Šios gairės nustatys pagrindinius aštuonerių metų valstybinės kalbos politikos principus, tikslus, uždavinius. Tačiau pateiktame projekte, mero R.Duchnevičiaus nuomone, tarp spręstinų problemų atsiranda punktai, kurie nukreipti prieš tautinių mažumų mokyklas.
Pasak mero, kyla rimtų abejonių, ar šiuo projektu iš tikrųjų yra siekiama spręsti lietuvių kalbos vartojimo problemas, ar tiesiog sudaryti palankesnes sąlygas tautinių mažumų mokyklų tinklo likvidavimui ir tolesniems tautiniams konfliktams.
„Tautinės mažumos yra neatsiejama mūsų visuomenės dalis. Apie 16 proc. Lietuvos gyventojų priklauso įvairioms tautinėms mažumoms, tarp kurių gausiausiai yra lenkų. Kitą dalį sudaro rusai, baltarusiai, žydai, ukrainiečiai ir kitų tautybių asmenys. Visi dirbame, mokome, padedame, nepaisant tautybės. Visų indėlis į Lietuvos valstybę, jos kultūrą ir klestėjimą yra didžiulis. Todėl turime dėti visas pastangas, kad tautinės mažumos jaustųsi ne atstumtomis ar svetimomis, o priešingai – visateisiais viešojo gyvenimo dalyviais ir bendrais Lietuvos kūrėjais, turinčiais teisę išmokti ir valstybinę, ir gimtąją kalbas“, – sako R.Duchnevičius.
Jo teigimu, projekte minimi Tarptautinio studentų vertinimo programos (PISA) 2018 metų, o ne PISA 2021 metų rezultatai, o būtent pastarieji ir parodo, kad tautinių mažumų mokyklos (ypač su lenkų mokamąja kalba) padarė milžinišką pažangą gerinant mokymo kokybę. Be to, anot mero, projekte pateikiama ir daugiau klaidinančios informacijos.
„Švietimo įstatymo 30 str. 2 p. nustatyta, kad tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalbos mokymui „skiriama ne mažiau laiko kaip gimtosios kalbos mokymui“, o ne, kaip teigiama projekte, „ne daugiau“. Manau, kad nėra jokio poreikio projekte numatyti rekomendaciją keisti Švietimo įstatymą. Siūlome tiesiog pasinaudoti esama šio įstatymo nuostata ir stiprinti valstybinės kalbos mokymą“, – tęsia R.Duchnevičius.
Taip pat rašte meras nurodo, kad projekte esantis teiginys, kad „Mokyklose tautinių mažumų (lenkų, rusų, vokiečių ir baltarusių) ugdomosiomis kalbomis pagrindinis ugdymas vyksta ne valstybine kalba ir iš nelietuviškų vadovėlių, todėl neišmokstama arba nepakankamai išmokstama lietuviškos terminijos“ kelia dideles abejones dėl jo pagrįstumo. O tai daugiau skatina iniciatyvą mažinti ugdymo ne lietuvių kalba apimtis.
Meras pažymi, kad projekte pateikiama dar viena klaidinanti informacija apie tai, kad minėtose mokyklose mokymas vykdomas ne iš lietuviškų vadovėlių.
Vadovėlių kitomis tautinių mažumų kalbomis leidimas jau seniai neatitinka mokyklų poreikių, todėl mokyklose mokomasi iš senų vadovėlių, kuriuos prie dabartinės ugdymo programos pritaiko mokytojai. Mokyklų praktikoje jau ir šiuo metu yra dirbama tiek su tautinių mažumų, tiek su valstybine kalba parašytais vadovėliais. Primenu, kad nuo rudens bus pereita prie atnaujintų ugdymo programų. Vadovėlių tautinių mažumų kalbomis pritaikytų dirbti su šia programa ne tik nėra, bet net neplanuojama jų leisti“, – teigia R.Duchnevičius.
Be to, Seimo nariams pabrėžiama, kad projekte netaktiškai bandoma naudotis karu Ukrainoje.
„Mano nuomone, karas Ukrainoje kaip tik parodė mūsų bendros praeities su Ukraina ir Lenkija gyvybingumą, partnerystę ir palaikymą, aktualizavo Abiejų Tautų Respublikos praeities prasmę. Todėl stipri lenkų tautinė mažuma nėra joks pavojus nei lietuvių kalbai, nei Lietuvos valstybingumui.
Atvirkščiai, mano įsitikinimu, lenkų kalbos stiprinimas yra kelias į įvairesnę mūsų šalies kultūrą, plačios visuomenės pažinimą, būdas skleisti svarbią Lietuvos istorijos raidą. Praėjus daugiau nei trisdešimt nepriklausomos Lietuvos istorijos metų, nebeturime žvelgti vieni į kitus (kalbant apie lietuvius ir lenkus) kaip į grėsmes, bet drauge stiprėti kaip kaimyninės Europos valstybės“, – sako R.Duchnevičius.
Meras prašo Seimo narių, atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, taisyti aptartus projekto punktus.
Bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose mokymas vykdomas lenkų kalba, Vilniaus rajone yra 23.
Registrų centro 2023 m. sausio 1 d. duomenimis, Vilniaus rajone lenkų tautinė mažuma sudaro 46,75 proc. visų gyventojų.
