2017 05 04

Pusę metų kentė siaubingus skausmus – ligos priežastis buvo netikėta

Serialo „Daktaras Hausas“ vertų istorijų pasitaiko ir Lietuvos gydymo įstaigose: medikai susiduria su atvejais, kuomet tikroji ligos priežastis nuo jų tarsi „pasislepia“. Taip atsitiko senyvai vilnietei, kuri išgyveno tikrą košmarą. Jos sveikata diena iš dienos blogėjo, o gydytojai negalėjo rasti susirgimo priežasties. Ji paaiškėjo tik po pusės metų, kuomet moteris apsilankė pas infektologą.
Koma
Koma / 123rf.com nuotr.

Kankinosi pusę metų

Vilniaus „Endemik“ klinikos vadovas Antanas Pempė pasakoja apie

pacientę, kurią į jų gydymo įstaigą atvežė dukra, nes pati jau nebegalėjo judėti. „Moters sveikatos bėdos buvo toli pažengusios, jos motorinis aparatas buvo sutrikęs. Pacientė nevaldė vienos kūno pusės – ji buvo paralyžiuota“, – apie pacientės sveikatos būklę aiškino specialistas.

Detaliai išanalizavus ligos istoriją, paaiškėjo, kad medikų slenksčius 80-metė moteris mina jau gerą pusmetį. Iš pradžių ją pradėjo varginti nugaros skausmai, kurie vis stiprėjo. Vėliau pradėjo tirpti viena kūno pusė, kol galų gale ji buvo paralyžiuota.

„Šeimos gydytoja nusiuntė moterį neurologo konsultacijai, nes įtarė, kad ligos priežastis gali slypėti nervų sistemoje: nuo nervų šaknelių uždegimo iki ūmaus radikulito, tačiau galiausiai nei viena versija nebuvo patvirtinta. Kad pacientė nesikankintų ir būtų sumažinti nugaros skausmai, neliko kitos išeities kaip tik skirti stiprius nuskausminamuosius vaistus. Taip skausmą pavykdavo kiek apmalšinti, tačiau nei ligos šaltinio, nei jos priežasties nepavyko nustatyti“, – pasakoja A.Pempė.

Moters kančios tęsėsi apie pusę metų, kol viltį praradusi jos dukra kreipėsi į "Endemik" klinikos infektologus. „Endemik“ gydytoja iš esamų simptomų įtarė, kad moteriai galėtų būti Laimo liga (boreliozė). Esant šios ligos vėlesnei stadijai pasireiškia neurologiniai sutrikimai ir yra pažeidžiama nervų sistema, taigi tai ir galėjo būti priežastis, kodėl moteris buvo suparalyžiuota.

„Paklausėme pacientės, ar pastaruoju metu nebuvo įsisiurbusi erkė, ar aplink įkandimą nebuvo paraudę, tačiau nei moteris, nei jos dukra nematė paraudonavusios erkės įkandimo vietos. Kadangi buvo praėję pusė metų, tai neprisiminė, ir ar buvo peršalimo požymių – pirminėje Laimo ligos stadijoje simptomai labai panašūs į gripo. Vis dėlto gydytoja įtarė, kad moteris serga borelioze. Atlikus kraujo ir kitus tyrimus, prielaidos pasitvirtino – vilnietė iš tiesų sirgo Laimo liga ir visos jos problemos su nervų sistema buvo dėl erkės pernešto užkrato“, – pasakojo specialistas.

Nesaugu ir miestuose

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Erkių instaliacijos
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Erkių instaliacijos

Kalbant su specialistais aiškėja, kad tokių ir panašių atvejų pasitaiko dėl šalies miestų infrastruktūros (mūsų miestuose yra daug žaliųjų zonų) ir menko žmonių dėmesio savo sveikatai. Pasak Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) Epidemiologinės priežiūros skyriaus medicinos entomologės dr. Mildos Žygutienės, Lietuva pagal sergamumą erkiniu encefalitu ir Laimo liga yra endeminėje zonoje – čia sergamumas yra kelis kartus didesnis nei kitose Europos valstybėse.

„Lietuvoje erkių koncentracija yra labai didelė. Nesaugu yra ne tik miškuose, bet ir miestuose. Mūsų miestai yra labai žali ir tai gerai, tačiau miesto teritorijoje esantys miškai ir parkai nėra tinkamai prižiūrėti, todėl jie tampa „žaliaisiais koridoriais“ erkėms. Fiksuojame nemažai erkinio encefalito ir Laimo ligos susirgimo atvejų, kuomet žmonės net nebuvo miške“, – pasakoja specialistė.

Ji nurodė ir antrą problemą, kodėl plinta erkių pernešamos ligos: tai žmonių neatsakingumas. „Visos apklausos rodo, kad žmonės žino tiek apie susirgimo riziką, tiek apie prevencijos priemones, bet nesisaugo ir nekeičia savo elgsenos. Pavyzdžiui, nuo erkinio encefalito apsaugo skiepai, tačiau jau ilgą laiką pasiskiepijusių skaičius nekinta ir jis yra nepakankamas ligos prevencijai. Kiekvienas esame atsakingas už savo sveikatą ir turėtume ja pasirūpinti. Nuo Laimo ligos nėra skiepų ir negirdėjau, kad kas kurtų, tad reikėtų saugotis patiems“, – teigia M.Žygutienė.

Ką reikėtų žinoti apie Laimo ligą?

Laimo liga yra lėtinė židininė infekcinė liga, kuri pažeidžia įvairius organus bei gyvybines žmogaus sistemas. Ją sukelia Borrelia burgdorferi bakterijos, kurias į žmogaus organizmą perneša erkės. Susirgus Laimo liga 9 iš 10-ies žmonių atsiranda bėrimas, kuris plečiasi. Daliai ligonių kartu su bėrimu pasireiškia ir kiti negalavimai, tokie kaip silpnumas, galvos, sąnarių ir raumenų skausmai, gali prasidėti karščiavimas.

Kalbėdamas apie minėtos moters atvejį Vilniaus „Endemik“ klinikos vadovas A.Pempė nurodė, kad moteris sirgo viena iš sunkiausių Laimo ligos - neurologine - forma, todėl buvo tokie sunkūs padariniai.

„Liga buvo apleista ir pažengusi, nes pusę metų nerasta priežasties, taigi visas gydymo kursas užtruko apie mėnesį. Moteris buvo paguldyta į Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninę, kur jai buvo skirtas intensyvus gydymo kursas antibiotikais. Po mėnesio moteriai grįžo jutimai, jai nebereikėjo nuskausminamųjų. Dabar, kiek žinau, po gydymo ji yra visiškai pasveikusi“, – pasakojo „Endemik“ atstovas.

Persirgus Laimo liga, imunitetas neįgyjamas, ir žmogus šia liga gali susirgti pakartotinai. Vien per praėjusius metus Lietuvoje erkių platinamomis ligomis sirgo apie 3,5 tūkstančio žmonių: erkiniu encifalitu susirgo 633 žmonės, o sergančiųjų Laimo liga buvo beveik penkis kartus daugiau – 2915. Palyginti su 2015 m., erkinio encifalito sergamumo rodikliai išaugo 91 proc., o Laimo ligos – 31 proc.

Informacinis partneris – sveikatos priežiūros bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva“.

Daugiau informacijos apie ligų profilaktiką rasite www.sveikata.gsk.lt

GSK
GSK

LT/ENC/0010/17, paruošta 2017 05

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis