Vyskupo Antano Baranausko fondas, kuriam priklauso lietuviška Seinų Žiburio gimnazija, kreipėsi į Palenkės vaivadiją prašydamas perduoti uždaromą Navinykų mokyklą, kurioje mokosi 22 mokiniai.
„Tėvai visi labai vieningai pareiškė, kad jie gins mokyklą iki paskutinio ir neskubės ieškoti vietų kitose mokyklose“, – tikina Navinykų mokyklos direktorė Nastutė Sidarienė.
Nuo rugsėjo 1-osios uždaryti šią mokyklą ir dar vieną – mažesnę Pristavonių – nutarė Punsko valsčiaus taryba. Šiame valsčiuje liko tik viena lietuviška kaimo mokyklėlė Vidugiriuose.
Vietos valdžia tikina dėl lėšų stygiaus nepajėgianti išlaikyti mažų mokyklų, nes pinigų trūksta ir Punsko gimnazijai, todėl Antano Baranausko fondo iniciatyvai perimti Navinykų mokyklą pritaria.
„Vaikų ne daugėja, o mažėja. Per metus gimsta 42–43 vaikai, bet juk ne visi eina į šias mokyklas. Ateitis tokia – tik viena mokykla gali būti“, – tvirtina Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas.
„Pagal Lenkijos įstatymus uždaromą mokyklą galima perduoti visuomeniniams fondams. Savivaldybės taryba priima sprendimą ir mes išduodame leidimą mokyklai veikti toliau. Sprendimus dėl tolimesnės mokyklos veiklos vietos valdžia privalo priimti iki rugpjūčio 30-osios“, – aiškino Lenkijos Palenkės vaivadijos Švietimo tarybos atstovas Suvalkuose Andrzejus Raczylo.
Tačiau Antano Baranausko fondui, kasmet prašančiam pinigų Seinų Žiburio gimnazijai išlaikyti, nes Lenkijos valdžios skiriamo mokinio krepšelio nepakanka, pinigų pritrūks ir Navinykų mokyklai.
Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija Punsko lietuviškoms mokykloms šiemet yra skyrusi 400 tūkst. litų, tačiau pinigai kol kas nepervesti.
Ministerijos kancleris dėl netinkamo finansavimo tautinių mažumų mokykloms kaltina Lenkijos valdžią.
„Dar kartą norime pakartoti, kad visais būdais sieksime, jog lietuviškų mokyklų tinklas išliktų. Svarstysime dėl Seinų Žiburio gimnazijos didesnio finansavimo, nes ji dabar veikia kaip nevalstybinė mokykla. Manome, kad tai nenormali situacija ir dar kartą reikia sėsti prie derybų stalo su visų lygmenų Lenkijos valdžia“, – komentavo Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Dainius Numgaudis.
Lenkija yra patvirtinusi lietuviško švietimo strategiją, tačiau anot kanclerio, jos nesilaiko – mokinio krepšelį didina ne 80 proc., o tik 30-ia.
