Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė aiškina, kad du vaiko teisių apsaugos pagrindų pakeitimų variantai atsirado po to, kai įvyko diskusijos su nevyriausybinėmis organizacijomis. Pasak Seimo narės, diskusijos įvyko jau pateikus ministerijos projektą.
„Nevyriausybinės organizacijos atkreipė dėmesį į papildomus joms kylančius klausimus. Pavyzdžiui, kad šeimos ar tėvai neturi teisės į nemokamą teisinę pagalbą, nes tikrai yra šeimų, kurios negali pasisamdyti advokato vaiko paėmimo atveju dėl savo finansinių galimybių. Antra vertus, matėme pono Puidoko registruotą projektą, kuris prieštaravo aibei Konstitucijos nuostatų – net keturi prieštaravimai, kas retai pasitaiko“, – tvirtina A.Širinskienė.
Ji priduria – vis dėlto ir parlamentaro Mindaugo Puidoko registruotose pataisose yra racionalių pasiūlymų, todėl galiausiai buvo užregistruotas ir naujas įstatymo projektas: „Pagrindinis principas turėtų būti padėti šeimai susitvarkyti su kylančiais pavojais, bet jokiu būdu nenubausti tos šeimos. Represinės priemonės, pavyzdžiui, vaiko paėmimas, turėtų būti taikomas tik tais atvejais, kai vaikui gresia realus, tiesioginis pavojus jo gyvybei ir sveikatai.“
Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė R.Dičpetrienė tvirtina labiausiai besidžiaugianti tuo, kad šio klausimo svarstymą pavyko nukelti, nes šiuo metu vaikai yra tapę politinių ambicijų įrankiais: „Dešimtmetį darbuojuosi šioje srityje. Tokio chaoso, kas liečia vaikų situaciją Lietuvoje, dar nemačiau. Man nepaprastai gaila, kad vis dėlto, kai Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją pateikė pataisas ir jos buvo patvirtintos, atsiranda dar vienos pataisos ir tai procesą padaro dar sudėtingesnį. [...] Pataisos, toks jausmas, dygsta kaip grybai po lietaus.“
Ji kritikuoja pasiūlymą už melagingus pranešimus skambintojui skirti iki 2 tūkst. eurų siekiančią baudą. Pašnekovės pastebėjimu, Lietuvoje susiduriame su problema, kad žmonės ir taip dažnai nesikreipia dėl kitus užklupusių nelaimių, o bijodami, kad gali gauti baudą, jeigu iškvietimas nepasiteisins, jie kreipsis ir dar rečiau.
„Net kai bus blogai vaikui, kils klausimas – ar aš gausiu tą baudą, ar negausiu. [...] Jeigu kas atsitinka, mes ne taip jau skubam ištiesti pagalbos ranką kaimynui. Tokios didžiulės baudos šešėlyje, manau, tik dar labiau sumažės žmonių, norinčių iš tikrųjų išgirsti tą pagalbos šauksmą. [...] Nesakau, kad nepasitaiko tų piktybinių atvejų, bet vėlgi tokio dydžio bauda, manau, tikrai sustabdys žmones, kurie norėtų ištiesti pagalbos ranką“, – įsitikinusi R.Dičpetrienė.
A.Širinskienės teigimu, dėl siūlymo nustatyti nuobaudą už melagingą pranešimą nerimauti nereikėtų. Seimo narė atkreipia dėmesį – jau dabar už melagingus pranešimus taikoma nuo 200 iki 2 tūkst. eurų bauda. Taigi, kreipusis į policijos pareigūnus su melagingu pranešimu apie vaikui kylančią grėsmę, skambintojas ir dabar būtų nubaustas.
„Staiga, kai atsiranda klausimas dėl vaiko teisių tarnybos melagingo iškvietimo, jau tarsi pradedama aiškinti, kad kažkokios problemos atsiras. Mes turime suprasti, kad šiuo metu egzistuoja labai keista spraga – jeigu aš skambinsiu į policiją ir pasakysiu žinomai melagingai, kad vaikas yra mušamas, man pagal įstatymą jau ir šiandien būtų taikoma sankcija iki tų 2 tūkst. eurų. Jeigu aš skambinsiu vaiko teisių tarnybai tiesiogiai, man sankcijos jokios kaip ir nekyla. Tai akivaizdi įstatymo spraga. Labai keista, kas ji buvo palikta ankstesniuose etapuose“, – sako A.Širinskienė.
Jos teigimu, taip pat keistas teiginys, kad būtų pritaikyta 2 tūkst. eurų bauda. Anot A.Širinskienės, bauda siektų nuo 200 iki 2 tūkst. eurų: „Administracinė atsakomybė, maksimali bauda, praktiškai niekada nėra skiriama. Turi būti sistemingas, piktybiškas pažeidinėtojas, daug kartų pažeidęs įstatymą.“
R.Dičpetrienė vis dėlto laikosi pozicijos, kad didžiausią nerimą šioje situacijoje kelia kilęs chaosas ir tai, kad darbai dėl pataisų priėmimo yra dubliuojami. Anot jos, pataisos svarsto tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tiek parlamentas: „Šitas chaosas atima nepaprastai daug pastangų, kad susigaudytum apskritai. Kai dubliuojamas darbas, man tai kelia didžiausią nerimą.“
A.Širinskienė įsitikinusi, kad derėtų labiau pasitikėti valstybės institucijomis: „Jau ne kartą buvo sakyta, kad bus labai daug diskutuojama, atsižvelgiama į visas nuomones, bus stengiamasi jas suderinti. Iš tikrųjų bus lopomos tos spragos, kurios realiai tuose teisės aktuose yra.“
