Pasak KT, Seimo statutas aiškiai nustato tokios rezoliucijos priėmimo tvarką, ir jos nebuvo laikytasi, nes R.A.Ručiui nebuvo leista pasisakyti. Pasak Teismo, šis Seimo padarytas pažeidimas yra esminis.
„Teismas konstatavo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog Seimo narys nedalyvavo dėl sveikatos sutrikimų“, – trečiadienį paskelbė Konstitucinis Teismas, kartu konstatuodamas, jog požymių, kad parlamentaras galėjo piktnaudžiauti nedalyvaudamas posėdyje, nėra.
Taip pat KT pažymėjo, kad per Seimo posėdį dėl neliečiamybės panaikinimo nė nebandyta aiškintis, kodėl nedalyvauja R.A.Ručys, ar nedalyvavimo priežastys buvo svarbios, ar jis turėjo galimybę įgalioti sau atstovauti kitą parlamentarą. Taip pat KT byloje įrašyta, kad posėdžio dieną R.A.Ručys po apsilankymo Seimo medicinos kabinete greitosios medicinos pagalbos automobilių buvo išvežtas į Santariškių klinikas.
„Atsižvelgęs į tai, kad nesilaikant nustatytos procedūros neužtikrinta Seimo nario teisė būti išklausytam, pateikti Seimo posėdyje savo paaiškinimus ir atsakyti į Seimo narių klausimus, KT nusprendė, kad priimant ginčijamą rezoliuciją padarytas Seimo statute numatytos procedūros pažeidimas vertintinas kaip esminis“, – teigiama KT nutarime.
Kartu KT nutarime pažymėjo, kad iki nutarimo paskelbimo R.A.Ručio atžvilgiu teisėsaugos atlikti veiksmai yra teisėti, nes nebuvo pagrindo abejoti Seimo sprendimo konstitucingumu.
„Tai, be kita ko, reiškia, kad visų kompetetingų institucijų sprendimai (veiksmai), priimti (atlikti) Seimo rezoliucijos pagrindu iki šio Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, Konstitucijos požiūriu laikytini teisėtais (konstituciškai yra galiojantys)“, – teigia Konstitucinis Teismas.
Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė BNS teigė, kad kol kas neaišku, ar bus iš naujo kreiptasi į Seimą su prašymu naikinti R.A.Ručio neliečiamybę.
„Kol kas nesame gavę KT sprendimo su argumentacija, tai kol kas jokių tokių sprendimų – kad bus einama arba nebus einama – neturime. Žiūrime, ką dabar privaloma būtų daryti, sprendžiame. Tokia situacija pirmą kartą, kiek aš suprantu (...), situacija netipiška“, – sakė E.Martinonienė.
Į KT dėl pernai kovą priimtos rezoliucijos, kuria Seimas leido suvaržyti R.A.Ručio laisvę, kreipėsi ketvirtadalis Seimo narių.
Jie argumentavo, kad rezoliucija priimta nedalyvaujant nei pačiam R.A.Ručiui, nei jo įgaliotam asmeniui.
Pasak parlamentarų, taip buvo pažeista politiko „teisė į gynybą ir teisė būti išklausytam“, nesuteikta galimybė „apsiginti nuo galimai jam formuojamos politinės bylos“.
Seimo statutas numato, kad diskusijoje dėl rezoliucijos sutikti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę dalyvauja, be kitų, Seimo narys, kurio klausimas sprendžiamas, arba kitas jo įgaliotas Seimo narys.
Seimo statutas numato, kad diskusijoje dėl rezoliucijos sutikti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę dalyvauja, be kitų, Seimo narys, kurio klausimas sprendžiamas, arba kitas jo įgaliotas Seimo narys.
Neišklausius R.A.Ručio, Seimo narių grupės teigimu, ginčijama rezoliucija pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 62 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Seimas parlamentaro teisinę neliečiamybę panaikino pernai kovo pabaigoje. Neliečiamybės panaikinimo dieną blogai pasijutęs „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas buvo išvežtas į Santariškių klinikas, vėliau pervežtas į Kauno klinikas, iš kurių balandžio pradžioje paleistas.
R.A.Ručys pernai buvo paskelbtas įtariamuoju dėl prekybos poveikiu. Prokurorai teigia surinkę duomenų, kad R.A.Ručys iš prodiuserio Rolando Skaisgirio paėmė šimtatūkstantinį kyšį, žadėdamas paveikti valstybės tarnautojus. Pats parlamentaras savo kaltę kategoriškai neigia.
Vėliau įtarimai dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo pernai metų pabaigoje buvo pateikti ir partijai „Tvarka ir teisingumas“ kaip juridiniam asmeniui.
