Suprantu, kokia atsakomybė tenka politikams, o ypač valdančiajai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai.
„Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo tapo visiškai akivaizdu, kad teisės į dvigubą pilietybę klausimas gali būti išspręstas tik referendumu, kuriame atitinkamas Konstitucijos pataisas paremtų daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašo R.Karbauskis. – Suprantu, kokia atsakomybė tenka politikams, o ypač valdančiajai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, todėl nedelsdamas ėmiausi iniciatyvos ir su Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininke Laura Matjošaityte diskutavome, kaip geriausia būtų organizuoti tokį referendumą.“
Partijos lyderis teigia L.Matjošaitytei išdėstęs referendumo viziją. Nors prezidento rinkimuose Lietuvos piliečiai dalyvauja aktyviausiai, anot jo, šis skaičius gali būti nepakankamas referendumui įvykti, tad vertėtų ji rengti dvi dienas.
Lietuvos rinkėjai 2003-aisiais spręsdami dėl narystės Europos Sąjungoje referendume taip pat balsavo dvi dienas.
„Dviejų savaičių pertrauka tarp balsavimų leistų aktyviai agituoti dar nebalsavusius, skatinant juos dalyvauti referendume antrąją balsavimo dieną“, – teigia R.Karbauskis ir priduria, kad rinkimų organizavimo kompiuterinė įranga leidžia užtikrinti, jog asmuo savo nuomonę dėl dvigubos pilietybės referendume galėtų pareikšti tik vieną kartą.
VRK pirmininkė L.Matjošaitytė sako, kad parlamentaro siūlomas laikas būtų geras sprendimas siekiant aktyvumo.
„Pagal įstatymą yra galimybė referendumą rengti ne vieną dieną. ir Seimas yra laisvas apsispręsti. Tai jeigu bus nuspręsta, kad referendumas organizuojamas kelias dienas, tai referendumas ir vyks kelias dienas“, – penktadienį BNS sakė L.Matjošaitytė.
Manytina, kad viskas yra įgyvendinama.
Jos teigimu, nutarus referendumą rengti kelias dienas su pertrauka, VRK tektų pareiga užtikrinti, kad rinkėjai valią pareikštų tik vieną kartą.
„Kalbėsimės su mūsų kompiuterinės programos kūrėjais, bet manytina, kad viskas yra įgyvendinama“, – tikino L.Matjošaitytė.
R.Karbauskio nuomone, Lietuvos teisės aktus vertėtų pakeisti taip, kad atsirastų galimybė balsavimą užsienyje organizuoti ne tik Lietuvos ambasadose ir konsulatuose, bet ir kitų šalių valstybinėse įstaigose, kuriose taip pat būtų sudaromos rinkimų komisijos.
„Toks sprendimas padidintų užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių dalyvavimo referendume dėl dvigubos pilietybės galimybes, nes jiems rinkimų apylinkės būtų lengviau ir greičiau pasiekiamos“, – dėsto jis, tačiau apie balsavimo internetu galimybę neužsimena, nors Vyriausybė programos įgyvendinimo plane užsibrėžė iki 2019-ųjų 2-ojo ketvirčio tokią sistemą sukurti.
R.Karbauskis taip pat tikina imsiąsis iniciatyvos Seime suburti darbo grupę, kuri svarstys referendumo organizavimo laiką, rengs įstatymų pataisas bei prisidės prie kitų reikalingų darbų atlikimo.
„Tada kviesime nacionaliniu mastu burtis į referendumo dėl dvigubos pilietybės iniciatyvinę grupę, kuri koordinuotų pasirengimo referendumui eigą“, – savo pasisakymą užbaigia jis.
Spalio 20-ąją Lietuvos Konstitucinis Teismas, Seimui paklausus, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalių pilietybę įgijusiems Lietuvos piliečiams, konstatavo – dvigubos pilietybės išplėtimas galimas tik referendumu pakeitus Konstituciją.
Pagal Konstituciją, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus.
Pasaulio lietuviai baiminasi, kad paskelbus referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, jis neįvyktų, nes sprendimui priimti reikia ne tik daugiau kaip pusės piliečių dalyvavimo, bet ir daugiau kaip pusės visų piliečių balsų „už“.
Paskutinį kartą (2014 metais) vykęs referendumas balsuojant dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams neįvyko dėl per mažo aktyvumo – jame dalyvavo 14,97 proc. rinkėjų.
