Pasak Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Artūro Žukausko, R.Cimmperman turi didžiulę darbo patirtį mokslo politikos, taip pat ir akademinės etikos srityje.
„Ji ilgai ėjo Lietuvos mokslo tarybos mokslinės sekretorės pareigas. Dalyvavo daugybėje projektų, tarp jų ir tarptautinių, susietų su mokslo politikos formavimu ir akademinės etikos klausimu. Dalyvavo mokymuose ir pati organizavo mokslo politikos ir akademinės etikos mokymus. Turi labai didelę ekspertinės veiklos patirtį tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Pati yra baigusi biochemijos studijas, įgijusi mikrobiologijos magistro laipsnį, vėliau – biomedicinos mokslų srities daktaro laipsnį, taip pat turi vadybos magistro laipsnį“, − pristatydamas pretendentę yra sakęs A.Žukauskas.
R.Cimmperman pernai ISM Vadybos ir ekonomikos universitete įgijo vadybos magistro laipsnį, anksčiau Vilniaus universitete studijavo biochemiją ir mikrobiologiją, turi biomedicinos mokslų srities daktaro laipsnį.
Mokslo taryboje ji dirba nuo 2009 metų, prieš tai dirbo Botanikos institute, stažavosi Vokietijoje.
Savo prisistatymo kalboje R.Cimmperman žadėjo tęsti tarnybos veiklos prioritetus: skatinti akademinės etikos kultūros formavimosi mokslo ir studijų institucijose; užtikrinti efektyvią mokslo ir studijų procedūrų įgyvendinimo priežiūrą; didinti tarnybos veiklos žinomumą ir bendradarbiavimą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.
„Tęsdama veiklas sieksiu aktyviai stiprinti bendradarbiavimą su mokslo ir studijų institucijomis. Norėčiau pradėti partnerystę su švietimo įstaigomis bei supažindinti su akademine etika ir moksleivius, ir mokytojus. Prisidėsiu prie akademinės etikos komitetų, dėstytojų kompetencijų tobulinimo. Atliepsiu mokslo ir studijų institucijų poreikius, organizuodama prevencines priemones. Planuoju analizuoti nesąžiningo elgesio atvejų priežastis. Tarnyba šioje srityje turi nemenką patirtį. Sieksiu konsultuoti akademinę bendruomenę įvairiais akademiniais etikos klausimais. Prireikus papildomo nepriklausomo tyrimo ar pritrūkus kompetencijos, pasitelksiu užsienio ekspertus, skatinsiu savo ekspertinėmis žiniomis dalintis kitas institucijas: Lietuvos mokslo tarybą, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, Bioetikos komitetą, taip pat Žurnalistų etikos inspektorių“, − anksčiau yra sakiusi R.Cimmperman.
Ji taip pat žadėjo tęsti aktyvų tarnybos bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis, veikiančiomis akademinės etikos srityje, keistis informacija ir gerąja patirtimi bei tobulinti tarnybos kompetencijos žinias.
Sausio 23 dieną baigėsi Loretos Tauginienės penkerių metų kadencija akademinės etikos ir procedūrų kontrolierės pareigose. Gruodžio 21 dieną Seimas ją atleido iš pareigų pačios prašymu.
Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus ir savo iniciatyva atliekantis tyrimus dėl galimų akademinės etikos ir su akademinės etikos nuostatų įgyvendinimu susijusių procedūrų pažeidimų.
