Tokius priekaištus ir rekomendacijas ataskaitoje išdėstė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos sveikatos ir tvaraus vystymosi komisija. Prieš metus susibūrę lyderiai iš įvairių sričių apibendrino, ką pasaulis galėjo išmokti iš pandemijos ir ko turėtų imtis, kad krizė ne tik nebesitęstų, bet ir būtų iš jos išeita.
Sukritikavo nenorą veikti kartu
Anot komisijos, COVID-19 pandemija reikalauja skubių sveikatos apsaugos sistemos, priežiūros ir valdymo reformų ne tik Europos regione, kuris apima teritoriją nuo Danijai priklausančios Grenlandijos iki Rusijos Tolimųjų Rytų.
53 šio regiono, o ir kitos valstybės raginamos spręsti įsisenėjusias sveikatos apsaugos, ekonomines ir lyčių nelygybės problemas, kurias apnuogino pandemija. Kartu – investuoti į inovacijas, duomenų rinkimą ir dalijimąsi jais, stiprinti nacionalines sveikatos apsaugos sistemas, regioninį ir pasaulinį šios srities valdymą.
„Nepaisant mokslininkų bendruomenės daugkartinių įspėjimų dėl pasaulinės pandemijos, pasaulis nebuvo pasiruošęs, kai 2019 m. pabaigoje atsirado SARS-CoV-2, – rašoma ataskaitoje. – Dėl skirtingo ir netinkamo valstybių atsako COVID-19 pasekmės buvo ir tebėra katastrofiškos. Vien Europos regione užregistruota daugiau nei 1,2 mln. mirčių, visame pasaulyje – per 4 mln.
„Nepaisant mokslininkų daugkartinių įspėjimų dėl pasaulinės pandemijos, pasaulis nebuvo pasiruošęs, kai 2019 m. pabaigoje atsirado SARS-CoV-2.
Precedento neturintis ekonomikos nuosmukis pranoko 2008 m. pasaulinės finansų krizės padarinius. Nepaprastai svarbu pasimokyti iš savo klaidų, nes negalime sau leisti joms pasikartoti.“
PSO Europos regiono dr. Hanso Henri P.Kluge žodžiais, nebegalima leisti, kad dar viena pandemija parklupdytų pasaulį, ir turime padaryti viską, kas mūsų galioje, kad išvengtume panašios katastrofos pasikartojimo.
Todėl jis dar prieš metus jis subūrė Visos Europos sveikatos ir tvaraus vystymosi komisiją ir paprašė jos įvertinti, kas padėjo, o dar labiau – kas nepasiteisino atsakant į COVID-19 infekciją.
Komisija buvo paprašyta apibendrinti pamokas, išmoktas iš to, kaip įvairių valstybių sveikatos apsaugos sistemos reagavo į COVID-19 pandemiją, ir pateikti rekomendacijas dėl investicijų bei reformų, kaip sustiprinti sveikatos bei socialinės apsaugos sistemų atsparumą.
Buvusio eurokomisaro ir Italijos premjero Mario Monti vadovaujamai komisijai priklauso buvę valstybių ir vyriausybių vadovai, iškilūs mokslininkai ir ekonomistai, įvairių sričių profesionalai bei lyderiai iš visos Europos.
„Kviečiame imtis veiksmų įvairiuose visuomenės lygiuose: sutelkti susiskaldžiusias visuomenes, apsaugoti planetos sveikatą, imtis investicijų ir inovacijų sveikatos apsaugos sistemose, gerinti Europos ir pasaulio valdymo, – pažymėjo H.H.P.Kluge. – Mūsų svarbiausias iššūkis buvo ne sėkmės strategijos – žinome, ką turime daryti, bet kolektyvinis negebėjimas jas įgyvendinti efektyviai.
Naujos kartos nusipelno geresnio pasaulio, kuriame progresas vyksta ne jų bei planetos sveikatos sąskaita.
Didžiulė kliūtis buvo vyriausybių nenoras dalintis sprendimo galiomis ar susitarti dalintis valdymo išdėstymu dėl bendrojo gėrio. Laikas išmokti keletą svarbių pamokų, kad klaidų nebekartotume.“
Pirma reakcija buvo užsidaryti
Komisija kviečia nacionalines vyriausybes, regionines ir pasaulines organizacijas, visas suinteresuotas puses sveikatos ir socialinės apsaugos sistemose įsitraukti į toli siekiančias reformas, investuoti ir tobulinti valdymą, pažymėjo M.Monti.
Anot jo, greta stipresnės prevencijos, pasiruošimo ir atsako į pandemiją rekomenduojama sukurti naują sveikatos apsaugos ir tvaraus vystymosi strategiją. Tam esą reikia suvokti ryšį tarp žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatos bei kokį poveikį tai turi zoonotinėms ligoms, ryšį tarp klimato kaitos, bioįvairovės ir žmonių sveikatos.
„Naujos kartos nusipelno geresnio pasaulio, tokio, kuriame progresas vyksta ne jų bei planetos sveikatos sąskaita“, – pažymėjo M.Monti.
Jis priminė, kad pirmoji daugelio valstybių reakcija į pandemiją buvo uždaryti geografines ir ekonomines sienas, imtis atskiro nacionalinio atsako ir ignoruoti kitas šalis.
„Tačiau COVID-19 mums parodė, kad vienos valstybės sprendimų nepakanka, kai kalbama apie užkrečiamųjų ligų plitimą globalizuotame pasaulyje, – teigė buvęs Italijos premjeras. – Tokias krizes galima veiksmingai įveikti tik bendrais tarptautiniais veiksmais.“
Mirčių buvo galima išvengti
Viena iš komisijos rekomendacijų – įgyventinti „Vienos sveikatos“ politiką, kuri pripažintų ryšį tarp žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatos, jų aplinkos.
Kai vienai iš šios sistemos dalių kyla grėsmė, kitos taip pat atsiduria pavojuje. Manoma, kad SARS-CoV-2 atsiradimą ir paplitimą paskatino tokia žmonių veikia, kaip miškų kirtimas, prekyba ir laukinės gamtos eikvojimas, tarptautinės kelionės.
„Mūsų ir mūsų palikuonių laukia nekokia ateitis, nebent visi skubiai imsimės veiksmų, kad pakoreguotume savo kelią“, – įspėja komisija.
Ji atkreipia dėmesį, kad per ilgus metus šalių politika padėjo susiformuoti turto ir pajamų nelygybei, nulėmė per mažas investicijas į socialinę apsaugą, nelygias galimybes, neužtikrintą darbą ir būstą, rasizmą ir kitas diskriminacijos formas. Valstybės raginamos mažinti socialinę nelygybę.
Kartu siūloma skatinti inovacijas sveikatos apsaugos sistemoje, daugiau į ją investuoti. Pandemija parodė, kad ligoninėse trūko visko: lovų, darbuotojų, apsaugos priemonių, net deguonies
Senyvo amžiaus žmonės buvo nepakankamai apsaugoti, o tai lėmė daug mirčių, kurių buvo galima išvengti. Todėl valstybės kviečiamos lopyti spragas ir užtikrinti ilgalaikį pirminės sveikatos priežiūros, psichinės sveikatos ir socialinės apsaugos finansavimą bei medicinos darbuotojų apsaugą.
Kad būtų sumažinti pavojai sveikatai, siūloma kurti bei investuoti ankstyvo įspėjimo sistemas, tobulinti stebėseną ir duomenų rinkimą, kartu užtikrinant asmens duomenų apsaugą.
Valstybės raginamos sustiprinti sveikatos apsaugos politikos vaidmenį bendroje vyriausybių bei tarptautinių organizacijų vykdomoje politikoje. Tam pasiūlyta organizacijoje G20 sukurti Pasaulinę sveikatos ir finansų tarybą, taip pripažįstant sveikatą pasauliniu bendruoju gėriu.
Taip pat siūloma sukurti Europos ligų kontrolės tinklą ir Euroops sveikatos grėsmių tarybą.
„Bendros vyriausybių pastangos pakeisti ir pasikeisti kartu yra esminės, jei regionas ir pasaulis tikrai nori tapti atsparūs bei įveikti nelygybę ir nesėkmes, kurios įkūnija krizės patirtis“, – teigiama ataskaitoje.
