Valdančiųjų, o labiausiai – R.Karbauskio ir jo artimiausios aplinkos – stovykloje nuo antradienio tvyrojo prastos nuotaikos. Pralaimėtas balsavimas dėl V.Pranckiečio atstatydinimo, atmesti keli svarbūs įstatymų pakeitimai. Pavyzdžiui, Vyriausybei tobulinti grąžinti siūlymai dėl nekilnojamojo turto ir automobilių taršos mokesčių. Iš jų planuotomis gauti įplaukomis remtasi formuojant kitų metų valstybės biudžeto projektą.
Nors Pakruojo krašto gyventojai Seimo nariams nusiuntė taikos duonos kepalą, linkėdami jiems mažiau pyktis, vaidytis ir dirbti žmonių labui, nepanašu, kad jos kąsnis įneš daugiau monotonijos į parlamento rūmus.
Trūksta S.Skvernelio lyderystės
Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Algio Krupavičiaus teigimu, techniškai valdančioji koalicija turi daugumą Seime. Anot jo, lakmuso popierėlis, kiek ji patvari, bus balsavimai dėl kitų metų valstybės biudžeto.
Akivaizdžia problema politologas vadino tai, kad biudžeto projekto siūlymai, atėję iš Vyriausybės, nebuvo tinkamai svarstyti net valdančiosios koalicijos partijų: nei valstiečių-žaliųjų, nei socialdarbiečių, nei kitų. Todėl antradienį stebėjome, kad nemaža jų dalis buvo atmesta, grąžinta tobulinti.
„Tai pirmiausia rodo, kad problemos yra Vyriausybėje. Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius, komentuodamas situaciją po balsavimo biudžeto klausimu, labai atvirai pasakė, kad akivaizdžiai trūksta premjero lyderystės. Dėl suprantamų priežasčių. Bet tos priežastys nepateisina nesusiklosčiusios situacijos. Jei Vyriausybė ir Seimas kaip Krylovo pasakėčioje dirbs skirtingomis kryptimis, tai iš tikrųjų ir koalicijos ateitis gali gerokai svyruoti“, – mano A.Krupavičius.
Jei Vyriausybė ir Seimas kaip Krylovo pasakėčioje dirbs skirtingomis kryptimis, tai iš tikrųjų ir koalicijos ateitis gali gerokai svyruoti.
Politologas sakė, kad koalicijos partneriai vienaip ar kitaip bando rasti kompromisus dėl visų pagrindinių sprendimų. Pasak jo, dėl V.Pranckiečio nuomonės išsiskyrė. Tačiau A.Krupavičius svarstė, kad greičiausiai tos nuomonės pirmiausia buvo skirtingos tarp pačių „valstiečių“.
„Balsavimas buvo slaptas, tai, be abejo, niekas negali surasti įrodymų, kas ir kaip konkrečiai įvyko, bet visais atžvilgiais daug didesnė tikimybė, kad priežasčių dėl V.Pranckiečio balsavimo reikia ieškoti būtent valstiečių-žaliųjų frakcijoje“, – komentavo jis.
Trumpas sąrašas
Vasarą performavus valdančiąją koaliciją, prie jos prisijungė dvi naujos politinės jėgos – „tvarkiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Tiesa, trečiadienį „Tvarka ir teisingumas“ iš valdančiųjų gretų buvo pašalinta.
A.Krupavičiaus nuomone, R.Karbauskis Seime nebeturi kur dairytis naujų sąjungininkų.
„Galbūt galima ką nors surasti ir iš Mišrios frakcijos. Bet tas galimų sąjungininkų sąrašas yra labai trumpas arba jo beveik nėra iš viso. R.Karbauskis, sukurdamas dabartinę koaliciją, iš esmės įgyvendino maksimumą ir vargu, ar įmanoma surasti kokių nors daugiau ir skaitlingesnių rėmėjų dabartinei koalicijai, negu kad yra“, – teigė politologas.
R.Karbauskis, sukurdamas dabartinę koaliciją, iš esmės įgyvendino maksimumą ir vargu, ar įmanoma surasti kokių nors daugiau ir skaitlingesnių rėmėjų dabartinei koalicijai, negu kad yra.
Įtampų koalicijoje būta, be to, jų gali kilti ir daugiau. Tarkime, dėl socialdarbiečių. Suprasdami, kad rinkimų perspektyvos jiems yra labai neaiškios, A.Krupavičiaus teigimu, jie gali elgtis oportunistiškai koalicijos atžvilgiu.
Todėl pirmas ir svarbiausias uždavinys R.Karbauskiui – „sustyguoti“ valdančiuosius ir rasti modus operandi, o ne ieškoti naujų partnerių bei kažkokių sunkiai įmanomų scenarijų.
Neturi drausmingos daugumos
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytoja Jūratė Novagrockienė sakė, kad derėtų atskirti balsavimus dėl V.Pranckiečio ir biudžetinių siūlymų.
Balsavimas dėl V.Pranckiečio, politologės nuomone, parodė, kad nepaisant pasirašytos koalicijos sutarties, R.Karbauskis Seime iš tiesų neturi drausmingos daugumos.
Nors LVŽS pirmininkas sakė, kad pagalius į ratus nuverčiant parlamento vadovą galėjo kišti kažkurie iš valdančiųjų partnerių, J.Novagrockienė mano, kad pagrindiniai tarp nepalaikiusiųjų V.Pranckiečio atstatydinimo buvo „valstiečiai“ arba Mišrios Seimo narių grupės atstovai.
Balsavimas dėl valstybės biudžeto projekto, pasak Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojos, rodo, kad koalicijos partneriai labai skirtingai žiūri į kai kuriuos siūlymus didinti biudžeto įplaukas.
Tarkime, į papildomą nekilnojamojo turto, bankų apmokestinimą, automobilių taršos mokestį ir panašiai.
„Kita vertus, šiuo atveju nereikėtų sakyti, kad nėra tokios daugumos. Tiesiog koalicijos partneriai turi skirtingas nuomones. Ir pagrindinė problema, man atrodo, susijusi su tuo, kad dėl R.Karbauskio užsispyrimo, noro įrodyti kažkokius vienus ar kitus dalykus pirmiausia dėl V.Pranckiečio ir parodyti, galbūt, kad jis vis tiek dar turi galias, pasitikėjimą, autoritetą ir visa kita, visas Seimo darbas buvo nukreiptas į vidinį, visiškai smulkų, netgi, sakyčiau, apskritai menkinantį Seimo autoritetą rinkėjų, kitų politinių institucijų akyse procesą. Jis niekur neatvedė“, – pabrėžė J.Novagrockienė.
Visas Seimo darbas buvo nukreiptas į vidinį, visiškai smulkų, netgi, sakyčiau, apskritai menkinantį Seimo autoritetą rinkėjų, kitų politinių institucijų akyse procesą.
Ji teigė, kad Vyriausybė parengė biudžeto projektą, bandė atsižvelgti į įvairius siūlymus. Tačiau Seimas tuo visiškai neužsiėmė, nedirbo kartu su Vyriausybe.
„Dėl to mes matome didžiulę pelkę Seime, kuri yra R.Karbauskio nuopelnas ir jo kuriamas Seimo darbo stilius ar dar kažkas, visiškai nekreipiant dėmesio į labai svarbius valstybei klausimus. Pavyzdžiui, netgi dabar staiga susigriebė visi, kad Alytuje kažkas dega, reikia dabar spręsti. Tai dar kartą parodė, kad pas mus nėra centralizuoto krizių valdymo centro, jog jis neveikia“, – pastebėjo politologė.
Nesugeba susitarti
J.Novagrockienė akcentavo, kad Seimo ir ypač jos daugumos darbas priklauso nuo gebėjimo tartis.
Vertinant pastarųjų kelių mėnesių R.Karbauskio veiklą politologei susidarė įspūdis, kad „valstiečių“ lyderis iki galo nesugeba susitarti su niekuo.
Jos manymu, nuo pat darbo Seime pradžios LVŽS pirmininkas nesuvokia, kas yra politinis procesas.
„Ir, bijau, kad jis niekada to ir nesuvoks. Dabartinėje situacijoje jis gal ir galėtų tartis, bet kol kas ieško kaltų. Aš manau, kad geriausias dalykas, tiesą sakant, būtų jam atsistatydinti iš valstiečių-žaliųjų vadovų ir užleisti vietą kažkam racionaliai, ramiai mąstančiam. Kad ir, pavyzdžiui, Rimai Baškienei, kuri yra iš tikrųjų racionali politikė su didele patirtimi. Ji, aš manau, iš tikrųjų surastų labai daug kompromisinių variantų netgi kalbantis su opozicija ir pozicijai galbūt surastų sąjungininkų, bet visiškai nesudarant kažkokių mechaninių daugumų, kurios, kaip rodo pastarieji įvykiai, niekur neveda, neužtikrina to reikalingo balsavimo“, – svarstė politologė.
Aš manau, kad geriausias dalykas, tiesą sakant, būtų jam atsistatydinti iš valstiečių-žaliųjų vadovų.
Pereinant prie rutininio darbo Seime, lyderystės esą galėtų imtis ir V.Pranckietis.
-
V.Pranckietis ir toliau pirmininkaus Seimui: R.Karbauskis nebežino, ar turi daugumą
-
Seimas pritaria naujoms išlaidoms, bet ne mokesčiams: NT – atmestas, bankų – išbrauktas
-
Opozicija: tai – R.Karbauskio pralaimėjimas
-
Vyriausybės negebėjimas įtikinti Seimo dėl mokesčių didina politines ir finansines rizikas
-
Vyriausybės fiasko Seime: pasigenda kieto kumščio, politinė krizė gali virsti viena dvyliktąja
-
Saulius Skvernelis nepavykusius balsavimus dėl biudžeto nurašo emocijoms, žada ieškoti palaikymo
