustatyta, kad per pastaruosius 3 mėnesius jie daugiau nei kartą keliavo į Rusiją ar Baltarusiją, nes dėl to iš karto pradeda kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui“.

Aš, pavyzdžiui, visiškai nesuprantu, ką Lietuvos naciai kalba apie „nacionalinį saugumą“, turint omenyje jų statusą NATO ir „poziciją ant kelių“ prieš JAV. Iš tikrųjų tai yra žmogaus teisių, JTO Chartijos pažeidimas ir žmonių diskriminacija dėl tautybės“.

Baltarusijos pasienis
Baltarusijos pasienis

Lietuvos nėra JAV kolonijinių valdų sąraše

Kadangi įrašas socialiniuose tinkluose nėra satyrinis ar humoristinio bei meninio pobūdžio leidinys, logiška būtų tikėtis, kad autorius tiksliai vartotų terminus.

Taigi Lietuvos Respublika vadinama „Amerikos mikrokolonija“. Toks apibrėžimas reiškia, kad Lietuva yra kolonijinė valda ir neturi visiško suvereniteto.

Jungtinių Tautų nesavarankiškų teritorijų, t. y. sąlygiškai kolonizuotų teritorijų, sąraše yra kelios JAV valdos.

Tai Jungtinių Valstijų Mergelių salos, Amerikos Samoa ir Guamas. Lietuvos šiame sąraše nėra.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./JAV rotacinių pajėgų batalionų Lietuvoje pasikeitimo ceremonija
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./JAV rotacinių pajėgų batalionų Lietuvoje pasikeitimo ceremonija

Seimas atmetė įstatymo projektą

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) balandį suformavo nuostatą, kad daugiau nei kartą per tris mėnesius į Rusiją ir Baltarusiją vykstantys rusai bei baltarusiai netektų leidimo laikinai gyventi Lietuvoje.

Tačiau šią nuostatą dar turėjo patvirtinti Seimas, kuris to nepadarė.

Už tai, kad leidimo laikinai gyventi Lietuvoje netektų tie rusai ir baltarusiai, kurie daugiau nei kartą per metus vyktų į Rusiją ir Baltarusiją, balsavo 20 Seimo narių, prieš buvo 47, susilaikė 45 parlamentarai.

Už pasiūlymą leisti vieną kelionę per tris mėnesius buvo 41, prieš – 37, susilaikė 39 Seimo nariai.

Plačiau skaitykite: Seimas – už griežtesnes sankcijas baltarusiams, bet prieš jų ir rusų kelionių ribojimus

Gabrielės Navickaitės nuotr./Baltarusių protestas prie Medininkų pasienio punkto
Gabrielės Navickaitės nuotr./Baltarusių protestas prie Medininkų pasienio punkto

Lietuva priima politinius pabėgėlius, bet nesidžiaugia diktatūros šalininkais

Šiuo metu Lietuvos Respublikoje gyvena daugiau kaip 65 tūkst. Baltarusijos piliečių ir daugiau kaip 15 tūkst. Rusijos piliečių.

Spartus baltarusių diasporos augimas prasidėjo po 2020 m. revoliucinių įvykių, kai dėl didelio masto Aliaksandro Lukašenkos režimo politinių represijų baltarusiai buvo priversti masiškai palikti tėvynę.

Photographers against nuotr./Baltarusijos fotografai dalinasi vaizdais iš protestų jų šalyje
Photographers against nuotr./Baltarusijos fotografai dalinasi vaizdais iš protestų jų šalyje

2020-2022 m. politinį persekiojimą patyrusiems baltarusiams buvo išduodamos humanitarinės vizos, leidusios daug lengviau legaliai atvykti į Lietuvą.

Leidimai buvo išduodami nukentėjusiems nuo režimo ir represijų ar persekiojamiems Baltarusijos piliečiams, aktyviems opozicijos atstovams.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Sviatlana Cichanouskaja
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Sviatlana Cichanouskaja

Supaprastintos tvarkos nebeliko

Vadovaujantis 2023 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo nuostatomis, Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje buvo sustabdytas, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo išduoti vizą pateikimo tarpininkauja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, taip pat jeigu Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiai yra:

  • Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos piliečio šeimos nariai;

  • asmenys, turintys Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduotą lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą, taip pat tokių asmenų sutuoktiniai ir nepilnamečiai vaikai;

  • asmenys, turintys Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį pažymėjimą, taip pat tokių asmenų sutuoktiniai ir nepilnamečiai vaikai.

Tačiau Lietuvos teritorijoje Baltarusijos piliečiams netaikomi jokie ribojimai, jie gali kreiptis į Migracijos departamentą tiek dėl nacionalinių vizų, tiek dėl leidimų gyventi Lietuvoje.

Persekiojami režimo negali grįžti į tėvynę

Jeigu 2021 metų pradžioje galiojančius leidimus gyventi mūsų šalyje turėjo 23 tūkst. 440 Baltarusijos piliečių, tai šių metų vasario 1 dieną – 62 tūkst. 474.

Kaip teigia Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis, aštuoni iš dešimties baltarusių yra ekonominiai imigrantai.

Opozicijos atstovai sudaro mažą dalį jų.

Gabrielės Navickaitės nuotr./Baltarusių protestas prie Medininkų pasienio punkto
Gabrielės Navickaitės nuotr./Baltarusių protestas prie Medininkų pasienio punkto

Plačiau skaitykite: 60 tūkstančių baltarusių Lietuvoje: ar jau reikia pristabdyti jų įsileidimą?

Humanitarinių vizų išdavimas reiškia, kad pirmiausia siekiama paremti žmones, kurie yra politinio teroro aukos.

Akivaizdu, kad asmenys, kurie dažnai ir reguliariai lankosi Baltarusijoje ar Rusijoje, nebijo ten esančių diktatoriškų režimų persekiojimo. Jei jie ir nėra šių režimų rėmėjai, jie bent jau išlieka apolitiški.

Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste suprantamas Lietuvos valdžios institucijų nesuinteresuotumas tokios apolitiškos ar net prokremliškos diasporos gausėjimu.

Be to, D.Jauniškis perspėjo apie stebimą istoriškai aukštą Baltarusijos KGB aktyvumą.

„Mes turime atkreipti į tai dėmesį ir su tuo ateina tam tikros rimtos grėsmės. Kad ir kaip ten būtų, tų žmonių dalis važinėja pirmyn atgal, važinėja iš Lietuvos į Baltarusiją, iš Baltarusijos į Lietuvą.

Žinoma, jie turi ten giminių ir tam tikrų interesų, tuo labiau kad jie turi tuos baltarusiškus pasus ir tai, be jokios abejonės, sudaro Baltarusijos spec. tarnyboms tam tikras galimybes juos verbuoti, daryti įtaką ir per tai rinkti informaciją apie procesus Lietuvoje“, – jau anksčiau yra akcentavęs VSD direktorius.

Skirmanto Lisausko / BNS nuotr./Darius Jauniškis
Skirmanto Lisausko / BNS nuotr./Darius Jauniškis

15min verdiktas: trūksta konteksto. Tendencingai pateikiama informacija ir iškraipomi faktai.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis