Lenkijoje registruotas kunigo Petro Skargos vardo fondas Lietuvoje žinomas palyginti menkai. Priešingai nei kaimyninėje Lenkijoje. Ten fondas garsėja ne tik protestais bei įstatymų iniciatyvomis, bet ir valdžios elitui artimais asmenimis.
Petro Skargos fondas Lietuvoje jau keletą metų turi „dukterinę“ organizaciją – Krikščioniškosios kultūros institutą. Pernai Petro Skargos fondo skiriamas finansavimas šiai įstaigai išaugo daugiau nei trigubai. Tai sutapo su kelių naujų darbuotojų atsiradimu. Šie jaunuoliai, Krikščioniškosios kultūros institute įdarbinti vadybininkais, pastaruoju metu aktyviai reiškėsi ne tik „Pro Patria“ interneto svetainėje, bet ir proteste prieš LRT.
Protestavo prieš abortus ir Madonną
Krokuvoje registruotos dvi tarpusavyje susijusios Petro Skargos vardo organizacijos – Krikščioniškos kultūros asociacija ir fondas, pakrikštytas visuomeninio ir religinio švietimo institutu.
Petro Skargos vardo Krikščioniškosios kultūros asociacija Lenkijoje veikia jau beveik du dešimtmečius, bet pastaraisiais metais, prie dabartinės Lenkijos valdžios, organizacija labai sustiprėjo tiek finansiškai, tiek politiškai. Ir nors gali pasirodyti, kad tai su Bažnyčia susijusi struktūra, Krokuvos kurija nuo šių organizacijų viešai atsiribojo dar prieš dešimtmetį.
Ši organizacija nemenko lenkų dėmesio sulaukė ne kartą. Pavyzdžiui, 2009 m., kai rengė protestą prieš popžvaigždės Madonnos koncertą. Organizacija piktinosi reklamomis, esą žeidžiančiomis katalikų jausmus, o garsiai dainininkei priskyrė šventvagišką elgesį.
To paties Petro Skargos vardo fondas Lenkijoje itin aktyviai reiškiasi pastaraisiais metais – po to, kai valdžią kaimyninėje šalyje paėmė Jarosławo Kaczynskio vadovaujama partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS). Ryšius su PiS rodo ne tik ideologija, bet ir politiniai sprendimai.
Fondo teisininkai turėjo savo viceministrą
Petro Skargos fondo įsteigta ir finansuojama teisininkų organizacija „Ordo Iuris“ aktyviai kovoja už abortų draudimą ir kitas konservatyviosios politikos linijas. Kaip rašė portalas Polityka.pl, ši organizacija dar 2014 m. padėjo PiS apskųsti ankstesnės Lenkijos valdžios priimtą smurto šeimoje prevencijos įstatymą šalies konstituciniam teismui.
„Ordo Iuris“ priskiriami ir tokie nuopelnai kaip siūlymas taikyti laisvės atėmimo bausmes už pagalbą organizuojant aborto procedūrą užsienyje. Lenkijoje PiS smarkiai sugriežtino abortų reglamentavimą, tad „Ordo Iuris“ tokiomis priemonėmis ėmėsi kryžiaus žygio prieš vadinamąjį abortų turizmą.
„Ordo Iuris“ po PiS triumfo 2015 m. rinkimuose įgijo ir savo žmogų Lenkijos valdžios elite. Vienas „Ordo Iuris“ įkūrėjų Aleksandras Stepkowskis (Aleksander Stępkowski) 2015 m. rudenį paskirtas Lenkijos užsienio reikalų viceministru. Jam pavesta kuruoti teisės klausimus – būtent tuos, dėl kurių Lenkijai šiuo metu gresia dideli nemalonumai Europos Sąjungos lygmenyje.
A.Stepkowskis viceministro postą prarado 2016 m. vasarą – anot Lenkijos žiniasklaidos, dėl nenusisekusių bandymų užkirsti kelią Lenkijos teisinėms problemoms. Vis dėlto panašu, kad valdžios palankumo jis neprarado.
„Ordo Iuris“ kūrėjas vos prieš pora savaičių buvo rimtu pretendentu į Lenkijos aukščiausiojo teismo teisėjus. Kaip rašė „Gazeta Wyborcza“, teisėju A.Stepkowskis netapo todėl, kad nespėjo laiku atsisakyti Jungtinės Karalystės pilietybės – į tokias aukštas pareigas Lenkijoje pretenduoti leidžiama išimtinai Lenkijos piliečiams. Kaimyninės šalies žiniasklaida skelbė, kad prezidentas Andrzejus Duda turėjo paskirti 28 naujus Aukščiausiojo teismo teisėjus, bet paskyrė tik 27 – be A.Stepkowskio.
Keturi vadybininkai
Lietuvoje, kaip ir Lenkijoje, veikia dvi organizacijos labai panašiais pavadinimais: Krikščioniškosios kultūros institutas, įvardijamas tarp pirmadienio protesto prie LRT organizatorių, ir Krikščioniškosios kultūros gynimo asociacija. Pavadinimų panašumas, kaip ir Lenkijoje, nėra atsitiktinis.
Protestuoti prieš esą neteisingą LRT turinį ir neteisingus žurnalistus kvietęs Krikščioniškosios kultūros institutas įsteigtas panašaus pavadinimo asociacijos. Na, o asociaciją Lietuvoje įsteigė trys užsienio partneriai: Petro Skargos fondas iš Krokuvos bei dvi panašią ideologiją propaguojančios organizacijos, registruotos Austrijoje ir Vokietijoje. Vis dėlto pinigai į Lietuvą teka būtent iš Lenkijos – bent jau pastaruosius trejus metus.
Oficialūs duomenys rodo, kad Petro Skargos fondas Krikščioniškosios kultūros institutui 2015 m. ir 2016 m. skyrė po 10 tūkst. eurų. Pernai metinė finansavimo suma išaugo daugiau nei trigubai – iki 36,3 tūkst. eurų. Tai sutapo su keturių naujų darbuotojų atsiradimu: su vadybininko titulu institute įdarbinti Vytautas Vyšniauskas, Martynas Katelynas, Karolis Stankevičius ir Dovilas Petkus.
Bent du iš šių žmonių pirmadienį buvo galima sutikti prie LRT – D.Petkus ir M.Katelynas, gerai žinomi „Pro Patria“ portalo publikai, aktyviai reiškėsi prieš, jų vertinimu, neteisingą naujienų pateikimą nacionalinio transliuotojo eteryje. V.Vyšniauskas – dar viena pastaruoju metu garsiai linksniuojama figūra. Šis studentas taip pat gausiai reiškiasi „Pro Patria“ platformoje bei remia šios organizacijos keliamus reikalavimus dėl LRT.
Instituto vadovas: pinigai – iš paprastų Lenkijos žmonių
Nuo šių metų vasaros Krikščioniškosios kultūros institutas turi naują vadovą. Tai Karolis Stankevičius, pernai institute įdarbintas vadybininku – kaip ir D.Petkus, M.Katelynas bei V.Vyšniauskas. K.Stankevičius sutiko papasakoti apie tai, kaip jie užmezgė ryšius su institutu.
„Tiesiog mes nusprendėme pradėti vykdyti šitą veiklą, platinti peticijas, užsiimti religinio informavimo veikla. Taip pat – ir socialinio informavimo veikla. Suradome tiesiog šitą institutą ir susitarėme, ir mus tenai įdarbino. Tiesiog kiekvienas užsiėmė atitinkama veikla. Aš asmeniškai tuo metu administravau visus IT reikalus, taip pat – ir teisinius reikalus, kurie buvo susiję su mūsų vykdoma veikla“, – 15min teigė Krikščioniškosios kultūros instituto vadovas.
Paklaustas, ar protestas prieš LRT turinį – dalis instituto veiklos, pašnekovas teigė šio epizodo nesureikšminantis.
„Esam viena iš organizacijų, kuri prisideda prie to. Bet nėra tai pagrindinė mūsų veikla. Mes tiesiog išreiškiame palaikymą šitai akcijai“, – tęsė K.Stankevičius.
Pašnekovas patvirtino, kad Petro Skargos fondas Krokuvoje – pagrindinis jo vadovaujamos įstaigos pajamų šaltinis. K.Stankevičius patikino, esą Petro Skargos fondo pinigai – tai eilinių Lenkijos piliečių aukos.
„Fondas gyvena iš Lenkijos piliečių aukų. (...) Jie tomis lėšomis vykdo projektus tiek Lenkijoje, tiek ir kitose valstybėse“, – teigė jis.
K.Stankevičiaus teigimu, jo vadovaujamą instituciją su „Pro Patria“ sieja pirmiausiai vertybės.
„Institutas šiaip nėra susijęs su „Pro Patria“, mes nesame bendras projektas. Mes esame dvi atskiros organizacijos ir tiesiog dirba tie patys žmonės tiek vienoje, tiek kitoje. Ir kuomet yra interesų susikirtimas – mes tiesiog kartu tuos interesus ir giname“, – aiškino pašnekovas.
Mes esame dvi atskiros organizacijos ir tiesiog dirba tie patys žmonės tiek vienoje, tiek kitoje.
Rėmėjų neatskleidė per klaidą
Skelbiant kvietimus protestuoti prieš menamą cenzūrą LRT, protesto rengėjomis įvardintos šešios organizacijos. Krikščioniškos kultūros institutas – vienintelė prie protesto prisidėjusi organizacija, teikianti finansines ataskaitas Registrų centrui ir atskleidžianti informaciją apie savo pinigų kilmę.
Likusios penkios organizacijos (tarp jų – ir jaunimo sambūris „Pro Patria“) arba neteikia informacijos Registrų centrui, arba apskritai nėra registruotos.
15min susisiekė su „Pro Patria“ vadovu, „valstiečio“ Seimo nario Eugenijaus Jovaišos padėjėju Vytautu Sinica. Jis teigė manęs, jog jo vadovaujama organizacija finansinius dokumentus Registrų centrui teikia. V.Sinica patikino, jog ši klaida bus ištaisyta.
„Turime buhalterę, mokame jai šiek tiek autorinio atlyginimo. Ir visada prašoma pateikinėti tas ataskaitas. (...) Jūs mane labai liūdinat ir man teks su ja kalbėti. Visada maniau, kad yra pateikta“, – stebėjosi V.Sinica.
Anot „Pro Patria“ vadovo, pagrindiniai organizacijos pajamų šaltiniai pastaraisiais metais buvo pavienių gyventojų aukos bei finansavimas iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo.
„Parėmė vienas katalikiškas fondas, bet aš žinau, kad jis labai nenorėtų būti įvardintas, tai paliksiu jiems tą spręsti“, – pridūrė V.Sinica.
Pasak jo, ši organizacija – tai ne Petro Skargos fondas Lenkijoje. „Jeigu gerai suprantu, tai yra Amerikos lietuvių organizacija“, – teigė V.Sinica.
Sambūrio „Pro Patria“ lyderis neslepia žinantis apie Petro Skargos fondą ir jo išlaikomą organizaciją Lietuvoje. „Jie yra kaip padalinys, įsteigtas su iniciatyva „Tradition, Family and Property“ – pasaulinės organizacijos, kurių turbūt esate girdėję. Aš taip supratau bendrai, kad iš jų gauna pinigus. O kaip Lenkijoje generuojami pinigai – tai nežinau“, – svarstė V.Sinica.
Žurnalistas pastebi fondo pajėgumų augimą
Petro Skargos vardu padabintoms organizacijoms daug dėmesio skyrė nepriklausomas Lenkijos žurnalistas Wojciechas Ciesła. Jis 15min teigė, jog Petro Skargos fondas ir su juo susijusios organizacijos pastaraisiais metais itin sustiprėjo – tiek finansiškai, tiek pagal politinę įtaką.
„Nedidelis sambūris iš Krokuvos pastaruoju metu stipriai augina finansinius raumenis, o Varšuvos institutas „Ordo Iuris“ Lenkijos Seime ir Europos Parlamente užsiima lobizmu, kad būtų apribota moterų teisė į abortą. Nėra iki galo aišku, iš kur jų pinigai. Žinome, kad jie gauna milžiniškas aukas, bet nežinome, kas jas teikia“, – 15min teigė W.Ciesła.
Pasak jo, dar prieš keletą metų Katalikų bažnyčia Lenkijoje viešai atsiribojo nuo Petro Skargos fondo ir su juo susijusių organizacijų – dabar tų protesto balsų jau negirdėti. Be to, anot žurnalisto, šios organizacijos pinigai teka ir į giminingas organizacijas Latvijoje bei Estijoje.
W.Ciesłos teigimu, Petro Skargos fondas per tarptautines organizacijas susijęs su Vladimiru Jakuninu – vienu artimiausių Vladimiro Putino bendražygių. V.Jakunino ir jo sutuoktinės vadovaujamas fondas veikė tarptautinėje organizacijoje, pasisakančioje už konservatyvią šeimos sampratą, prieš homoseksualų teisių praplėtimą ir t.t. Žurnalistas bandė aiškintis, kiek artimi ryšiai tarp Petro Skargos fondo ir V.Jakuninui artimų organizacijų, bet nesėkmingai.
„Deja, klausimų yra daugiau nei atsakymų“, – reziumavo W.Ciesła.
