Liublino unijos 450-ųjų metinių minėjimas šiame Lenkijos mieste vyksta itin intensyviai ir šventiškai. Sekmadienį, birželio 30-ąją, čia atvyko Lietuvos ir Lenkijos seimų pirmininkai, Lenkijos senato vadovas, ministras pirmininkas, kiti svečiai. Visi jie dieną pradėjo šv. Mišiose, kurias laikė Vilniaus ir Liublino arkivyskupai.
Bendra brigada suartino
Mišiose dalyvavo ir nemažai kariškių, grupelė jų – iš bendros Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados (LITPOLUKRBRIG). Jos vado pavaduotojas A.Jasinskas įsitikinęs, kad 450-osios Liublino unijos metinės labai svarbi sukaktis visų trijų šalių atstovams. Pabrėžęs, kad ši brigada ir buvo kuriama prisimenant bendrystę ir vienybę unijos metu, pulkininkas priminė, kad kariuomenių atstovams svarbiausia tęsti karinį bendradarbiavimą.
„Apie kažką didesnio nekalbame, nes tai karinių ir politinių valdžių sprendimai“, – sakė jis.
Paklaustas, ar ši bendra brigada yra gera NATO pamoka ukrainiečiams, A.Jasinskas tai patvirtino: „Šitos brigados viena iš užduočių buvo padėti Ukrainos pusei, ukrainiečių kariškiams priprasti prie NATO standartų. Jų tarnyba čia padeda Ukrainai pasiekti tuos standartus. Per kiekvieną rotaciją 18 karininkų tarnauja čia, jie visiškai pasiruošia įvairios pozicijos tarnybai NATO, net NATO štabe. Po to jie dalijasi patirtimi su savo kolegomis Ukrainoje.“
Tačiau mokytis yra galimybių ne tik ukrainiečiams. Būtent iš pastarųjų nemažai patirties perima ir lietuviai su lenkais.
„Pradėkime nuo taktinio lygmens – mes irgi mokomės atvykę čia, bendraudami kiekvieną dieną su 18 ukrainiečių, iš kurių kiekvienas buvęs karo operacijose, karinių veiksmų rajone, turi patirtį. Kaip pabrėžia ir mano vadovybė, mes iš jų irgi mokomės. Kitas dalykas – mes esame ta praktinė dalis Lietuvos politikos, kuria siekiama padėti savo draugams Ukrainoje. Mes esame turbūt ta žemiausia dalis, kuri praktiškai tą politinę valią įgyvendina“, – kalbėjo A.Jasinskas.
Pulkininkas pastebėjo ir tai, kad ši brigada suartino ir Lietuvos bei Lenkijos karininkų bendradarbiavimą, pradėjus kartu dirbti.
Stiprina Polonistikos centrą
Bendradarbiavimo su Lenkija būtinybę pabrėžė ir Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis, taip pat atvykęs į Liubliną unijos sukakties minėjimo proga.
„Prasideda naujas politinis periodas Lietuvoje. Ir VDU labai aktyviai įsijungia, aktyviname Polonistikos centrą, Czeslowo Miloszo centrą, papildomai atidarėme Kultūros ir kalbos centrą Vilniuje. Bandysime, kaip įmanoma, prisidėti prie tų santykių gerėjimo. O pasižiūrėti yra į ką – ir kaip prieš 450 metų dirbo vadovai, kaip dirbo tautos, tai galima tik pasimokyti“, – kalbėjo rektorius.
Jis buvo vienintelis Lietuvos universitetų vadovas, tačiau teigė, kad taip galėję nutikti ir dėl to, jog šiuo metu aukštosiose mokyklose baigėsi diplomų teikimas, prasideda pirmakursių priėmimas.
Prof. J.Augutis, klausiamas, ar mato Lietuvos visuomenės nuomonės pokyčius apie Liublino uniją, teigė, kad santykiai tarp šalių, supratimas istorinio konteksto galėtų būti geresnis, prie to prisidėti, kaip tikisi, gali ir VDU pastangos kuriant minėtus centrus.
„Ta istorija yra tokia įdomi ir įvairi, ją ir mokytis ir suprasti gal reikėtų naujesnių formų. Manau, kad visuomenėje per mažai žinome apie tai, tokios šventės galėtų vykti ir Lietuvoje. Tai turėtų labai pozityvią naudą“, – kalbėjo J.Augutis.
Apie Liublino unijos 450-ųjų metinių minėjimą ir lietuviškus ženklus jame plačiau galite pasiskaityti čia: Liublino unijos minėjime Lenkijoje – ir lietuviški akcentai.
