„Punios šilas yra unikalus ir išsiskiria didžiule verte, todėl ieškome subalansuotų sprendimų, kalbamės su ekspertais, vietos bendruomene, kaip geriausia apsaugoti šį mišką ir ypač vertingas paprastąsias pušis ir egles. Todėl Valstybinių miškų urėdijai buvo pavesta čia nevykdyti miško kirtimų, kol nebus surastas tinkamiausias šiai teritorijai apsaugos mechanizmas“, – ministerijos pranešime cituojamas K.Mažeika.
Taip pat ministras pavedė Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai iki šių metų gruodžio pirmos dienos parengti Punios šilo apsaugos tikslų projektą.
Antradienį K.Mažeika BNS teigė, kad norint apsaugoti vieną vertingiausių Lietuvos miškų masyvų, norima iš viso atsisakyti kirtimų bei medžioklės.
Ministras teigė, kad planuojama palikti tik ugdomuosius kirtimus, kuriais būtų retinami jaunuolynai, kad medžiai tinkamai subręstų.
K.Navickas: kirtimų sustabdymas rezultatų neduos
Miško kirtimų sustabdymas Alytaus rajone plytinčiame Punios šile rezultatų neduos, teigia buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
„Miško kirtimai Punios šile buvo sustabdyti ir man dirbant, bet rezultatų didelių nedavė, nes 2017-2018 metų statistika rodo, kad ten prikirsta ne tiek ir mažai medienos“, – BNS trečiadienį sakė buvęs ministras.
Buvęs ministras įsitikinęs, kad tai yra teigiamas žingsnis, tačiau šioje istorijoje esmė yra medžioklė, kurią anksčiau K.Mažeika žadėjo visiškai uždrausti.
„Šitoje istorijoje esmė slypi medžioklėje. Čia yra tokia veidmainystė, aš neabejoju, kad esmė yra medžioklėje. Jos plotų mažėjimas 2,2 tūkst. hektarų, matyt, medžiotojams yra nepakeliamas skausmas“, – teigė K.Navickas.
Punios šilas užima daugiau nei 2,7 tūkst. hektarų teritoriją, o rezervatas šiuo metu yra 457 hektarų plote. Buvo bandoma rezervatą išplėsti iki beveik 2,2 tūkst. hektarų, tačiau liepos viduryje K.Mažeika sustabdė rezervato plėtrą.
Tai sukėlė gamtosaugininkų ir visuomenininkų pasipiktinimą, kurie kreipėsi ir į prezidentą Gitaną Nausėdą. Šis paskatino K. Mažeiką imtis veiksmų, būtinų apsaugoti Punios šilą.
„Čia yra ideologijų kova, o ne personalijų. Mes iki šiol dar niekada nebuvom užaugę, kad svarstytume apie saugomų teritorijų plėtimą. Čia buvo antras bandymas. Buvo bandyta įsteigti ir Daugų regioninį parką, ir Sūduvos nacionalinį parką, bet jau svarstymo metu buvo sutryptos tos mintys“, – sakė buvęs ministras.
Remiantis anksčiau BNS pateiktais urėdijos duomenimis, 2014–2019 metais Punios šile iškirsta beveik 40,7 tūkst. kubinių metrų medienos. Daugiausia – beveik 15,4 tūkst. kubinių metrų – medienos iškirsta 2017 metais.
2014 metais iškirsta 5,1 kubinių metrų medienos, 2015 metais – 6,3 tūkst. kubinių metrų, 2016 metais – 4,3 tūkst., 2018 – 6,6 tūkst., šiemet iškirsta 2,9 tūkst. kubinių metrų medienos.
Dalis šios medienos kirsta plynais sanitariniais kirtimais: 2014 metais – 0 hektarų, 2015 – 0,3 ha (31 kub. m), 2016 – 2,4 ha (678 kub. m), 2017 – 24,1 ha (6,3 tūkst. kub. m), 2018 – 2,4 ha (609 kub. m), 2019 metų pirmąjį pusmetį – 1,8 ha (680 kub. m).
Punios šile gausu šimtamečių gamtos paminklais paskelbtų ąžuolų ir kitų medžių, taip pat čia randama daugiau nei 100 į Raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių.
