„O Jėzau! Anksčiau per savaitę priimdavome tris arešto aktus arba varžytynių sutartis, dabar per dieną – dešimt. Nebespėjame!“ – emocingai LŽ aiškino Kauno apylinkės teismo hipotekos teisėja Janina Narkevičiūtė. Jos teigimu, laikinojoje sostinėje dėl hipotekos paslaugos daugiausia kreipiasi bankai – siekia išieškoti nekilnojamąjį turtą iš gyventojų, nebeišsimokančių paskolų.
„Visiems aiškūs tokie dalykai. Šiuo metu krizė“, – LŽ pridūrė Vilniaus pirmojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja Vita Valeckaitė.
Skolingi vieni kitiems
Šiuo metu, pavyzdžiui, itin nesiseka pajūrio turtuoliui Vaidui Šimaičiui, deklaravusiam per 200 mln. litų turtą. Bankas SEB yra sustabdęs jo įmonės „Baltijos pirkliai“ didelio statybų projekto įgyvendinimą, pretenzijų dėl skolų turi ir kitos bendrovės. „Baltijos pirklių“ tinklalapyje V.Šimaitis skundžiasi, kad „Lietuvoje vystyti verslo nebeįmanoma“.
Vakar šios bendrovės atstovams dėl skolų teko apsilankyti teisme. Ten pat vakar susitiko besiginčijančios bendrovės „Kopirata“ ir „Metalmeta“. „Kopiratoje“ dirbantys grindų betonuotojai teigia negavę pinigų už atliktus darbus, todėl turi pretenzijų į „Metalmetos“ turtą. „Jie mums nemoka piktybiškai. Ir ne tik mums yra skolingi. O direktorius bendrauti nenori“, – skundėsi „Kopiratos“ direktorius Miroslavas Tyrilo.
Tuo metu „Metalmetos“ vadovas Raimundas Bluvšteinas atrėžė, kad betonuotojai jų vykdytame projekte pridirbo broko. „Taip, Lietuvoje tokia situacija, kad įmonės vienos kitoms nemoka, masiškai bankrutuoja. Bet mes, manau, esame vieni geriausių mokėtojų. Mūsų situacija tokia, kad duodame kitus į teismą dėl skolų“, – kalbėjo jis.
Triskart daugiau darbo
Šiuo metu Lietuvoje vidutiniškai surašomi 480 turto areštų aktų per vieną darbo dieną. Antstoliai nespėja vykdyti teismų nutarčių, kuriose nurodoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų užtikrinti turtiniai reikalavimai. Tokio darbo antstoliai šių metų pradžioje turi triskart daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
„Vieni bendradarbiauja, kiti nelinkę – tenka įkalbinėti, aiškinti, kad priešinimasis tik apsunkina padėtį. Didesnė dalis asmenų mūsų atvykimą priima kaip neišvengiamą“, – LŽ pasakojo antstolis Valdas Čeglikas.
Maža to, šiemet iki kovo 9 dienos jau įregistruota per 1,2 tūkst. turto areštų aktų, kuriuose kreditoriai yra bankai. Tai vos perpus mažiau nei per visus praėjusius metus, kai bankai iš viso areštavo 2,4 tūkst. turto objektų.
Statistika rodo, kad daugiausia blogų paskolų yra išdavęs SNORO bankas – jam šiemet tenka beveik trečdalis turto areštų. Iš išperkamosios nuomos bendrovių dėl turto arešto dažniausiai kreipėsi „Snoro lizingas“. Anot analitikų, bankas SNORAS turės daugiau veiklos valdydamas klientų turtą, nes bene labiausiai rinkoje rizikuodavo teikdamas paskolas.
Griūtis tęsiasi
Ekspertų turto arešto atvejų gausa nestebina. Vilniaus universiteto Socialinio darbo katedros profesorius Albinas Bagdonas sako, kad pasipylę turto areštai – natūrali neapskaičiuoto skolinimosi ir ekonominės krizės pasekmė. „Laisvojoje rinkoje viskas susiję: mažas pajudėjimas sukelia griūtį. Kai vienas užsiminė apie devalvavimą, kiti supanikavo ir puolė į bankus. Visi dabar yra paveikti bauginimų“, – sakė jis. Profesoriaus žodžiais, prie turto areštų gausėjimo dera ir didėjantis vagysčių skaičius.
„Bus tų areštų visuose bankuose“, – pridūrė Finansų analitikų asociacijos narys ir konsultavimo įmonės „AIM Invest“ vadovas Mindaugas Vaičiulis.
