Visiems šiems statiniams yra suteiktas regioninio reikšmingumo lygmuo.
P.Klimo vila „Eglutė“ suprojektuota 1929 metais žymaus tarpukario architekto, „tautinio stiliaus“ propaguotojo Felikso Vizbaro. Namas statytas diplomatui, užsienio reikalų ministrui, Vasario 16-osios akto signatarui Petrui Klimui bei jo šeimai. „Eglutės“ vardas suteiktas P.Klimo dukters Eglės garbei. Prieš Antrąjį pasaulinį karą vilą buvo išsinuomojusi Švedijos ambasada.
Mūrinė Pušaloto sinagoga pastatyta 1913 metais vietoj sudegusios medinės. Pinigai jos statybai rinkti JAV. Sinagoga buvo ne tik dvasinio, bet ir kultūrinio, visuomeninio žydų gyvenimo centras, čia vykdavo bendruomenės susirinkimai. Po Antrojo pasaulinio karo Pušaloto sinagoga, kaip ir dauguma žydų maldos namų, tapo gamybinės paskirties objektu. Vienu metu joje veikė konservų fabrikas, vėliau – dirbtinių odų cechas. Atkūrus nepriklausomybę, sinagoga grąžinta negausiai – žydų bendruomenei. Jos nariams sutikus, šiandien buvusiuose žydų maldos namuose įsikūręs malūnas.
Buvęs URM pastatas Kaune yra modernizmo architektūros pavyzdys. Privačių asmenų užsakymu XX amžiaus pradžioje pastatytas namas 1920 metais išnuomotas Užsienio reikalų ministerijai. 2015 metais atliekant rekonstrukciją, išsaugota daug vertingų jo detalių – nepakeistas autentiškas namo išplanavimas, išlikusios lubų dekoracijos ir kt. Šiame pastate, šalia išeivijos instituto, įsikūrė ir Prezidento Valdo Adamkaus muziejus – biblioteka, kur saugomi ir eksponuojami asmeniniai prezidento daiktai ir archyviniai dokumentai.
Vilniaus žydų kultūros įstaigų pastatas Žemaitijos gatvėje sostinėje reikšmingas žydų kultūrai ir istorijai Lietuvoje. Jame prieškariu veikė viešoji „Meficei Haskala“ biblioteka, o vėliau – Vilniaus geto biblioteka.
