Kauno valdžios siekis Nemuno pakrantėje Šančiuose nutiesti asfaltuotą Nemuno krantinės gatvę pastaraisiais metais tapo vienu karščiausių kauniečių ir politikų nesusikalbėjimo taškų.
Pirmą kartą 2019 metais pristatytas projektas sulaukė aršių diskusijų bei protesto akcijų. Jos neužsibaigė kovo 23 dieną viešai pristačius ir pakoreguotus šios gatvės rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus.
Gegužės 1-osios profsąjunga balandžio 9-ąją dieną išplatino pranešimą apie vakare planuojamą protesto akciją prie Kauno miesto savivaldybės.
160 medžių – tiek bus iškirsta vardan naujojo kelio palei Nemuno pakrantę Žemuosiuose Šančiuose.
Praėjusį penktadienį Žemųjų Šančių bendruomenė anglimi nupaišė 160 kryžių priešais Kauno savivaldybę. Vos tik pasibaigus akcijai, juos, kaip teigia akcijos sumanytojai, iš karto nuplovė „Kauno švara“.
Rajono bendruomenė nutarė pakartoti protestą – šį kartą prie jo prisijungė ir Gegužės 1-osios profesinė sąjunga. Balandžio 9 dieną prie valdžios pastato Laisvės alėjoje skambėjo būgnų muzika, o ant grindinio atsirado rožinių kryžių miškas.
Įtaria interesų konfliktą
Anot profesinės sąjungos, šia akcija norima parodyti, kad Žemųjų Šančių bendruomenė kovoja ne viena.
„Kauno savivaldybė bando supriešinti miestiečius sakydama, kad visas miestas palaiko naujo kelio tiesimą, išskyrus Žemųjų Šančių gyventojus. Tai yra manipuliacija. Kaip miestiečiai, norime išreikšti nepasitenkinimą, kad mūsų miesto erdvės ir visuomeninės lėšos aukojamos turtuolių interesams tenkinti“, – teigė profsąjungos pirmininkas Jurgis Valiukevičius.
2019 metais Žemųjų Šančių bendruomenė surinko 6 tūkst. rajono gyventojų parašų prieš naujojo kelio tiesimą. Tačiau Kauno savivaldybė, pasak profsąjungos, neatsisakė šio projekto, o tik jį pakoregavo – sutrumpino ir šiek tiek susiaurino gatvę.
Savivaldybė teigia, kad ši gatvė leis patogiau pasiekti Nemuno pakrantę, bus sukurtos naujos rekreacinės zonos, praplėstas dviračių takas. Tačiau protestuotojai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu projekte lėšos numatytos tik gatvės tiesimui, o rekreacinėms zonoms – nieko.
„Planuojamas kelias turėjo sujungti du naujai vystomus nekilnojamo turto objektus. Anot 2019 metais LRT atlikto tyrimo, prestižinėse Kauno vietose dygstantys daugiabučiai priklauso Visvaldo Matijošaičio aplinkos žmonėms. Šančių pradžioje statomi du dangoraižiai, projektuojami Nerijaus Natkevičiaus – buvusio mero patarėjo visuomeniniams klausimams.
Kitame rajono gale – naujai pastatyti prestižiniai daugiabučiai, iškilę ant savivaldybės žemės greta Žemųjų Šančių vidurinės mokyklos. Šį projektą įgyvendino mero sūnaus Šarūno Matijošaičio verslo partneris ir taip pat buvęs mero patarėjas Antanas Etneris“, – teigiama Gegužės 1-osios profsąjungos išplatintame pranešime.
15min paprašė Kauno miesto mero patarėjo Tomo Jarusevičiaus, kad šis pakomentuotų šias šančiškių įžvalgas, tačiau komentaro iki penktadienio vakaro nebuvo sulaukta. Kai jis bus atsiųstas, publikaciją papildysime.
„Gyvenu Šančiuose ir tikrai neprieštarauju, kad Nemuno krantinė būtų tvarkoma, pritaikoma poilsiui ir sportui. Tai nekainuoja daug lėšų, o likusią dalį galima skirti duobėtų miesto gatvių tvarkymui“, – teigia viena iš akcijos iniciatorių Viktorija Kolbešnikova.
Kelia abejonių mero požiūris
Viename iš penktadienį Laisvės alėjoje surengtos akcijos plakatų buvo užrašyta „648 BBD“ – tai V.Matijošaičio vieno iš automobilių valstybiniai numeriai.
„Mano nuomone, šie inicialai puikiai parodo mero požiūrį – problemų kyla ne tik su Šančių keliu. Meras atėjo į valdžią skelbdamas apie įsiklausymą į bendruomenes – kur tas įsiklausymas? Jis kalba apie žalią miestą – tai kodėl planuoja kirsti medžius Šančiuose ir Ąžuolyne? Jis sako, kad kultūrą siekia „išnešti į bendruomenes“ – tai kodėl komerciniams M.A.M.A apdovanojimams skiriami tūkstančiai, o bendruomenių iniciatyvoms – nulis?“, – klausimus kėlė V.Kolbešnikova.
Akcijos metu praeivių akis traukė iškalbingas užrašas, skirtas V.Matijošaičiui: „Kai turi ferrarį, matai tik asfaltą“. Šančiškiai ir profsąjungos nariai kreida nupiešė 160 raudonų „iksų“, simbolizuojančių dėl naujo kelio tiesimo planuojamus nukirsti medžius. Taip pat akcijoje dalyvavo ir būgnų grupė „Bombo feminista“.
Po pusvalandžio didžiajai daliai akcijos dalyvių išsiskirsčius, atvyko policijos pareigūnų ekipažas. Jie užsirašė organizatorių duomenis.
Tikina, kad tik rekonstruoja tai, kas jau yra
Naujas Žemųjų Šančių pakrantės sutvarkymo planas buvo pristatytas šių metų kovo 5 dieną, – išplatintas Kauno miesto savivaldybės pranešimas spaudai.
Jame teigta, kad Kranto alėjos daugiabučius pasieks centralizuotas miesto šildymas, o greta namų suplanuotos į bendrą aplinkos visumą integruotos patogios parkavimo aikštelės, vietos gyventojams skirtas asfaltuotas kelias su iškiliomis pėsčiųjų perėjomis (nuo A.Juozapavičiaus prospekto iki Kranto 11-osios gatvės ruošiamasi iš pagrindų atnaujinti 1673 metrų ilgio žvyrkelį), šiuolaikiški pėsčiųjų bei dviračių takai, daugiau vaikų žaidimo aikštelių, nauji želdiniai, patogus bei kiekvienam prieinamas patekimas prie upės (numatyti pandusai), poilsio zonoje prie Nemuno planuojamos persirengimo kabinos, nauji suoliukai ir kita mažoji architektūra, LED apšvietimas.
Kaip tikina savivaldybė, dviejų eismo juostų, 5,5 m pločio naująja Nemuno krantinės gatve nebus galima važiuoti sunkiasvorėms transporto priemonėms.
Nuomonės išsiskiria
Tiesa, ir pačių šančiškių nuomonės dėl kelio tiesimo išsiskiria. Prieš keletą dienų 15min sulaukė vieno neprisistačiusio Šančių gyventojo laiško. Pasak jo, šančiškiai kartais peržengia protestuodami ribas. O kai kurie aršiausiai protestuojantys – net ne Šančių gyventojai.
„Esu Kauno Žemųjų Šančių gyventojas, stebintis vietinės „Šančių bendruomenės“ konfliktą su Kauno miesto savivaldybe. Žemųjų Šančių socialinėje grupėje galima pasisakyti tik prieš krantinės rekonstrukciją. Kitu atveju bus leidžiamasi į asmeninius užgauliojimus, mėtymus iš grupės, komentarų trynimus.
Dalis pagrindinių „Šančių bendruomenės“ narių net negyvena Šančiuose, tačiau paėmę „įkaitais“ visą rajoną. Kuriamos įvairios sąmokslo teorijos, kad gyventojai, pritariantys kelio sutvarkymui, gauna pinigus iš savivaldybės.
Šiandien į Žemųjų Šančių krantinės rekonstrukcijos zoną pradedami kelti inkilai – naujas būdas manipuliuoti žmonių jausmais. Taip tikimasi, kad rekonstrukcijos darbų metu bus gyvūnų aukų. Negaliu pakęsti, kai žmonės naudojasi gyvūnais kaip gyvu skydu. Tokios paslėptos priemonės – sadistiškos, peržengiančios ribas“, – apie balandžio 5 dieną vykusią inkilų kėlimo į medžius, kuriuos ruošiamasi dėl naujojo kelio išpjauti, nuomonę išsakė šančiškis.
