„Vakar stebėjau, įtariu, dvi jaunas paneles, kurios įtikėjo, kad myli moteris. Viena buvo įėjusi į vyriškąją rolę, tačiau vyriškumo demonstravimas buvo itin keistas, mažai susijęs su tikruoju vyriškumu. Antroji, moteriškoji pusė buvo nei mėsa, nei žuvis”, – rašo R.Murauskienė.
Jos pastebėjimu, kai žmonės nežino, kad mes esame energetinės būtybės, kad mumyse yra ir vyriška, ir moteriška energija su skirtingais jų pasireiškimais, jie pradeda eksperimentuoti.
„Tai nėra nei gerai, nei blogai. Tačiau tai nėra mūsų esmė. Aš nesmerkiu. Vakar mačiau dvi gražias jaunas moteris, kurios pasiklydo. Gal nori mylėtis ir nenori būti išduotos „vyrų – gyvūlių". Tuomet toks pasirinkimas yra labiau saugus. Kartais moterys įtiki savo meile moterims po išprievartavimų”, – svarsto psichologė.
Jos teigimu, priimti savo kūną kai kam yra lengva. Kai kam – didelis iššūkis.
„Vyriškajai poros pusei linkiu sutikti gerą vyrą. Ak, kaip ji išsiskleistų poroje su vyru. Tai buvo graži moteris. Ji net pati nemato, kokia ji yra graži. Jai reikia gero vyro, o ne aikštingos draugės. Taip, ji savotiškai valdė situaciją, užėmė tam tikrą aukštesnį statusą poroje. Tačiau...
Moteriškoji pusė buvo labiau aikštinga, nesusivokianti mergaitė. Ir abi jos buvo be ribų. Nusirenginėjo viešoje vietoje, glostinėjo viena kitą. Ne vieta, ne laikas. Jos turi tėvus. Dieve, tai buvo mūsų dukros. Neapleiskime savo vaikų. Juk moterų meilė ir draugystė nieko bendro neturi su gašlumu ir ištvirkimu”, – savo įraše skelbė R.Murauskienė.
Abejoja gebėjimu konsultuoti
Psichologės mintys sukėlė diskusijų audrą.
„Tokie pasisakymai yra ne tik visiškai neadekvatūs, bet ir verčia abejoti šios moters kompetencija ir išsilavinimu (kol kas nepavyko rasti jokių šios save vadinančios psichologės diplomų ar sertifikatų). Ji, skleisdama homofobines, patriarchalines idėjas, daro gėdą psichologų bendruomenei ir visai profesijai. Po tokių pareiškimų jai tikrai neturėtų būti leidžiama dirbti“, – redakcijai rašė Kristina.
„Manau, kad psichologė yra labiau nei kiti žmonės atsakinga apsvarstyti savo žodžius ir jų pasekmes. Savo pasisakymu ji išreiškia aiškų požiūrį į moteris tik kaip į gražias būtybes, kurios nepilnos pačios savaime, o supraskit, atsiskleidžia, tik jei yra vyras. Toks požiūris iš esmės yra neigiamas dar ir smurto artimoje aplinkoje atvejais.
Todėl kyla klausimų dėl psichologės kompetencijos konsultuoti žmones ir teikti jiems pagalbą. Nekalbu apie tai, kad pasisakyme išsakomas homofobiją ir nepagarbą tos pačios lyties asmenų santykiams skatinantis požiūris. Įsivaizduoju, kad, tokiems asmenims patekus pas psichologę, jie būtų sužaloti, o ne jiems padėta“, – 15min sakė Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Birutė Sabatauskaitė.
Ji kelia klausimą dėl psichologų licencijavimo: „Mano nuomone, toks žmogus neturėtų konsultuoti kitų asmenų. Psichologė neturi kompetencijos konsultuoti žmones, nes gali juos sužaloti savo vidinių įsitikinimų skatinama nepagarba.”
Interneto svetainės manoteises.lt vyriausioji redaktorė Jūratė Juškaitė, asmeninėje „Facebook“ sienoje pasidalijusi R.Murauskienės įrašu, sakė: „Žinau, kad Lietuvoje psichologai nėra tokie. Yra daug specialistų, kurie skaito literatūrą, domisi dalykais, apie kuriuos jiems studijuojant universitetuose nebuvo kalbama. Jie geba skaityti Pasaulio sveikatos organizacijos dokumentus, geba susitikti ir pažinti žmones, o ne reaguoti klišėmis ir panieka. Vis dėlto, perskaičiusi šį postą, išsigandau – jeigu homoseksuali moteris ateitų į šios psichologės kabinetą? Arba savo seksualumą atrandantis paauglys?
J.Juškaitė pasiteiravo Lietuvos psichologų sąjungos, ar yra kokie nors kvalifikacijos standartai psichologams?
„Minimumas, kurį turi psichologai žinoti apie homoseksualumą? Tiek iš paties pasisakymo, tiek iš žemiau parašytų teiginių akivaizdu, kad trūksta pačių pagrindinių socialinių mokslų žinių“, – konstatavo J.Juškaitė.
Visuomenė išgyvena krizę?
Po įrašu pasipylus komentarų lavinai R.Murauskienė diskusijoje dalyvavo labai aktyviai. Komentatorių kaltinama homofobija ji rašė: „Mielieji, stebėkime ir matykime, kaip aršiai kai kurie žmonės gina savo pakrikimus. Mūsų visuomenė išgyvena didžiulę grėsmę. Mūsų vaikų tyko daug iliuzijų, rizikų.
Nepaleiskime savo vaikų: nei dukrų, nei sūnų. Kitos reakcijos po mano posto nė nesitikėjau. Stebiu tuos, kurie tyli, nes galvoja, kad pasisakyti neva prieš homoseksualizmą yra nebemadinga.
Gerbiu tuos, kurie gyvena su savo pasirinkimais, bet neakcentuoja savo „ypatingumų“. Pažįstu ne vieną ir ne du žmones, kurie pasirinko kurti intymius ir tvarius santykius su tos pačios lyties atstovais. Tai yra suaugę žmonės.
Tačiau vaikai, kuriems vos 18 metų, neturi dar aiškaus identiteto, jie gali eksperimentuoti. Klausimas kyla labai paprastas: kodėl homoseksualai, atstovaujantys tam tikroms organizacijoms, siekia, kad tokių kaip jie būtų daugiau?
Nepažįstu nė vieno vyro ir moters, kurie pasirinko kurti santykius su priešingos lyties atstovais, kad jie puldinėtų kitų žmonių sienas ir įtikinėtų savųjų pasirinkimų teisingumu. Sutinku, kad „šiuolaikiniai“ psichologai, bijodami prarasti savo profesinę įtaką visuomenei, pripažino, kad homoseksualumas nebėra sutrikimas.
Vieni tyli kaip pelės po šluota, kiti nepatogių temų neliečia. Nurimkit, man nerūpi, su kuo jūs miegat – tai yra jūsų pasirinkimai. Tačiau man rūpi vaikai, kurie turi galimybę bent pabandyti priimti tą lytį, kuri jiems buvo skirta šį kartą.“
Kūnas ir lytis yra duotybė
Kalbėdama su 15min R.Murauskienė sakė nenorinti hiperbolizuoti temos, nes diskusija nėra plati.
„Atėjo 20 žmonių pasišnekėti apie tai, dėl ko jie visi sutinka. Jų nuomonė yra vienokia, o neva mano – kitokia“, – sakė psichologė.
Tačiau ji lieka prie savo pozicijos: „Galime sakyti, kad Pasaulinė sveikatos organizacija skelbia vienus ar kitus dalykus, tačiau viskas labai paprasta: kūnas ir lytis yra duotybė.“
Tam tikrų žmonių grupės interesas buvo mane apkaltinti tuo, ko nėra.
R.Murauskienė teigė konsultavusi jaunus žmones, nepilnamečius.
„Galiu iš patirties pasakyti, kad jiems reikia užrodyti, kas yra duotybė. Seksualinė energija neturi lyties. Kai jaunam žmogui kyla geismas, jį gali daug kas jaudinti. Jei žmogui pavyksta priimti savo kūno duotybę, lytį lengvai, tai mes net nekalbame apie sunkumus. Tačiau gimsta sielos, kurios gauna būtent tokius iššūkius.
Galime kalbėti apie didžiules pamokas valiai. Galime sekti paskui savo poreikius, galime atsiduoti aistrai ir nekvaršinti galvos. Bet jei norime tapti brandūs ir sąmoningi, dažnai valingai pasirenkame. Tam tikrų žmonių grupės interesas buvo mane apkaltinti tuo, ko nėra.
Bet aš žinau, kas aš esu. Ir sakau: jei jauni žmonės neatpažįsta ir nesuvokia savęs, mes galime padėti jiems priimti duotybę. O vėliau, esant nesėkmei, galime pastiprinti žmones gyventi su tuo, kaip yra“, – aiškino R.Murauskienė.
A.Matulaitė: baisu rašyti „psichologės“
Socialinių mokslų daktarė, lektorė, psichoterapeutė Agnė Matulaitė savo profilyje prisipažino jaučianti svetimą gėdą.
„Šio žmogaus (baisu rašyti „psichologės“) nuomonė nieko bendra neturi su psichologija. Su psichologija Lietuvoje. Atsiprašau šių moterų, kurios buvo jos taip negailestingai su kava išnarstytos. Atsiprašau visų, kas buvote pakeliui užgauti, - rašė A.Matulaitė. - Atvirai prisipažinsiu, esu už žmonių laisvę rinktis, su kuo ir kaip draugauti. Ir labai laukiu tos dienos, kai ir Lietuvoje ne tik pripažinsime vienos lyties žmonių ryšį, jų galimybę turėti ar įsivaikinti vaikų, bet ir suteiksime norintiems galimybę tuoktis mūsų gimtoje šalyje. Lietuva dar kuri kur stengtis. O tokie FB besiskelbiantys „psichologai“ tegul būna žinomi ir traktuojami atitinkamai savo homofobiškoms pažiūroms... Gėda.“
Portale 15min, bendradarbiaujant su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, startavo nauja iniciatyva, skatinanti pastebėti ir nenumoti ranką į diskriminacijos atvejus „Diskriminacijos radaras“. Pasijutote diskriminuojami dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ar religijos? Kreipkitės – mes jums padėsime.
