Tai, kaip jam sekasi eiti prezidento pareigas, neseniai įvertino ir pats G.Nausėda. Interviu laidai „DELFI dėmesio centre“ jis sakė, kad tai – labai įdomus, turiningas ir nepaprastai sunkus darbas.
„Taip, susidūriau ir su tuo, kas man niekada nepatiko, ir su tuo niekada nesitaikstysiu – žodžio laužymas, intrigos, jėgos žaidimėliai be jokio aiškaus tikslo. Žinote, tokiais atvejais galbūt nusivili konkrečiu žmogumi, bet pagalvoji, kad visa tai vyksta ne kažkokiame vakuuminiame kambaryje, – visa tai mato žmonės. Ir jei kas nors galvoja, kad jį kažkaip apgausiu ar kažkaip sužaisiu šią partiją, visa tai nelieka nepastebėta. Žmonės puikiai atsirenka ir mato, kas čia vyksta, ir jie padarys savo sprendimus, atitinkamai įvertins tuos „didvyrius“, – laidai „DELFI dėmesio centre“ teigė G.Nausėda.
Susidūriau ir su tuo, kas man niekada nepatiko, ir su tuo niekada nesitaikstysiu – žodžio laužymas, intrigos, jėgos žaidimėliai be jokio aiškaus tikslo.
Eksponuojama ceremoninė pusė
Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesoriaus Ramūno Vilpišausko teigimu, užsienio politikoje matomas G.Nausėdos aktyvumas vizitų skaičiumi ir tęstinumas turinio prasme.
„Išskyrus galbūt vieną sritį – tai yra dvišalius santykius su Baltarusija, kur buvo suformuoti lūkesčiai, kad šis prezidentas sieks kitokios politikos, bet kol kas nėra aišku, kaip tai turinio prasme gali atrodyti. Nes kartojama, kad Lietuva laikysis tų pačių raudonų linijų, susijusių su Lietuvos požiūriu į Astravo atominę elektrinę ir demokratiją, žmogaus teisių ribojimus Baltarusijoje. Taip ir lieka neaišku, ką reiškia tas naujas požiūris, jeigu raudonos linijos išlieka tos pačios“, – komentavo politologas.
Kalbėdamas apie G.Nausėdos vizitus į užsienį, R.Vilpišauskas pastebėjo, kad labiau eksponuojama ceremoninė jų pusė. Bent kol kas VU TSPMI profesoriui nematyti, kad prezidentas aktyviai siektų užmegzti darbinius ryšius su kolegomis Europos Sąjungoje (ES).
„Iš tų dviejų, ypač – pirmojo, dalyvavimo Europos Vadovų Taryboje nesimatė jo aktyvių pastangų tiek organizuojant dvišalius pokalbius, tiek ir kažkodėl nenorėta pernelyg bendrauti su žiniasklaida Briuselyje, išdėstant Lietuvos poziciją“, – pažymėjo VU TSPMI profesorius.
Vidaus politikos srityje, R.Vilpišausko nuomone, vyksta G.Nausėdos mokymasis. Viešais pasisakymais kartais galbūt formuojami tokie lūkesčiai, kurių kol kas prezidentas pats nepatenkina.
„Aš turiu galvoje viešą pareiškimą vasarą, kad jis aktyviai dalyvaus Vyriausybės formavime susidarius naujai, didesnei valdančiajai koalicijai. Bet jo dalyvavimo rezultatai buvo gana riboti ir jis pats juk ir patvirtino tokius ministrus, kurie tik po kelių mėnesių darbo susilaukė paties prezidento kritikos. Turiu galvoje susisiekimo ministrą.
Kai kuriais atvejais, manau, buvo reaguojama per vėlai ir per švelniai. Vėlgi jeigu kalbėtumėme apie susisiekimo ministrą, tai sunku suprasti, kodėl prezidentas viešai taip nieko nepasakė apie, mano nuomone, daugiausia diskusijų turintį kelti sprendimą taip staigiai, be aiškių motyvų atleisti Lietuvos pašto valdybą. Mano nuomone, tai rodo galimą riziką politizuoti valstybės valdomų įmonių veiklą“, – sakė VU TSPMI profesorius.
Jo dalyvavimo rezultatai buvo gana riboti ir jis pats juk ir patvirtino tokius ministrus, kurie tik po kelių mėnesių darbo susilaukė paties prezidento kritikos.
Kiek keistoka R.Vilpišauskui atrodo ir G.Nausėdos pozicija dėl siūlymo kurti valstybinį komercinį banką. Anot politologo, viena vertus, prezidentas inicijuoja diskusijas apie tai, kaip toliau mažinti paskatas korupcijai.
Tačiau valstybinio komercinio banko sukūrimas, VU TSPMI profesoriaus manymu, galėtų tapti didžiausiu korupcijos židiniu, žinant politikų polinkį kištis į valstybės valdomų įmonių veiklą.
„Tokiais klausimais pasigendu argumentuotos ir nuoseklios prezidento pozicijos. Gal visa tai susiję dar su tuo, jog reikia laiko suprasti politinio žaidimo taisykles ir jam, ir jo komandai. Prieš keletą mėnesių esu girdėjęs ir gana kritiškų atsiliepimų apie prezidento komandos rengiamus teisės aktus: veto, dekretus ir panašiai. Tai turbūt irgi rodo patirties stoką“, – svarstė R.Vilpišauskas.
Esu girdėjęs ir gana kritiškų atsiliepimų apie prezidento komandos rengiamus teisės aktus: veto, dekretus ir panašiai.
Valdantieji bando ribas
Komentuodamas G.Nausėdos santykius su valdančiąja koalicija, R.Vilpišauskas pastebėjo, kad valdantieji mėgina ribas, tikrina prezidentą ir jo komandą. To esą ir buvo galima laukti.
„Šiuo požiūriu prezidento, kaip institucijos, silpnumą užprogramuoja ir Lietuvos Konstitucija. Vis dėlto pagrindinį žodį tokiais klausimais, kai jau veikia ministrų kabinetas ir ministrų kandidatūroms pats prezidentas yra pritaręs, po to prezidentui reiškiant kritiką atskirų ministrų atžvilgiu, tai veikia tik kaip viešo spaudimo priemonė.
Galbūt tai gali atsiliepti ir praktiniame bendradarbiavime tarp prezidento ir Vyriausybės ar valdančiųjų, bet daugiau nei viešos pozicijos reiškimu veikti prezidentas nelabai turi kitokių svertų. Pagal Lietuvos Konstituciją, čia daugiausia galių turi valdančioji koalicija“, – pabrėžė politologas.
R.Vilpišauskas sakė, kad atrodo, jog Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovas Valdemaras Tomaševskis yra įtikinęs „valstiečius“ ir kitus koalicijos partnerius, kad dabartinė situacija dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus turi būti bent iki tol, kol bus aišku, ar G.Nausėda pasirašo kitų metų valstybės biudžetą.
„Iš tiesų prezidentas šiuo požiūriu atrodo silpnai, bet tai nėra pirma tokia situacija. Noriu atkreipti į tai dėmesį, nes kai kas sako, kad Lietuvoje dar taip nebuvo. Buvo ir ne vienas ministras dirbo net ir prezidentei Daliai Grybauskaitei viešai ne vieną kartą pareiškus labai griežtą kritiką. Pavyzdžiui, buvęs aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, kurį buvo delegavusi Tautos prisikėlimo partija“, – priminė VU TSPMI profesorius.
Iš tiesų prezidentas šiuo požiūriu atrodo silpnai, bet tai nėra pirma tokia situacija.
Apie G.Nausėdos pasiekimus prezidento poste, R.Vilpišausko manymu, kalbėti kol kas anksti. Tačiau jis teigė, kad svarbus pasiekimas, jog prezidentų pasikeitimas įvyko sklandžiai, institucija veikia. VU TSPMI profesorius priminė, G.Nausėda neturi politinio ar administracinio darbo patirties.
R.Vilpišauskas pasigenda aiškių G.Nausėdos nuostatų išsakymo tiek strateginiais užsienio, tiek vidaus politikos klausimais. Ypač – dėl ilgalaikių pertvarkų, dėl kurių prezidentas galėtų formuoti visuomenės nuomonę ir telkti pagrindinius politikos veikėjus.
„Dažnai jo pozicija pateikiama per vėlai ir aiškiai nepasakant jo požiūrio į gana svarbius klausimus, kurie susiję, sakykime, su valstybės įmonių valdymo depolitizacija ir panašiais dalykais“, – akcentavo jis.
Kaip vieną labiausiai argumentuotų ir reikalingiausių G.Nausėdos sprendimų R.Vilpišauskas įvardijo vetuotą įstatymą dėl rinkimų kartelės sumažinimo.
„Bet tai jau yra reagavimas į tai, ką nusprendė Seimo dauguma, ne jo paties iniciatyva. Iš jo paties iniciatyvų, aš sakyčiau, ko labiausiai galima pasigesti vidaus politikoje, tai išsamesnio gerovės valstybės sampratos turinio.
Nuo tada, kai buvo pateikti jo teisėkūros pasiūlymai kitų metų biudžetui, kuriuose buvo aiški orientacija į pensijų didinimą ir apskritai į socialinių išmokų didinimą, socialinio draudimo vaidmens akcentą, taip ir nepaaiškėjo, kas dar atrodo prezidentui svarbu kaip pagrindiniai gerovės valstybės elementai. Jau daug kas yra kartoję, kad gerovės valstybė – tai toli gražu nėra vien socialinis draudimas ir pensijos“, – pastebėjo R.Vilpišauskas.
Trūko ryžtingumo
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojos Jūratės Novagrockienės teigimu, apžvelgiant G.Nausėdos prezidentavimo laikotarpį, galima išskirti du periodus.
Pirmasis buvo daugiau euforijos laikotarpis, kai prezidentas džiaugėsi laimėjęs rinkimus ir dar nebuvo atsitokėjęs, su visuomene, valdančiąja dauguma buvo medaus mėnuo.
„Tačiau jame kartu buvo, aišku, kita pusė. Tai yra tai, kad iš tikrųjų iškilo klausimas santykių su Seimo dauguma, Vyriausybės formavimu ir panašiai. Šioje vietoje, sakyčiau, ir palinkėjimas yra, ir kartu buvo trūkumas, kad nebuvo iš pat pradžių nustatyti standartai. Tiek moraliniai, tiek politiniai standartai, ko prezidentas tikisi iš kiekvieno politiko, ypač – iš ministro pirmininko, Vyriausybės narių ir netgi iš Seimo narių. Šitų standartų ir principų trūkumas jaučiasi iki šiol“, – sakė politologė.
Minėtų principų nenustatymas, anot J.Novagrockienės, galbūt nulėmė ir tai, kad buvo padaryta per daug nuolaidų performuojant Vyriausybę. Esą nebuvo žiūrima, ar žmogus tinkamas pareigoms.
„Tiesiog, matyt, buvo norėta kuo greičiau įveikti sąmyšį, kurį sukėlė Ramūnas Karbauskis parlamente beformuodamas daugumą, dėl kovų su Seimo pirmininku“, – svarstė ji.
Tiesiog, matyt, buvo norėta kuo greičiau įveikti sąmyšį, kurį sukėlė R.Karbauskis parlamente beformuodamas daugumą, dėl kovų su Seimo pirmininku.
J.Novagrockienė pastebėjo, kad iš pradžių G.Nausėdai trūko ryžtingumo. Nors jis ir vetavo kai kuriuos Seimo priimtus įstatymus. Tiesa, dabar esą gerokai aiškiau pasakoma, ko tikisi prezidentūra.
„Nors dar trūksta aiškios artikuliacijos ir pasakymo: „Toks turi būti standartas“. Ar J.Narkevičiui, ar kažkokiam kitam ministrui. Kadangi Seimo dauguma pamatė silpnąsias vietas ir bando naudotis tuo. Dėl to prezidentas atrodo žymiai blogiau nei galėtų atrodyti, jeigu jis tiesiog ryžtingiau elgtųsi“, – pažymėjo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytoja.
Sėkme J.Novagrockienė vadino G.Nausėdos iniciatyvą vykti į regionus.
„Kol kas buvo tik pirmas išvykimas. Bet jeigu jis imtųsi regionų globos ir apskritai regionų politikos globos – aišku, jis negali visko vienas spręsti, čia reikėtų su Vyriausybe tartis, tai, aš manau, būtų ta linija, kuri ateina iš pat rinkimų kampanijos laikotarpio“, – akcentavo politologė.
Kalbant apie G.Nausėdos siūlymus dėl pensijų, socialinės politikos, J.Novagrockienė pastebėjo, kad nebuvo padaryta analizė, kokios bus išsakytų gerovės valstybės idėjų pasekmės, kaip jas įvertins politikai.
„Ir mes dabar gavome tokią biudžeto formavimo, kažkokių mokesčių įvedimo parodiją, kai ekonomistai ir ekspertai aiškiai sako, kad pasekmės bus žymiai blogesnės, nei būtų neįvedus kažkokių mokesčių ir bandant surinkti pinigus vaiko pinigams, pensijoms ir panašiai. Aišku, vienas laimėjimas yra tas, kaip pabrėžiama, nuoseklus pensijų kilimas“, – komentavo ji.
Nėra užsienio politikos strategijos
Užsienio politikos srityje prieštaringiausiai vertinamas yra klausimas dėl santykių su Baltarusija, kuriuos G.Nausėda sako sieksiantis plėtoti.
J.Novagrockienė aiškino, kad užsienio politikos srityje Lietuva tam tikrą strategiją turėjo, kai stojo į ES ir NATO.
Tada, anot jos, buvo keli pagrindiniai principai: geri santykiai su kaimynais, narystė ES ir NATO. Prisijungus prie šių tarptautinių organizacijų, svarbu tapo stiprinti pozicijas jose.
Po Rolando Pakso apkaltos iškelta idėja apie Lietuvą kaip regiono lyderę.
Dabar, J.Novagrockienės manymu, užsienio politikos strategijos neturime.
„Kol kas nematyti, kad ateitų tai iš naujojo prezidento. Iš tikrųjų būtų palinkėjimas, kad atsirastų tokia strategija. Tiesiog užsienio politikos kažkokie tikslai, nes vis tik tai yra pagrindinė prezidento veiklos sritis“, – akcentavo politologė.
Giria prezidento komandą
„Naujas prezidento veidas ir atnaujintos politikos turinys“, – taip šį pusmetį apibūdino Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius.
Pasak jo, politinio lauko idėjų vakuume G.Nausėda į viešąjį diskursą atneša gerovės valstybės temą. Ji pastarąjį pusmetį tapo šiek tiek konjunktūrine, nes dauguma kitų politikų ja bando sekti, mėgdžioti, įvairiai interpretuoti.
„Bet prezidentui tai nėra blogas ženklas. Tai reiškia, kad idėja yra tinkama ir ji iš tikrųjų aktuali tiek, matyt, politikos laukui, tiek bendrai visuomenei. Kol kas, aišku, gerovės valstybės idėjos įgyvendinime trūksta lyderystės, bet tam dar yra nemažai laiko“, – pabrėžė A.Krupavičius.
Kol kas, aišku, gerovės valstybės idėjos įgyvendinime trūksta lyderystės, bet tam dar yra nemažai laiko.
Pirmuosius šešis G.Nausėdos prezidentavimo mėnesius, kaip sakė politologas, ženklino šalies vadovo atvirumas ir dialogas: su politikais – tiek su valdančiaisiais, tiek iš opozicijos, taip pat prezidentūros dialogas su visuomene.
„Tai ypač kontrastuoja su D.Grybauskaitės pirmąja kadencija, kurios pradžioje ji elgėsi visiškai priešingai, t.y. prezidentūra užsidarė, tapo savotišku dramblio kaulo bokštu“, – aiškino VDU profesorius.
Tarp pagrindinių darbų A.Krupavičius minėjo prezidento komandos formavimą.
Jo nuomone, G.Nausėdos komanda yra kompetentinga. Prezidento patarėjai esą nėra tik pritarėjai, o ekspertai, galintys siūlyti idėjas.
„Ir, panašu, kad tas idėjas prezidentas išgirsta. Kitas patarėjų korpuso bruožas, kad jie sugeba pristatyti idėjas viešai ir tikrai tai daro kvalifikuotai. Pirmiausia Simonas Krėpšta, Asta Skaisgirytė, Jaroslavas Neverovičius, Povilas Mačiulis. Išskirtinė grupė prezidentūroje yra viešųjų ryšių komanda. Ji tikrai itin stipri“, – mano politologas.
Vienas pagrindinių darbų vidaus politikos srityje, A.Krupavičiaus teigimu, buvo Vyriausybės patvirtinimas po prezidento rinkimų. Šis procesas nebuvo paprastas dėl valdančiosios koalicijos performavimo.
VDU profesorius nurodė prezidento santykių su valdančiąja dauguma kaitą. Vasarą valdantieji gana entuziastingai sutiko kitokį G.Nausėdos stilių, tačiau pastaruoju metu jaučiamas tam tikras santykių štilis, atsiranda įtampų.
Neišvengė klaidų
Užsienio politikoje, kaip sakė A.Krupavičius, G.Nausėda pirmiausia prisistatė artimiausiems partneriams ir bendrai pasaulio politikų bendruomenei.
„Užsienio politikos lauke jis tikrai buvo aktyvus ir to aktyvumo sričių bei vektorių buvo tikrai nemažai. Pirmiausia, aišku, prezidentas skyrė daug dėmesio Lietuvos ir Lenkijos santykiams. Pirmasis vizitas buvo į Varšuvą“, – priminė politologas.
Anot A.Krupavičiaus, G.Nausėda rodė, kad kaimyninės valstybės yra svarbios, jog Baltijos šalių bendradarbiavimas turėtų būti aktyvesnis, stiprinamas ryšys su Ukraina.
„Dar viena kryptis – ES. Sakyčiau, kad G.Nausėda gana aiškiai formuluoja Lietuvos poziciją dėl naujos ES finansinės perspektyvos, kuri bus politikos darbotvarkėje artimiausiu metu ir reikės rasti kompromisus bei susitarimus. Tai, matyt, bus vienas svarbiausių darbų ES kryptyje. Dėmesys tam iš prezidento pusės ir logiškas, ir svarbus“, – įvertino VDU profesorius.
A.Krupavičius taip pat atkreipė dėmesį, kad G.Nausėda susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
„Paprastai Lietuvos prezidentams pasiekti Vašingtono lyderius per pirmąjį pusmetį nepavyksta. G.Nausėdai pavyko“, – teigė jis.
Nacionalinio saugumo politikos srityje, pasak A.Krupavičiaus, G.Nausėda gana aiškiai formulavo D.Grybauskaitės politikos tęstinumą.
Esminių klaidų G.Nausėda, VDU profesoriaus nuomone, nepadarė. Tačiau buvo tam tikrų klaidų, kaip sakė politologas, dėl nepatyrimo.
Pirmiausia – nedeklaruota privati kelionė aplankyti dukters į Pietų Korėją pakeliui iš Japonijos.
Taip pat – kiek uždelsta reakcija į gaisrą Alytuje.
„Dar vienas nepatyrimo ženklas, kai vienu metu buvo paskelbtas visas sąrašas iniciatyvų, taip pat – ir pasiūlymai biudžetui. Akivaizdu, kad tiek iniciatyvų vienu metu ir išdėstyti visuomenei, ir derėtis su kitomis valdžios institucijomis dėl jų yra itin sudėtingas uždavinys“, – pažymėjo A.Krupavičius.
