Anot jo, be viruso plitimo ir ekonomikos krizių ne mažiau svarbi emocinės sveikatos krizė.
Psichologo teigimu, virusą kol kas pavyksta suvaldyti, ekonomikos krizei pasiūlytos priemonės, tačiau psichologinių problemų sprendimui kol kas nėra iki galo pasiruošta ir ši problema lieka nepastebėta pačios visuomenės ir politiniame lygmenyje.
Jis kartu su grupe psichologų siūlo didinti psichologinės pagalbos prieinamumą.
„Bet jei mes ją ignoruosime ir nieko nedarysime, tai tos pasekmės gali būti ir tokios, kad dėl kitų priežasčių – mano minėtų savižudybių, ir kitų – mirtingumas gali būti didesnis, nei dėl COVID-19 pandemijos. Darome tam tikrus paskaičiavimus, yra ir kolegos kitose šalyse, kuriais remiamės“, – spaudos konferencijoje sakė P.Skruibis.
Psichologas priminė, kad jau po 2009-ųjų sukeltos krizės savižudybių skaičius žymiai išaugo, lyginant su tuometine statistika, o pasekmės buvo juntamos dar bent tris-keturis metus.
BNS jis įvardijo, jog psichologų įvardijamos vadinamosios „ekonominės mirtys“ – ne tik savižudybės, bet ir problemų sukeltos smurtinės mirtys, taip pat sveikatos apsaugos sistemos šlubavimų sukelti padariniai.
Anot P.Skruibio, šiuo metu galima matyti, kaip problemoms įveikti susitelkę medikai, pareigūnai, įvairioms iniciatyvoms mobilizuojasi visuomenė ir šie „sutelktumo požymiai nuteikia optimistiškai“. Tačiau jis sako, kad dėl pakitusių darbo ir gyvenimo sąlygų karantino metu taip pat užplūstančią įtampą, nerimą, apatiją reikėtų priimti kaip normalią reakciją.
Jis taip pat kvietė žmones kreiptis vieningu psichikos pagalbos telefonu 1809 ir neatidėti to vėlesniam laikui.
„Ekonominės mirtys“ – ne tik savižudybės, bet ir problemų sukeltos smurtinės mirtys, taip pat sveikatos apsaugos sistemos šlubavimų sukelti padariniai.
Siūlo stiprinti psichologinę pagalbą
Anot jo, psichologų grupė artimiausiu metu pateiks premjerui Sauliui Skverneliui siūlymus, juos be P.Skruibio rengė Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Valija Šap, žinomi psichologai atstovai Aušra Kurienė, Dainius Pūras, Nida Žemaitienė, Karilė Levickaitė, Vaida Kalpokienė.
Esminis siūlymas – didinti psicohloginės pagalbos prieinamumą skiriant jai papildomus finansus ir taip sumažinant medikamentinį gydymą. P.Skruibio manymu, iniciatyvas valstybei būtų galima įgyvendinti „labai nekeičiant situacijos, be papildomų resursų, biurokratiniame lygmenyje“.
„Kodėl gi mums nepasinaudojus krizės galimybe ir nepakeitus savo psichikos sveikatos sistemos taip, kad ji būtų mažiau medikalizuota, o daugiau orientuota į psichologinę pagalbą ir palaikymą, kaip ir kitose šalyse: kad, pavyzdžiui, privačiai dirbantys psichologai ir psichoterapeutai galėtų suteikti pagalbą, o ją gautų ne tik tie, kurie finansiškai gerai laikosi ir gali susimokėti, bet ji būtų kompensuojama, finansuojama valstybės“, – kalbėjo P.Skruibis.
Anot jo, šiuo metu Vilniuje sunku rasti laisvų privačių psichologų, kurie artimiausiu metu galėtų priimti žmones net ir 40-50 eurų kainuojančioms konsultacijoms, tuo metu mažesniuose miestuose, pasak jo, trūksta pačių specialistų, taip pat ir finansinės žmonių galimybės yra mažesnės.
Psichologai taip pat siūlo „realiu laiku“ stebėti savižudybių statistiką, kaip tai daroma su koronaviruso plitimu, nes dabar ji susisteminama tik po po 45 dienų.
„Reiškia, apie tai, kas vyksta balandžio mėnesį, mes sužinosime birželio viduryje. Reaguoti tada gali būti per vėlu. Galėtumėme tai stebėti realiu laiku, nes savižudybių atveju susidaro tam tikri klasteriai, nes savižudybė paveikia ne tik artimiausius žmones, bet pažįstamus, kolegas. Jei tuos klasterius greičiau identifikuotumėme, mes galėtumėme pasiekti, kad savižudybių nedaugėtų“, – teigė jis.
