Programa „Latvija–Lietuva–Baltarusija“ startavo dar 2014 metais, o jos strateginis tikslas – stiprinti santykius, ugdyti gebėjimus ir dalytis patirtimi tarp Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos žmonių bei organizacijų per kartu įgyvendinamus bendrus projektus, kuriais siekiama iš esmės gerinti gyvenimo kokybę pasienio regionuose.
„Pradėjome įgyvendinti projektą „Naujosios kriminalistinės technologijos įvykio vietos tyrimams ir viešajam saugumui užtikrinti“, – dronais rugsėjo viduryje džiaugėsi Baltarusijos valstybinio teismo ekspertizės komiteto centrinio biuro pagrindinės teismo medicinos ekspertizės skyriaus vadovas, teisingumo pulkininkas Andrejus Raščupkinas. – Mūsų partneris yra Lietuvos policijos Teismo medicinos centras.“
Sutartis dėl minimo projekto ir partnerystės su Baltarusija buvo sudaryta 2019 metų vasario 27 dieną. Bendras jos biudžetas – 850 tūkst. eurų, o ES finansavimas – 765 tūkst. eurų.
„Vasario 20 dieną startavo projektas. Europos Komisija balandžio 30 dieną Finansų ministerijai pervedė atitinkamą sumą pinigų. Ministerija šiuos pinigus pervedė Lietuvos policijai, kaip projekto šaliai. O Lietuvos policija, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, tam tikrą sumą pervedė savo partneriams Baltarusijoje. Šioje vietoje Lietuvos policijos misija buvo baigta. Mūsų turimais duomenimis, už Europos Komisijos pervestus pinigus Baltarusijos pusė įsigijo 15 dronų. Pasikartosiu, Lietuvos policija Baltarusijos pusėje jokių įsigijimų nedarė“, – teigė generalinis komisaras Renatas Požėla, antradienio popietę surengęs specialią trumpąją spaudos konferenciją.
„Baltarusijos pusė pati, atlikdama tam tikras procedūras, kurias kontroliavo europinės institucijos, atliko šiuos pirkimus“, – pridūrė policijos vadovas, minėjęs, kad už Europos Komisijos paramą baltarusiai dar įsigijo nešiojamų kompiuterių, o Lietuvos pusė – 3D skenerius (du komplektus) ir tarnybinį automobilį „Volkswagen Multivan“.
„Patys baltarusiai perka įrangą, Lietuvos policija tame niekaip nedalyvauja, daryti įtakos šiems pirkimams negali. Lėšos yra Europos Komisijos (EK)“, – situaciją komentavo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Jis paaiškino, kad Lietuvos policija šiame projekte veikė tik kaip partneris.
„Tokios yra projektų taisyklės, viskas yra griežtai reglamentuota. Pagal projektą, EK perveda pinigus Lietuvai, o Lietuva perveda Baltarusijai – projekto partneriams, – paaiškino jis. – Nes tiesiogiai EK negali pagal projekto administravimo taisykles.“
Anot R.Matonio, pinigai už dronus Baltarusijai pervesti 2020 m. gegužę. O rugsėjį juos nusipirko patys Baltarusijos pareigūnai.
Pasak generalinio komisaro, Lietuva dar dalyvauja keliuose kituose projektuose su Baltarusija. Vienas jų susijęs su patalpų statyba Lietuvoje, o kitas – su, R.Požėlos žodžiais tariant, Kriminalistinių tyrimų centro funkcionalumais. Šių projektų likimas nėra iki galo aiškus, laukiama Europos Komisijos nuomonės apie juos, teigė komisaras.
Tiesiog vykdė sutartis
Programos koordinatorė Lietuvoje Birutė Isella portalui Euroradio.fm sakė, kad projektas dėl dronų perdavimo pasirašytas dar pernai.
„Nepaisant šiandieninės situacijos, mes veikiame pagal sutartyse nustatytas procedūras. Sutartys yra galiojančios, dar nėra jokių sprendimų, kad galėtume nevykdyti sutarčių punktų. Ši programa tęsiasi ir tęsis dar bent porą metų“, – kalbėjo B.Isella.
15min susisiekė su šios programos komunikacijos atstove Valerija Machnorylova, tačiau ji prašė klausimus atsiųsti paštu. Tikimės papildyti tekstą jos komentaru.
Policijos departamento atstovas R.Matonis informavo, kad dronus Baltarusija įsigijo už savo lėšas.
„Lietuva šiame projekte yra partnerė. Jis finansuojamas EK, jie ir skiria lėšas“, – pranešė R.Matonis.
Policijos žiniomis, spalio 8 dieną EK planuoja spręsti dėl tolesnės projektų su Baltarusija eigos.
„Pagal projektą, kuris startavo 2020 m. vasarį, su partneriais fiziškai nebuvo susitikta ir neplanuojama susitikti, bendrų mokymų ar kitų veiklų nebus“, – pridūrė R.Matonis.
Jis pažymėjo, kad perduoti dronai niekuo neypatingi: „Dronai yra buitiniai – tokius galima įsigyti bet kurioje parduotuvėje.“
Prie absurdo privedanti biurokratija
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojui Laurynui Jonavičiui, atidžiai stebinčiam politinę situaciją Baltarusijoje ir Lietuvos santykius su šia šalimi, atrodo, kad šis skandalas sietinas su ES biurokratinio mechanizmo nepaslankumu, „kartais privedančiu prie absurdų“.
„Suprantu tą sistemą, bet šiame kontekste sandoris tampa iliustracija – tai labai didelis mechanizmas su daug rankų ir kojų, viena pusė nespėja gaudyti, ką daro kita pusė. Problema akivaizdi jau seniai, bet ši istorija dabar tampa labai nemalonia iliustracija“, – 15min teigė L.Jonavičius.
Analitikui keistas ir Lietuvos institucijų nesusikalbėjimas – diplomatai pastaraisiais mėnesiais sunkiai dirba, kad garsintų Baltarusijos protestuotojų siekius, bet Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) viršų, regis, ima biurokratizmas.
Tą patį, beje, 15min teigė ir šaltiniai Užsienio reikalų ministerijoje, paraginę dėl komentaro kreiptis būtent į VRM.
Spaudos konferencijoje kartu su policijos vadovu dalyvavęs Vidaus reikalų viceministras Tautvydas Tamulevičius teigė, kad ministerija reagavo į politinius įvykius Baltarusijoje. „Kas nuo ministerijos priklauso, mes sustabdėme visus mokėjimus, ir viskas, kas dabar turėjo vykti – viskas yra sustabdyta“, – tvirtino T.Tamulevičius.
Viceministras dar pridūrė: „Tai nėra programa tiktai Lietuvos–Baltarusijos. Tai programa Lietuvos–Latvijos–Baltarusijos. Pagal Europos Komisijos ir Baltarusijos susitarimus ši programa inicijuota, mes nesame vieninteliai veikiantys žaidėjai. Bet viskas, kas nuo mūsų priklauso, yra padaryta, kad tie klausimai būtų iškelti. Ar šiuo metu ši programa gali veikti tokia, kokia ji buvo numatyta? Dėl to yra esame kreipęsi į Europos Komisiją, kad vis dėlto reikėtų pagalvoti iš esmės apie tą programą šiame kontekste, kuris dabar yra politinės situacijos Baltarusijoje.“
Esame kreipęsi į Europos Komisiją, kad vis dėlto reikėtų pagalvoti iš esmės apie tą programą šiame kontekste, kuris dabar yra politinės situacijos Baltarusijoje, sakė viceministras.
„Trūksta vidinės koordinacijos – ir ne tik ES mastu, bet ir Lietuvoje“, – teigė L.Jonavičius ir priminė dar 2011-ųjų istoriją, kai mūsų šalies Teisingumo ministerijos klerkai ramia galva perdavė jautrius duomenis apie baltarusių aktyvistą Alesių Beliackį Minsko pareigūnams, o šis tada buvo sulaikytas.
„Taip ir dabar turime dar vieną pavyzdį. Galima klausti, kodėl nesimokoma iš klaidų, bet, aišku, tokių dalykų sunku išvengti. Liūdna, ir tiek. Jei lietuviai tikrai perdavė dronus, net nežinau ką pasakyti – ar žmonės neseka situacijos?“ – svarstė L.Jonavičius.
Baltarusijoje jau beveik du mėnesius vyksta masiniai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais.
Prieš protestuotojus nepanaudos?
„EUobserver“ reporteris Andrew Rettmanas rašo, kad Baltarusijos opozicija baiminasi, kad dronai bus panaudoti prieš juos, tačiau ES užsienio tarnyba teigia, kad kol kas skraidyklės nebuvo panaudotos.
„Remiantis programoje dalyvaujančių Lietuvos institucijų pateikta informacija, lengvieji dronai buvo perduoti, tačiau kol kas nepanaudoti“, – „EUobserver“ sakė tarnybos atstovai.
Tie patys atstovai aiškina, kad jų panaudoti prieš protestų dalyvius neįmanoma.
„Dėl techninių savybių panašu, kad šios bepilotės skraidyklės negali būti panaudotos asmens tapatybei nustatyti, nes jos skirtos didelėms nusikaltimų vietoms tirti“, – aiškino ES užsienio tarnyba.
