„Valstiečių“ lyderio pateiktame įstatymo projekte siūloma, kad nuo bausmės būtų atleistos besilaukiančios ir nepilnamečių vaikų turinčios moterys, nuteistos 6 metų ir mažesnėmis bausmėmis.
Į laisvę grįžtų ir pirmą kartą nuteistos laisvės atėmimo bausme moterys, taip pat vyresni nei 65 metų vyrai ar asmenys, turintys sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį bei nepilnamečiai. Jei įstatymas būtų priimtas, jis galėtų būti pritaikytas ir kalintiesiems, kurie nusikaltimus padarė būdami nepilnamečiais.
Daugiau nei šešeriems metams dėl netyčinių veikų nuteistų moterų bausmė galėtų būti sumažinama iki 5 metų, jei jos yra nėščios ar turi vaikų iki 18 metų. Jei moteris nuteista ilgesniam nei šešerių metų laikotarpiui už tyčinį nusikaltimą, jos bausmė gali būti sumažinta iki 3 metų.
Amnestija nebūtų taikoma asmenims, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos, taip pat asmenims, teistiems už tyčinius nusikaltimus ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui, padariusiems kelis nusikaltimus ar nusikaltimus laisvės atėmimo vietoje, nuteistiesiems laisvės atėmimu, atidedant bausmės atlikimą, paleistiems lygtinai bei pripažintiems recidyvistams.
Jei įstatymas būtų priimtas, jis įsigaliotų nuo spalio 1-osios.
Kelia klausimus dėl lygybės
Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė komentuodama R. Karbauskio pasiūlymą teigė, kad akivaizdu, jog tokiu įstatymo projektu tam tikroms asmenų grupėms siūloma nustatyti palankesnes sąlygas išvengti tolimesnės laisvės atėmimo bausmės.
Tačiau, pasak kontrolierės, visiškai neaišku, kokių teisėtų tikslų siekiama tokiu reglamentavimu ir ar šie tikslai gali būti pasiekti, įstatymu įtvirtinus teisių diferenciaciją pagal žmogaus tapatybės požymius.
„Mūsų nuomone, bet koks žmogaus teisių bei galimybių apribojimas bei privilegijų teikimas turi būti objektyviai pateisinamas, pagrįstas teisėtu tikslu, o priemonės šiam tikslui pasiekti turi būti tinkamos, būtinos ir proporcingos.
Galima numanyti, kad įstatymo projekte siūlomu reglamentavimu, kai laisvės atėmimo bausmės sumažinimą siūloma nustatyti tik tam tikroms socialinėms grupėms, galimai siekiama apsaugoti socialiai pažeidžiamas grupes.
Bet tokiu atveju sunku paaiškinti, kodėl tik moterys, auginančios vaiką iki 18 metų, priešingai nei vyrai, auginantys vaiką iki 18 metų, įgyją prioritetinę teisę būti atleistos nuo laisvės atėmimo bausmės“, – siūlomą įstatymą dėl amnestijos komentavo A.Skardžiuvienė.
Be to, lygių galimybių kontrolierės nuomone, sunku suprasti ir 65-erių metų amžiaus kriterijų, nes senatvės pensijos amžius šią ribą Lietuvoje pasieks tik 2026 metais. Šiuo metu moterys į pensiją išeina sulaukusios 62 metų ir 4 mėnesių, o vyrai – 63 metų ir 8 mėnesių.
Anot A.Skardžiuvienės, jei toks įstatymas būtų priimtas, Konstitucinis Teismas galėtų imtis vertinti, ar jis nepažeidžia Konstitucijoje įtvirtintų lygybės principų.
„Be abejonės, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra kompetentingas nuspręsti, ar įstatymas nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų lygybės principų. Todėl bet kuriuo atveju įstatymo konstitucingumo klausimas (šiuo atveju jeigu įstatymo projektas bus priimtas, jis įgis įstatymo galią) galėtų būti svarstomas Konstituciniame Teisme“, – komentavo lygių galimybių kontrolierė.
R.Karbauskis: tai – pozityvi diskriminacija
Pats pasiūlymo autorius R.Karbauskis sakė, kad įstatymo projekte minimos žmonių grupės išskirtos, nes jos – socialiai jautriausios. Anot jo, dažnai pasitaiko, kad mamos vienos pačios augina vaikus, tačiau kur kas rečiau šeimoje yra tik tėtis.
„Tikrai labai retais atvejais būna, kad vaikai neturi šalia mamos. Tokia realybė. Tos žmonių grupės, kurios yra minimos, tai yra mamos, nėščios moterys, nepilnamečiai, seneliai, yra jautriausios. Yra išvardinta, kuriais atvejais gali būti taikoma amnestija. Mums neatrodo, kad tai sukeltų kažkokių rūpesčių visuomenei“, – kalbėjo „valstiečių“ lyderis.
Jis kalbėjo, kad įstatyme yra numatytos sąlygos, kokie asmenys gali sulaukti amnestijos ir jų paleidimas į laisvę anksčiau laiko nesukeltų įtampos ar baimės visuomenėje.
Paklaustas, ar nemano, kad įstatymu išskiriant nepilnamečių vaikų turinčias moteris, bet ne vaikų iki 18 metų turinčius vyrus, sudaromos sąlygos diskriminacijai, R.Karbauskis atsakė, kad tai yra pozityvi diskriminacija.
„Tai galima pavadinti pozityviąja diskriminacija. Yra tokie atvejai. Bet kokiu atveju mes gyvename visuomenėje, kur vyrai, kurie turi vaikų, labai dažnai gali neturėti jokios atsakomybės už tuos vaikus. Mamos labai retais atvejais tos atsakomybės neturi, tai yra jau tais atvejais, kai vaikai būna globos namuose“, – sakė politikas.
Jis pripažino, kad didelė dalis vyrų, atliekančių bausmę įkalinimo įstaigose, turi vaikų. Tačiau, anot R.Karbauskio, tokius atvejus reikėtų vertinti atskirai ir taikyti ne amnestijos įstatymą, o spręsti dėl malonės, kurią gali suteikti prezidentė.
„Amnestija yra teisinis aktas, kuris apima tam tikrą kategoriją žmonių, todėl sakyti, kad tai diskriminuotų nepilnamečių vaikų turinčius vyrus, nebūtų visiškai teisinga“, – teigė jis.
Politikas taip pat kalbėjo, kad jei šis įstatymas būtų priimtas, tai būtų geriausia dovana į Lietuvą atvykstančiam popiežiui Pranciškui.
„Kiek aš suprantu jo filosofiją, jo požiūrį, jis visą laiką kartoja, kad mes turime būti pakantūs, duoti galimybę žmonėms suprasti savo klaidas ir jas ištaisyti, nebūtinai naudojant įkalinimą, kaip priemonę“, – sakė R.Karbauskis.
Lauks ministerijos siūlymų
Visgi, LVŽS vedlys neatmeta, kad į įstatymą gali būti įtraukta ir daugiau asmenų grupių, jei tokius siūlymus pateiks Teisingumo ministerija. Jo teigimu, visi pasiūlymai bus apsvarstyti ir dėl jų bus priimti sprendimai.
„Variantas gali būti ir probacija. Dabar mūsų pasiūlyme tokios kategorijos nėra, kuriai reikėtų probacijos po amnestijos. Aš nežinau, kokie bus pasiūlymai, bet ir tokie variantai bus įmanomi“, – sakė politikas.
Tikimasi, kad Teisingumo ministerija savo siūlymus pateiks iki rugsėjo 10-osios, kuomet prasidės Seimo rudens sesija. R.Karbauskis sakė, kad viliasi, jog įstatymą priimti pavyks dar iki popiežiaus vizito Lietuvoje.
