KT dar 2005 metais konstatavo, kad Seimo nariai, kaip ir visi dirbantys mirtingieji, turi eiti kasmetinių mokamų atostogų. Anot teismo, parlamentas kasmet turėtų atskiru nutarimu nustatyti savo atostogų laiką. Tačiau Seimo narių atostogos iki šiol nėra įteisintos, todėl pasibaigus rudens ar pavasario sesijai kiekvienas parlamentaras nieko kontroliuojamas sprendžia, kiek laiko skirti darbui, o kiek – poilsiui, bet gauna to paties dydžio algą ir parlamentinei veiklai skirtas išmokas, kaip ir sesijų metu.
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) pirmininkas Algimantas Salamakinas šių metų vasarį pateikė pasiūlymus, kaip galėtų būti įteisintos parlamentarų atostogos. Tačiau pavasario sesijoje dokumentai nebuvo svarstyti. A.Salamakinas vakar sakė neturįs daug vilčių, jog atostogas pavyktų įteisinti dar šioje kadencijoje, tik vylėsi, kad jos nors bus pradėtos svarstyti.
KT dar 2005 metais konstatavo, kad Seimo nariai turi eiti kasmetinių mokamų atostogų.Politikas neslėpė, jog iniciatyva aiškiai apibrėžti atostogas Seime turi nemažai oponentų. Dalis parlamentarų baiminasi, jog poilsiaudami negautų parlamentinei veiklai skirtų lėšų, kiti – priešingai, nuogąstauja, kad susilauktų kritikos, jeigu atostogų metu būtų mokamos lėšos parlamentinei veiklai vykdyti. Taip pat akivaizdu, kad bent daliai parlamentarų patogu turėti galimybę poilsiauti kur kas ilgiau nei kitiems Lietuvos dirbantiesiems įprastas keturias atostogų savaites per metus.
A.Salamakinas akcentavo, jog nepaisant jokių argumentų Seimas privalo vykdyti KT nutarimą. „Konstitucija nurodo, kad kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę į atostogas. Jeigu laikome, kad politikai irgi dirba, o aš esu įsitikinęs, kad dirbame, tai turime turėti ir atostogas“, – kalbėjo EPK pirmininkas.
EP taip pat poilsiauja
Liepos viduryje darbus sustabdė ir Europos Parlamentas. Kaip „15min“ informavo EP Informacijos biure Lietuvoje, EP darbo tvarkos taisyklėse nėra konkrečiai nurodyta, kad jo nariams priklauso aiškiai apibrėžtos atostogos. Tačiau tai, jog dabar parlamentarai 6 savaites ilsėsis, tarsi savaime suprantama.
„Paprastai vieną savaitę Strasbūre vyksta plenariniai posėdžiai, kitą – frakcijų, trečią – komitetų, ir taip toliau. Kiekviena savaitė yra užimta. O nuo šios savaitės tiesiog nėra jokių posėdžių, jie prasidės tiktai rugpjūčio 30 dieną. Kažkaip savaime suprantama: kuomet nėra posėdžių, tai yra kaip ir parlamentarų atostogos“, – vakar sakė EP narė Vilija Blinkevičiūtė.
Anot politikės, atostogų neapibrėžtumo problemos EP praktiškai niekas nekelia. Esą kiekvienų metų pabaigoje patvirtinamas ateinančių metų darbo grafikas: kokią savaitę kokie posėdžiai vyksta. Minėtos 6 savaitės šiemet paliktos laisvos. „Daugelis parlamento darbuotojų liepą ir rugpjūtį taip pat planuoja savo atostogas. Kažkaip natūralu. Bet parlamentarams joks dokumentų forminimas nenumatytas – man nereikėjo rašyti prašymo išleisti atostogų“, – pasakojo V.Blinkevičiūtė ir patikino, jog jei dėl kokių nors nenumatytų aplinkybių būtų sušauktas neeilinis EP posėdis, europarlamentarai nedvejodami susirinktų į darbą.
Pasak politologo Alvido Lukošaičio, demokratinėse šalyse nėra vienos vyraujančios tendencijos, kaip parlamentarai atostogauja. „Tarp įvairių šalių yra daugybė skirtumų, niuansų, todėl išvesti vieną šventą teisybę tikrai negalima. Viena iš logikų tokia: parlamentarų gaunami pinigai siejami su posėdžių lankomumu, nesvarbu, ar tai plenariniai, ar komitetų posėdžiai. Suprantama, kad atostogų metu posėdžiai nelankomi, todėl mažėja ir atlygis. Taip pat yra skirtumų dėl tų papildomų pinigų mokėjimo, pavyzdžiui, dėl išlaidų parlamentinei veiklai kompensacijos ir panašiai“, – kalbėjo parlamentarizmo ekspertas.
