„Jei palygintume atmosferą Lietuvoje su atmosfera Didžiojoje Britanijoje, lietuviai jau seniai turėjo likti be langų ir būti visi išsišaudę. Tačiau mūsų šalyje tai nevyksta. Vadinasi, Didžiojoje Britanijoje sutrikęs vertybinis pamatas“, – 15min.lt sakė psichologas L.Slušnys.
Pasak jo, turint omenyje, kiek daug lūkesčių lietuviai turėjo 2007–2008 metais ir kaip stipriai šiuos lūkesčius sukrėtė ekonominis sunkmetis, akivaizdu, kad nusivylimo ir pritvinkusių emocijų Lietuvoje daugiau nei Didžiojoje Britanijoje. „Tačiau, manau, kad lietuviai yra arba išmokę tam tikrus dalykus iškęsti, arba dar neprarado įgūdžių kentėti, kai yra blogai. Jie yra linkę palaukti truputį geresnių laikų“, – įsitikinęs specialistas.
Būtent todėl, nepaisant šalyje tvyrančio didelio nusivylimo, panašios į Didžiosios Britanijos gatvėse siautėjančių gaujų agresijos Lietuvoje pavyksta išvengti. „Penkis dešimtmečius buvome dusinami, – aiškino psichologas, – per tą laikotarpį išmokome tarsi lėlės atsistoti ant kojų ir eiti toliau. Išmokome suvaldyti pyktį ir ieškoti sprendimų. Šių dalykų mus išmokė sovietinė santvarka, ir mes dar tikriausiai ne viską pamiršome. Galiausiai, nepriklausomybės laikotarpiu taip pat išmokome ieškoti kompromisų ir išeičių. Tuo tarpu britai tam tikrame gyvenimo etape primigo.“
Jei palygintume atmosferą Lietuvoje su atmosfera Didžiojoje Britanijoje, tai lietuviai jau seniai turėjo būti likę be langų ir būti visi išsišaudę.Paklaustas, ar smurto protrūkius galima sieti su konkrečiu socialiniu sluoksniu ar tautiniais ypatumais, L.Slušnys teigė, kad agresija su žemu socialiniu sluoksniu siejama labiau nei su aukštu. „Tam tikram sluoksniui agresija būdinga labiau. T.y., kai neturi pinigų, nesi turtingas, neturi ir ko prarasti. Tuo tarpu turtingesnio socialinio sluoksnio atstovai turi ką prarasti, todėl jie labiau apie tai mąsto“, – dėstė psichologas.
Atsargiau jis kalbėjo apie tai, kiek agresija yra susijusi su konkrečiomis rasėmis ar tautiniais dalykais. „Akivaizdu tik viena: negalima tikėtis, kad iš diktatoriškos valstybės į demokratinę šalį atvykęs žmogus iš karto sugebės problemas spręsti civilizuotai, – sakė L.Slušnys. – Emigrantai dažnai susikoncentruoja vienoje vietoje – viename rajone, viename miestelyje ir pan. Tokia koncentracija apsunkina jų įsiliejimą į visuomenę. Jie mokosi patys iš savęs. Jie nesimoko civilizuotų problemų sprendimo būdų.“
Gatvėse – labai specifiniai žmonės
Savo ruožtu psichoanalitikė Rema Židonienė 15min.lt sakė, kad Didžiojoje Britanijoje siautėja „labai specifiniai žmonės“. „Tiek, kiek galima spręsti iš žiniasklaidos, į gatves išėjo žmonės, kurie yra labai nusivylę, pikti, nepatenkinti ir agresyvūs. Jie nepatenkinti savo gyvenimu, – kalbėjo specialistė. – Vidinė agresija išsiveržia, kai atsiranda galimybė jai išsireikšti. Tai tarsi bandymas save apginti. Tačiau, kaip ir kiekviename kare, savęs apgynimas nėra suvoktas. Šis nevaldomas beviltiškumas ir agresyvumas yra neapgalvotas. Galima būti piktam, bet galima elgtis piktai ne vien tik destruktyviai. Tuo tarpu Didžiojoje Britanijoje matome destrukciją.“
Dalis agresijos žmoguje yra įgimta. Tačiau dar augdamas vaikas išmoksta šią agresiją valdyti. Jis išmoksta atskirti, kada agresija yra konstruktyvi, kada – destruktyvi. Jeigu žmogaus vidinė struktūra nėra susiformavusi, tuomet žmogus nėra pajėgus suvokti savo agresyvių impulsų ir juos kontroliuoti.
„Kai tokie agresyvūs išpuoliai vyksta demokratinėje valstybėje – tai daugiau asmenybiniai dalykai arba grupinė psichologija. T.y. asmenys, turintys agresyvių impulsų kontrolės problemų, atsiradus galimybei tuos savo impulsus ir agresiją išreiškia destruktyviai niokojančiu būdu, – kalbėjo psichoanalitikė R.Židonienė. – Kai žmogus veikia ne vienas, įsijungia grupiniai psichologiniai dalykai, išnyksta individuali atsakomybė. Tuomet gali elgtis taip, tarsi būtum laisvas. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad Didžiosios Britanijos riaušėse dalyvauja ne visi žmonės. Ten yra labai specifiniai asmenys.“
Agresija turėtų mažėti savaime
Specialistės įsitikinimu, agresijos protrūkis Didžiojoje Britanijoje turėtų silpti savaime. „Jeigu šis impulsas nebus pastiprinamas, jis pradės slūgti savaime. Ilgesnį laiką jis stiprus išsilaikytų tuo atveju, jei būtų surastas priešas, kuris stimuliuotų agresyvius impulsus“, – sakė R.Židonienė.
Siautėjančios minios įniršį galėtų numalšinti ir aiškus parodymas, kad šios minios nusivylimas bei nuogąstavimai buvo išgirsti. Tam tikros teigiamos įtakos galėtų turėti ir valdžios suteikti pažadai bei didesnės policininkų pajėgos. „Simboline prasme policininkai yra tarsi išorinė riba arba linija, kuri padeda visą agresiją ir chaosą išlaikyti viduje. Agresija tarsi susiduria su kliūtimi – policininku“, – sakė R.Židonienė.
