JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad net du trečdaliai apklaustų Lietuvos gyventojų yra linkę pritarti elektroninio balsavimo galimybei Lietuvoje. 1003 šalies gyventojų buvo teirautasi, ar norėtų, kad mūsų šalyje būtų įgyvendinta elektroninio balsavimo galimybė? Dauguma (71 proc.) tyrimo dalyvių, pritariantys šiai idėjai dažniausiai įvardijo, kad elektroninis balsavimas būtų kur kas patogesnis nei fizinis balsavimas (50 proc.). Nepritariantys idėjai ( 29 proc.) baiminosi, kad elektroninis balsavimas gali būti nesaugus, kadangi duomenys ir rezultatai gali būti klastojami, tokius nuogąstavimus įvardijo net 82 proc. nepritariančiųjų.
Kokius namų darbus būtina atlikti ir kaip sėkmingai pasiruošti, kad Lietuvoje būtų įgyvendintas elektroninis balsavimas? Įžvalgomis dalijosi JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ technologijų direktorius Rimantas Benetis.
– Kaip manote, kodėl vis dar nėra elektroninio balsavimo galimybės Lietuvoje?
– Manau, čia yra dvi sritys. Viena yra politinė, o kita – technologinio įgyvendinimo klausimas. Politinį klausimą, matyt, turėtų spręsti politikai, o techninei daliai kažkokių didelių kliučių nematyčiau. Teisingai ir apgalvotai pasirinkus sprendimą bei jį įgyvendinus galėtume balsuoti jau ir artimiausiuose rinkimuose.
Lietuvoje dirba daug kompetentingų ir puikių specialistų, kurie tokią problemą galėtų išspręsti ir gerą sprendimą sukurtų. Turbūt sunkiausia dalis yra pasirinkti tinkamiausią būdą ir surasti lėšų jo įgyvendinimui, tuo pačiu išlaikant ir tradicinio balsavimo galimybę. Estija nuo 2005 metų yra vienintelė Baltijos šalių valstybė, kur balsuoti internetu be išimčių galima visuose rinkimuose. Tačiau ir mūsų kaimynės pavyzdys parodė, kad jų sistema nėra visiškai ideali ir taip pat labai daug kas pirmiausia priklauso nuo pasitikėjimo valdžia.
– Atlikta apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojai yra linkę pritarti elektroninio balsavimo galimybei. Panašu, kad šalies gyventojai jau yra pasiruošę?
– Manau, kad per pandemiją ženkliai išaugo skaičius žmonių, kurie įvairias finansines operacijas atlieka, paslaugas užsisako prie savo kompiuterio ar išmaniuoju telefonu, todėl ir elektroninio ar balsavimo internetu galimybė būtų jiems kur kas patogesnė. Dauguma tyrimo dalyvių, pritariantys šiai idėjai dažniausiai tai ir įvardijo, kad elektroninis balsavimas jiems būtų kur kas patogesnis nei fizinis balsavimas. Tačiau buvo ir nuogąstaujančių, kad tai gali būti nesaugu, o pateikti duomenys ir rezultatai gali būti suklastoti.
– Ar yra įmanoma užkirsti kelią tokiems scenarijams? Kokius reikėtų įdiegti saugius kokybinius technologinius sprendimus, kad būtų įmanoma užtikrinti saugumą? Kiek tai gali užtrukti?
– Kiek laiko užtruks priklausytų nuo pasirinkto technologinio sprendimo. Kuo mažiau yra įtraukiama visuomenė ir kuo labiau viskas yra integruojama su esamomis sistemomis, tuo greičiau būtų galima viską įdiegti. Tačiau norint turėti saugesnę ir patikimesnę sistemą reikėtų viską daryti viešai. Vienas iš variantų, kuris leistų žmonėms labiau įsitraukti į procesą, tai naudoti paskirstytą sistemą, blokų grandinės (angl. blockchain) pagrindu. Programinės įrangos kodą būtų galima valdyti atvirojo kodo (angl. open source) principu, tai leistų visiems viešai prieiti ir audituoti sistemą, tuo pačiu užtikrinant jos stabilumą ir integralumą. Įtraukiant specialistus iš šalies būtų sumažintas nepasitikėjimo faktorius, nes visi norintys galėtų peržiūrėti kodą, tai taip pat tai leistų operatyviai pastebėti klaidas ir jas ištaisyti. Tačiau šiuo atveju, viena iš sudėtingesnių dalių būtų anonimiškumo užtikrinimas ir sukūrimas – balsavimo rezultatus galėtų patikrinti visi, o kiekvienas galėtų patikrinti ir savo balsą.
– Kiek yra pagrįstos kalbos bei nuogąstavimai dėl kibernetinių atakų grėsmės ar apskritai balsavimo patikimumo?
– Pasirinkus tokį variantą, kur išeities kodas yra viešas, pavieniams specialistams būtų lengviau identifikuoti spragas ir jas ištaisyti. Paskirstyta sistema užtikrintų stabilumą DDOS atakos metu ir leistų lengvai pakeisti pažeistus taškus. Teisingai suprojektavus visą sistemą būtų galima visų šių problemų išvengti. Iš duomenų apdorojimo pusės, balsavimas Lietuvoje nėra sudėtinga ar sunkiai įveikiama užduotis, tiesiog paskirsčius sistemą ir įsileidus visuomenę prisidėti prie skaičiavimo resursų, galėtume turėti sunkiai pažeidžiamą sistemą.
– Yra vyraujančių nuomonių, kad toks balsavimas gali būti per brangus ir ilgainiui neatsipirkti.
– Žvelgiant į šių dienų aktualijas didžioji paslaugų dalis jau dabar persikėlė arba keliasi į elektroninę erdvę. E–balsavimas taip pat turėtų būti lengviau visiems prieinamas ir patogus. Balsavimas šiandien neturėtų būti sudėtingesnis, nei pinigų pervedimas į kitą sąskaitą. Elektroninio balsavimo įgyvendinimo galimybė būtų kur kas patogesnė bei labiau prieinama emigrantams, neįgaliesiems, net ir technologinio raštingumo elementarius pagrindus turintiems vyresniojo amžiaus žmonėms.
Toks balsavimas leistų greičiau paskelbti rinkimų rezultatus, padėtų sutaupyti laiko ir pinigų tiek jo naudotojams, tiek ir valstybės institucijoms bei išvengti netikslumų, kurie pasitaiko balsus skaičiuojant rankiniu būdu. IT talentus auginančiai šaliai tai turėtų būti vienas iš didžiausių prioritetų įgyvendinti galimybę pažangiai bei saugiai balsuoti internetu.
