J.Preisaitis yra LCC universiteto studentas. Aktyvus jaunuolis domisi gamtosauga. Išgirdęs apie „Pušys Klaipėdoje“ sumanymą pernai pavasarį susisiekė su idėjos sumanytoju P.Zaviša ir sutarė dėl medelių sodinimo prie LCC universiteto.
„Aš pasiteiravau Pauliaus, ar yra koks nors biudžetas tam numatytas, o man buvo atsakyta, jog nieko nėra, turime suktis, kaip išmanome. Buvo paaiškinta, jog pušis rausime Neringoje, dėsime į maišus ir parsivešime. Neįsivaizdavau to proceso, bet buvau patikintas, jog jis žino, kaip tai daroma.
Pasodinus pušeles netrukus buvo vasaros atostogos, studentai išsivažinėjo, aš pats grįžau namo į Ameriką užsidirbti. Sulaukiau žinučių iš universiteto, jog pušelės gelsta, jos nelaistomos, nesirūpinama. Susisiekiau su Pauliumi, klausiau, ar jis buvo jų apžiūrėti. Jis atvykęs nebuvo, – sakė J.Preisaitis.
Pasodinus pušeles netrukus buvo vasaros atostogos, studentai išsivažinėjo, aš pats grįžau namo į Ameriką užsidirbti. Sulaukiau žinučių iš universiteto, jog pušelės gelsta, jos nelaistomos, nesirūpinama. Susisiekiau su Pauliumi, klausiau, ar jis buvo jų apžiūrėti. Jis atvykęs nebuvo.
Šiais metais vėl planuojame medelių sodinimą, tačiau norėjome iškart pasirūpinti ir laistymo sistema. Kad iniciatyva būtų platesnė, prisijungė ir kitos įstaigos bei „Rotary“ bendruomenė, tačiau jie patikino, jog dirba tik su skaidriomis organizacijomis.
Kadangi vėl planavome dirbti su Pauliumi, paklausiau jo dėl asociacijos biudžeto, skaidrumo. Jis patikino galintis šiemet prisidėti prie akcijos 500 eurų.
Žinojau, jog iš šios veiklos jis gauna 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Kai jis man atsiuntė biudžetą, kuriame matyti gauti 18 tūkstančių eurų, iš kurių keli tūkstančiai 2016 metais išleisti buto nuomai, tūkstančiai nuėjo dizaino plakatams, keletui video, man tikrai pasidarė pikta. Ar 10 plakatų ir 7 video tiek kainuoja? Kam konkrečiai buvo sumokėta, man nebuvo atsakyta, nors ne pelno siekianti organizacija turėtų būti skaidri. Juk pušys nekainavo nė euro, o kur šie pinigai nukeliavo? Norėtųsi pamatyti sąskaitas, čekius“, – kalbėjo jaunuolis.
Jis pasakojo pernai vienintelis iš grupės bendraminčių gavęs džemperį su logotipu „Pušys Klaipėdai“, kadangi prikalbino LCC įsisteigusį „Rotaract“ klubą prisijungti prie šios akcijos. Šis sukvietė savanorius. Kastuvus talkos dalyviai skolinosi iš draugų ir universiteto ūkvedžių, transporto ir kelto išlaidos buvo padengtos LCC universiteto rektorės lėšomis. Akcijos „Pušys Klaipėdoje“ sumanytojas dalyviams parūpino pusę litro trąšų spygliuočiams.
Balandžio 21-ąją J.Preisaitis organizuoja naują talką ties LCC universitetu. Šįkart čia bus pasodinta 50 ąžuolų, kuriuos už simbolinę kainą iš Kretingos urėdijos nupirko projekto partneriai. Anot J.Preisaičio, kartu su juodžemiu, priemonėmis, logistikos išlaidomis projekto sąmata tesudarys 500 eurų.
Tiesa, joje „Pušys Klaipėdoje“ dėl susiklosčiusių aplinkybių nedalyvaus. P.Zaviša tą pačią dieną sumanė rengti akciją kitoje miesto dalyje, kur kviečia pasodinti 2 000 pušelių.
Patys rovė ir vežė
J.Preisaitis tikina pasijutęs apgautas, mat surengė talką, kuriai subūrė studentus, o pinigai jam pasirodė panaudoti neskaidriai.
„Pati idėja yra puiki, tačiau, mano nuomone, nėra skaidrumo“, – sako J.Preisaitis. Jis pamena, kaip subūręs studentus vyko netoli Juodkrantės, kur retinant mišką buvo išrautos pušelės, 800 tokių vos 20 cm medelių studentai parsigabeno paties J.Preisaičio automobiliu.
Man studentai ir bendruomenė sako: „Kur tavo pušys?“ Išėjo, kad čia mano pušys. Sakau, niekas nelaistė, akcija nepavyko. Suvokiu, kad jis turėjo pinigų, galėjo pasamdyti, kas laistytų, nesugebėjo net ir atvažiuot pasižiūrėt, tiek ir rūpi tos pušys, – mano studentas.
„Man studentai ir bendruomenė sako: „Kur tavo pušys?“ Išėjo, kad čia mano pušys. Sakau, niekas nelaistė, akcija nepavyko. Suvokiu, kad jis turėjo pinigų, galėjo pasamdyti, kas laistytų, nesugebėjo net ir atvažiuot pasižiūrėt, tiek ir rūpi tos pušys.
Iš šių pinigų jam reikėjo pusmetį nuomotis butą ir gyventi Klaipėdoje, kad vieną dieną pasodintų pušeles? Suprantu, kad kažkiek kainavo reklaminės priemonės, taip pat reklaminė atributika, kaip plakatai ir džemperiai su emblema „Pušys Klaipėdai“, tačiau aš prašiau išsamiai paaiškinti, kur ir kam nuėjo šie pinigai, panašu, kad Pauliui ir reklamai, nežinia tik kokiu santykiu. Tokia akcija ne žaliuoja, o žaloja žmonių pastangas, nebepasitikima jokiais „medžių sodintojais“. Tai man nepriimtina, juolab kad šitas žmogus turi planų patekti į Seimą“, – savo nuomonę dėstė J.Preisaitis. 2016 metais P.Zaviša išties su valstiečiais ir žaliaisiais kandidatavo į Seimą.
Prie projekto įvairia pagalba, tiek internetinės svetainės kūrimu, tiek viešaisiais ryšiais bei pagalba renkant 2 proc. paramą buvo prisidėjęs klaipėdietis Algirdas Sabaliauskas, tačiau nuo šio projekto atsiribojo ir apie tai paskelbė socialiniame tinkle.
Pušeles davė nemokamai
Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser 15min patikino, jog asociacijos „Pušys Klaipėdoje“ atstovai kartu su pagalbininkais iš tiesų keletą kartų buvo atvykę į Neringą ir išsivežė nemokamų sodinukų.
„Mes radome labai gražų bendradarbiavimo tašką, mes rauname mažus sodininkus, jie pasikviesdavo talkininkus, pagelbėdavo ir susidėję į maišus išsiveždavo. Jiems gerai ir mums gerai. Kiek jų buvo? Šimtai sodinukų, o atvykę buvo du ar tris kartus. Labai smagu, kad nereikia tų augalėlių išmesti, randa savo vietą“, – sakė A.Feser.
Jos teigimu, atvykę asociacijos atstovai atsiveždavo įrankių, plėvelę ir kitų medžiagų pušims suvynioti, tad išlaidų tam tikrų patirdavo, be to, kainuoja ir kelionės išlaidos.
Anot jos, maži sodinukai prigyja skirtingai, tačiau svarbu palaistyti, o pietinėje pusėje jų prigijimas sunkus dėl saulės kaitros.
Pasimokė iš klaidų
Birželio 21-ąją pušų sodinimo akciją Klaipėdoje organizuojantis P.Zaviša neslepia – klaidų dėl sodinimo būta, tačiau jos išmoktos ir šįkart pietinėje miesto dalyje bus sodinamos specialiai persodinimui skirtos pušelės, jos bus atgabentos iš Dzūkijoje esančios urėdijos. Apie 2 000 pušelių atsieis maždaug 400 eurų.
Anot P.Zavišos, sodinukų iš Neringos naudojimas iš tiesų nedavė gerų rezultatų.
Iš Kuršių nerijos pušelės išrautos sunkiai prigijo, nors buvome pakonsultuoti, jog jos lengvai prigis. Šie sodinukai prigijo labai mažu, nepriimtinu procentu. Pasigilinau, kas čia atsitiko, supratau, kad reikia imti sodinukus, kurie tam auginami, – sakė P.Zaviša.
„Vienas momentas – brutalus sodinukų rovimas iš Neringos. Tie sodinukai nesuprato, kas atsitiko, buvo stresas, antras momentas, LCC teritorijoje anksčiau buvo kažkokios statybos ar kažkas, gruntas ne visai geras auginimui. Pabandėme, neišėjo, nereikia suklupti, reikia eiti toliau, teritorijų pilna. Ypač pietinė Klaipėdos dalis, kuri nykiai atrodo.
Taip, atsitiko toks momentas, kad iš Kuršių nerijos pušelės išrautos sunkiai prigijo, nors buvome pakonsultuoti, jog jos lengvai prigis. Šie sodinukai prigijo labai mažu, nepriimtinu procentu. Pasigilinau, kas čia atsitiko, supratau, kad reikia imti sodinukus, kurie tam auginami. Manau, kad tai buvo graži idėja, kiti meta, utilizuoja, o mes persodiname. Maniau, viena kitą papildanti akcija, bet vis dėlto nėra taip gerai“, – sakė P.Zaviša, kviečiantis balandžio 21-ąją visus atvykti į talką uostamiesčio Mogiliovo mikrorajone.
2 000 sodinukų pasodinti reikia bent 30 talkininkų. Mažoms pušelėms į žemę „įsodinti“, anot P.Zavišos, daug pastangų nereikia – kastuvu pakėlus žemės lopinėlį tereikia įkišti sodinuką ir gerai prispausti. Šiame rajone gyvenančių pagalbininkų ketinama paprašyti medelius kurį laiką palaistyti.
Lėšas skyrė projekto garsinimui
Projektą vystyti P.Zaviša pradėjo 2014 metais. Idėja pasodinti pušis Klaipėdoje sako jį lydėjusi nuo vaikystės, kai vykdavęs į tėčio gimtinę – Nidą, kuri šiai šalies vietai suteikia unikalumo.
Ėmusis projekto įgyvendinimo, kad žinia pasiektų kuo daugiau žmonių ir nepristigtų talkininkų rankų, anot idėjos sumanytojo, reikėjo ilgo viešinimo periodo. Buvo rašomi straipsniai, daryti videoprojektai, kurti plakatai, pastarieji skelbti miesto viešose vietose.
„Mes remiamės vien žmonių suaukotais pinigais, iš savivaldybės negavome nė cento, tad vienintelis kelias – prašyti paramos. Dvejus metus viešinome ir paskui ėmėmės veiksmų. Medeliai, kurie sodinami mieste, pagal Aplinkos ministerijos reglamentą, turi būti tam tikro aukščio, minu takus, jog šis aukštis būtų pakeistas, kai medeliai sodinami savanorystės pagrindais. Netrukus turėtų paaiškėti ir atsakymas“, – pasakojo P.Zaviša, minantis ministerijos koridoriais. Jis taip pat domėjosi galimybe gauti ES lėšų šio projekto platesniam įgyvendinimui.
Algos sau nemokėjo
Paklaustas, apie gautų paramos pinigų panaudojimą P.Zaviša buvo atviras – jis įsigijo kompiuterį, tačiau tam skyrė pusę savų lėšų. Kadangi jau daugybę metų gyvena Vilniuje, jam reikėję projektą valdyti būnant Klaipėdoje, tad pusmetį, vykdant susitikimus, buvo išsinuomojęs būstą uostamiestyje.
„Buvo didelė kampanija, reikėjo apmokėti konsultavusiems viešuosius ryšius, už vizualinės medžiagos pagaminimą, videoklipus. Aš ne pats gaminau. Esu viešųjų ryšių žmogus, kai kuriais atvejais dirbau kaip meno vadovas, derinau siūlomus maketus, kuriuos darė kiti specialistai.
Noriu pabrėžti, jog niekada neėmiau sau jokios algos, nors įstatymas įpareigoja mokėti bent minimalią algą. Jei būčiau tai daręs, kaip priklauso, visus pinigus būtų suvalgę, tačiau nemokėjau nei sau, nei buhalteriui“, – situaciją komentavo P.Zaviša.
Jo teigimu, daugelis supranta, jog norint pasiekti žmones, apie renginius būtina komunikuoti, tad tai kainuoja, deja, tokia praktika suprantama ne visiems.
„Pušų neteko pirkti, bet pati pušies kaina labai nedidelė, teko patirti kitų išlaidų – transportas, priemonės, džemperiai savanoriams, trąšos, kastuvai, laistytuvai. Visa tai teko apmokėti, čekiai yra. Benzinas, kelto mokesčiai, nėra taip, kad už dyką gaunu, nesąmonė taip galvoti. Jonas tiesiog nesupranta, kas yra komunikacinė kampanija“, – teigė projekto sumanytojas.
P.Zaviša yra išsikėlęs tikslą Klaipėdoje pasodinti 50 000 pušų. Kaip pats sako, tam gali prireikti ir viso jo paties gyvenimo. Iki šiol pasodinta apie 2 000 pušelių, tačiau prigijo tik labai maža jų dalis.
„Man iš Vilniaus sunku dirbti, atiduočiau vietiniams, galiu perduoti absoliučiai viską, konsultuoti. Ieškome, kas vietoje rūpintųsi“, – 15min sakė P.Zaviša.
