Artėjant Seimo rinkimams, 15min siūlo interviu su didžiausių politinių partijų vadovais ir jų rinkiminių sąrašų lyderiais ciklą „Už ką balsuoti?“.
Tiesa, interviu duoti sutiko ne visi politikai. Pavyzdžiui, atsisakė „valstiečių“ kandidatų sąrašą vesiantis premjeras Saulius Skvernelis.
Su R.Karbauskiu susitikome Naisiuose prieš liepos 10 dieną vykusį LVŽS tarybos posėdį.
Pirmąją interviu su politiku dalį galite perskaityti čia.
Klaida vadina V.Pranckiečio skyrimą
– Baigiasi šis politinis keturmetis. Jūsų partija buvo valdžioje. Jeigu paprašyčiau išskirti, jūsų akimis, vieną svarbiausią, reikšmingiausią darbą, kurį per šią kadenciją pavyko nuveikti. Kurį darbą, sprendimą įvardytumėte?
– Prieš krizę būčiau įvardijęs kitus sprendimus, bet tikriausiai didžiausias išbandymas vis dėlto buvo koronaviruso sukelta krizė ir jos įveikimas. Nes jeigu mes būtumėme darę daug klaidų tame procese, jos būtų kainavusios žmonėms labai daug ir būtų kainavusios valstybei labai daug.
Gana sėkmingai susitvarkėme. Pagal reitingus, kuriuos skelbia, esame ketvirtoje vietoje pasaulyje, pagal tai, kaip susitvarkėme.
Aišku, tai nėra valdžios nuopelnas. Tai yra visų Lietuvos žmonių nuopelnas. Visų medikų, policininkų, pardavėjų ir taip toliau – kiekvieno žmogaus, netgi vaikų, kurie klausėsi tėvų ir bandė tą karantiną atkentėti, nuopelnas.
Turime tai, ką turime. Tikėkimės, aš labai viliuosi, kad visa tai nebegrįš.
Antra vertus, jeigu padėtis blogėtų, reikėtų pasakyti, kad mes tikriausiai vis tiek tokio karantino, kokį turėjome, jau neturėsime.
Bandysime lokaliai tvarkytis su grėsmėmis. Dėl to žmonės gali būti ramūs. Jau mes esame tikrai pasiruošę ir pamokas išmokę. Ir mūsų sveikatos sistema yra pasiruošusi. Dėl to, tikiuosi, kad tokių dalykų daugiau nebebus istorijoje.
Antra vertus, jeigu padėtis blogėtų, reikėtų pasakyti, kad mes tikriausiai vis tiek tokio karantino, kokį turėjome, jau neturėsime.
Tai čia, matyt, būtų tas svarbiausias darbas, kurį teko padaryti šitos kadencijos metu.
– Matyt, sutiksite, kad nepavyko išvengti ir klaidų per visus tuos ketverius metus. Kokią didžiausią klaidą jūs įvardytumėte? Galbūt ir savo suklupimą, dėl kurio labiausiai gailitės.
– Jeigu šnekėtumėme apie bendrą politiką, tai, aišku, kad kai kurie mūsų sprendimai, kuriuos mes darėme Seime, nesulaukė palaikymo nei ministerijose, nei kažkokiam vietiniame lygyje.
Pavyzdžiui, kai kurios reformos. Mes darėme urėdijų reformą – labai svarbi reforma, ji sujungė daug skirtingų urėdijų į vieną įmonę, bet tie sprendimai, kurie vyksta po to jau šitos įmonės valdyboje, jie netenkina mūsų.
Ir, akivaizdu, kad net ir geriausią idėją galima sugadinti. Bet, aišku, visa tai yra laikina, mes ieškome sprendimų, matyt, jie bus rasti.
Ir, akivaizdu, kad net ir geriausią idėją galima sugadinti. Bet, aišku, visa tai yra laikina, mes ieškome sprendimų, matyt, jie bus rasti.
Kitaip sakant, klaidos verčia mus ieškoti sprendimų – geresnių sprendimų.
Klaidų, aišku, neįmanoma nepadaryti darant kažką pirmą sykį.
Aišku, vėlgi švietimo srityje buvo tokių problemų, kad mes nesusišnekėjome su savo pačių ministerija ir kai kurie procesai užsitęsė.
Mes dabar darome tai, ką reikėjo daryti prieš porą metų. Bet tiesiog turėjome ministerijos pasipriešinimą – galbūt netgi ne politiniame lygyje, o biurokratų lygyje.
Kadangi ministerijoje daug žmonių, kurie mato švietimą truputį kitaip negu mes.
Tai yra mato vieną universitetą Lietuvoje, mato mokyklas tik miestuose.
Tai labai sunku, aišku, sutarti su ta valdžia, kuri mato truputį kitaip.
Mano asmeniškai didžiausia klaida, kurią aš esu padaręs, tai renkant komandą ir siūlant – aš gi pats buvau siūlytojas, pavyzdžiui, Seimo pirmininko, kaip asmens.
Aš tikrai labai stipriai suklydau, žmogus savo vertybėmis tikrai labai skiriasi nuo mūsų.
Aš buvau patikėjęs, kad jis turi „valstietiškas“ vertybes. Tiesiog pasirodė, kad jis – liberalas. Dabar tai pasitvirtina tuo, kad jis kandidatuos su liberalais.
Tai buvo klaida – į dūšią žmogui neįlįsi, bet tai po to kainuoja Lietuvai labai daug. Dėl to man dažnai tenka atsiprašyti žmonių, kad mes turime tokį nevykusį Seimo pirmininką.
Tai buvo klaida – į dūšią žmogui neįlįsi, bet tai po to kainuoja Lietuvai labai daug. Dėl to man dažnai tenka atsiprašyti žmonių, kad mes turime tokį nevykusį Seimo pirmininką.
– Papildomai dėl koronaviruso pandemijos, ekonominiams sunkumams įveikti, Lietuva skolinsis 5 mlrd. eurų. Liaudis sako, kad skola – ne rona, neužgis. Kažkada teks gyventi pagal galimybes, veržtis diržus. Kada juos veršimės? Kitąmet?
– Aš noriu pasakyti viena, kad tikriausiai to, kaip žmonės įsivaizduoja, kad reikia veržtis diržus, kaip buvo prie konservatorių valdžios 2008–2009 metais, tikrai nereikės daryti, nes pati ekonomika auga.
Ir, jeigu jūs žinote naujausias prognozes, tai mūsų ekonomika šiais metais turėtų apie 7 procentus mažėti. Ji sumažės tikriausiai daugiausia dėl to, kad užsienio rinkose yra problemos eksporto. Bet kitais metais ji visiškai atsigaus.
Kitaip sakant, jeigu mes iš ekonominės krizės, jeigu ją taip galime pavadinti, išeisime per vienerius metus, tai po to pats augimas ekonomikos labai greitai išspręs to įsiskolinimo grąžinimą.
Tai yra mes iš ankstesnės krizės, kurią valdė konservatoriai, išeidinėjome labai ilgai, nes jie padarė visas įmanomas klaidas, kokias tik buvo įmanoma padaryti.
Kada perbėgo juoda katė?
– Kalbant apie jūsų santykius su konservatoriais, šią kadenciją ženklino gana įtempti opozicijos ir valdančiųjų santykiai – pradedant nuo jūsų, „valstiečių“, inicijuotų laikinųjų Seimo tyrimo komisijų, baigiant iki tarpusavio apsižodžiavimų.
Bet reikia prisiminti, kad išrinkus naują Seimą 2016-aisiais su konservatorių lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu spaudėte rankas, galbūt net svarstėte apie bendrą koaliciją. Kodėl ir kada tarp jūsų perbėgo juoda katė ir ar įsivaizduotumėte bendradarbiavimą su konservatoriais, kitomis opozicinėmis jėgomis po šių Seimo rinkimų?
– Aš atsakyčiau taip, kad tarp mūsų tikriausiai niekas neperbėgo. Tiesiog paprasčiausiai konservatoriai po 2016 metų rinkimų iš karto nusprendė, kad į koaliciją neis, ir tam, kad pateisintų savo rinkėjams, jog jie nebus koalicijoje su „valstiečiais“, reikėjo priežasties.
Jūs tikriausiai prisimenate, kad tada jie pradėjo pasakoti pasaką apie tai, kad aš esu KGB agentas. Čia buvo tokia pasaka ir buvo jų sukurpti kažkokie dokumentai.
Jūs tikriausiai prisimenate, kad tada jie pradėjo pasakoti pasaką apie tai, kad aš esu KGB agentas. Čia buvo tokia pasaka ir buvo jų sukurpti kažkokie dokumentai.
Po to išsiaiškino, kad jie yra neteisingi. Ta prasme, sukurpti.
Po to buvo bandymas išvesti socialdemokratus iš koalicijos. Bandymas padaryti taip, kad mes nebeturėtumėme daugumos ir būtų neeiliniai rinkimai.
Visa tai – jų bandymai. Mes prie to neprikišome jokių pirštų.
Jeigu šnekėtumėme apie darbą, mes galime dirbti su visais, kurie dirba Lietuvai, kurie turi interesą, kad Lietuva geriau gyventų.
Aš tik matau šiandien situaciją tokią, kad kuo blogiau Lietuvoje, tuo geriau konservatoriams. Jie taip mąsto. Nes tokiu atveju žmonių, kurie balsuos už dabartinę valdžią, bus mažiau.
Bet tai yra iš tikrųjų apgailėtina politika, nes tas pyktis vienu ar kitu atžvilgiu dažniausiai dėl to.
O kad komisijos buvo, tai mes labai daug dalykų nežinojome. Mes, pavyzdžiui, nežinojome, kad dujų terminalą pasistatėme ir, kai pabaigsime mokėti, jis kainuos beveik keturis kartus daugiau, nei kainuotų jį perkant tiesiog.
O kad komisijos buvo, tai mes labai daug dalykų nežinojome.
Paprasčiausiai yra labai daug dalykų, kurie buvo padaryti blogai.
Iššvaistėme labai daug pinigų, bandydami vykdyti Visagino atominės elektrinės projektą, kuris buvo iš karto absurdiškas savo esme, su ekonomine logika.
Bet visa tai padarė konservatoriai. Ir šitoje situacijoje nešnekėti apie tai, pamiršti tai, sakyti, kad, kaip man buvo sakoma, jog jūs praeityje kažkokioje knisatės, – o kaip išmokti klaidas, kada jų neišanalizuoji?
Pavyzdžiui, komisija kaip tik šiais metais baigė tyrimą dėl 2009–2010 metų ekonominės krizės. Tai mes padarėme išvadas tos ekonominės krizės, klaidas, kurias darė konservatoriai, – mes jų nebedarome, nes išanalizavome, aiškiai matėme, ko negalima daryti.
Reikia būtent palaikyti pajamas žmonių, reikia skatinti vartojimą, reikia palaikyti verslą ir taip toliau. Dėl to, kada taip yra, ekonomika labai greitai grįžta atgal ir tada augimas kompensuoja visus nuostolius.
G.Nausėda – ne D.Grybauskaitė
– Prezidentas Gitanas Nausėda metus eina pareigas. Jis pats savo veiklą vertina pozityviai.
Valdančiųjų santykiai – bent jau pastaruoju metu su šalies vadovu buvo gana įtempti. Kaip jūs vertinate G.Nausėdos metų veiklą?
Prezidentas metinės spaudos konferencijos metu kalbėjo apie tai, kad būsimiesiems ministrams taikys daug griežtesnius reikalavimus nei dabar tvirtinant atnaujintos sudėties Vyriausybę. Ar nesibaiminate, kad, jeigu formuosite valdžią, dalis jūsų ministrų gali nepraeiti to tankesnio filtro?
– Santykiai – darbiniai. Aišku, daug geresni, negu buvo santykiai su buvusia prezidente Dalia Grybauskaite, nes ten jokių santykių nebuvo. Tiesiog taip galima pasakyti. Buvo įsakmus tonas ir reikalavimai. O čia yra iš tikrų kalbėjimas. Mes šnekamės.
O čia yra iš tikrų kalbėjimas. Mes šnekamės.
Taip, ne viskas, ką siūlo prezidentas, yra priimama, ne viskas, ką siūlome mes, yra palaikoma.
Jeigu šnekėtumėme apie Vyriausybės formavimą, man galbūt šiek tiek keista, kad mes vis tebešnekame apie ministrą Jaroslavą Narkevičių, nes kontekstas turėtų šiandien būti apie darbus.
O darbai tikrai rodo, kad jis puikiai tvarkosi. Bet vėlgi šnekame apie tas istorijas, kurios buvo sukurptos.
Apie neva buvusį brakonieriavimą ir taip toliau.
Bet grįžtu prie to, kad būsimas ministrų kabinetas, jeigu jį teks formuoti „valstiečiams“ kartu su prezidentu, be abejonių, visi turime interesą, kad žmonės į ministrų postus būtų parinkti patys geriausi.
Bet šiandien sakau, jeigu manęs paklaustų, ar gerai dirba J.Narkevičius, pasakyčiau: taip, jis dirba tikrai gerai.
Daug geriau negu dirbo Rokas Masiulis. Bet prezidentui patinka R.Masiulis tikriausiai. Bet čia yra tokie asmeniniai dalykai.
Prezidentas yra žemaitis. Kaip ir aš esu žemaitis. Ir žemaičiai turi tokią savybę – jie iki galo gina savo poziciją, net kada – ir čia yra mano silpnybė galbūt ir galbūt kai kuriais atvejais prezidento, kada reikia suprasti, kad yra skirtingos nuomonės, yra kažkokie dalykai, kuriuose reikia ieškoti kompromisų.
Taip, ir aš savyje pastebiu tą problemą, kaip žemaitis, nes mes užsispyrę tokie šiek tiek žmonės.
Tai, aš manau, kad jeigu po rinkimų bus taip, kad „valstiečiai“ galės dalyvauti formuojant valdžią, mes tikrai rasime su prezidentu bendrą kalbą.
– Jūsų pagrindiniai konkurentai Seimo rinkimuose, tarkime, socialdemokratai, konservatoriai jau turi savo rinkimų programas. Jūs bent jau viešai rinkiminės programos neskelbiate. Kodėl? Kada ją pristatysite? Su kokia pagrindine idėja eisite į rinkimus?
– Reikia pasakyti, kad toms partijoms, kurios valdžioje, visą laiką yra labai lengva.
Šiuo atveju, mes turime koaliciją, kurioje „valstiečiai“ absoliučiai dominuoja.
Reiškia, mes turime Vyriausybės programą. Mes turime iš tikrųjų Lietuvos plėtros planą iki 2030 metų.
Tai jau yra tas pagrindas, kuris yra mūsų matymas Lietuvos ateities, ir to, ką reikia padaryti šiandien.
Programą mes tikrai pristatysime.
Bet, jeigu kas nors pasigenda kokio nors aiškumo, tai reikia pasiimti patvirtintą Lietuvos plėtros iki 2030 metų planą ir pamatysite, kaip atrodys Lietuva, jeigu „valstiečiai“ turės įtaką.
Jeigu kas nors pasigenda kokio nors aiškumo, tai reikia pasiimti patvirtintą Lietuvos plėtros iki 2030 metų planą ir pamatysite, kaip atrodys Lietuva, jeigu „valstiečiai“ turės įtaką.
– O pagrindinis akcentas: gerovės valstybė – toks leitmotyvas ar kažkas kita?
– Gerovės valstybė – tai yra kiekvienas žmogus turi gyventi taip Lietuvoje, ir gauti tokias pajamas ir tokias pensijas, ir taip toliau, kad iš tikrųjų norėtųsi ir galėtųsi gyventi Lietuvoje. Ir tas gyvenimas būtų iš tikrųjų pakankamai sotus ir šeimos būtų laimingos, ir visa kita.
Aš manyčiau, kad dabar per daug valkiojame tuos žodžius „gerovės valstybė“.
Manau, kad mūsų visų darbas per visą tą laiką, kiek mes dirbome, tai buvo rūpestis šeima, rūpestis mūsų tėvais, vaikais ir visa kita.
Tai yra vaiko pinigai didėjo, pensijos didėjo, atlyginimai – didėjo. Viskas iš tikrųjų valstybėje didėjo.
Aišku, tai ne valdžia tą didėjimą sukūrė.
Sukūrė žmonės dirbdami, verslas. Bet, bet kokiu atveju, mes tikriausiai nepadarėme tokių klaidų, kad visa tą augimą paverstumėme kažkokiais korupciniais dalykais, kokių buvo Lietuvos istorijoje ne vienas.
Tai šitoje situacijoje, aš manau, kad mūsų visų, einančių į politiką, tikslas – čia ir opozicijos, ir pozicijos, yra tas pats, tik kaip kas tą uždavinį vykdo.
Mes dirbame žmonėms. Tą žmonės mato ir atidavėme viską žmonėms, ką galėjome atiduoti.
Ir dėl to mus kaltina dabar, kad, va, jūs pirkote pensininkus. Už 200 eurų nupirkti pensininkus – tai yra įžeidimas žmonių.
Niekas jų „nepirko“, paprasčiausiai tai yra žmonės, kurių pensijos yra labai mažos – Lietuvos pensijų vidurkis mažas, – mes padarėme sprendimą, kad tie pinigai ateitų į vartojimą.
Vaiko pinigų padidinimas taip pat yra pinigai vartojimui.
Mažinti pajamų mokestį, kaip siūlė prezidentas, buvo neteisingas siūlymas, nes jis vartojimo nebūtų skatinęs.
Jis būtų skatinęs kaip tik taupymą, kas yra krizės momentu nenaudinga, neteisinga. Tai šitoje vietoje mes dėl to ir nepalaikėme prezidento siūlymo.
Juokėsi, kas netingėjo
– Realistiškai žiūrėdami, kiek planuojate turėti mandatų naujos kadencijos Seime?
– Aš nesiimsiu prognozuoti, nes jau kelis sykius suklydau prognozuodamas. Tai po to visi juokėsi, kas tik netingėjo, iš manęs.
Aš nesiimsiu prognozuoti, nes jau kelis sykius suklydau prognozuodamas. Tai po to visi juokėsi, kas tik netingėjo, iš manęs.
Bet iš tikrųjų vadovavausi tam tikrais kriterijais.
Mes, pavyzdžiui, savivaldybių rinkimuose sugebėjome 60 procentų daugiau mandatų gauti, negu anksčiau gavome.
Bet nelaimėjome rinkimų. Bet 60 procentų mandatų yra geras rezultatas tikriausiai. Tai nė viena partija tiek nepagerino savo rezultatų.
Bet šiuo atveju, aš manau, kad rinkėjai nuspręs.
Mums labai lengva yra šituose rinkimuose dalyvauti dėl to, kad žmonės mato, ką mes darėme, kaip mes darėme, ir įvertins, ar duos mums dar ketverius metus dirbti, ar ne.
Mums labai lengva yra šituose rinkimuose dalyvauti dėl to, kad žmonės mato, ką mes darėme, kaip mes darėme, ir įvertins, ar duos mums dar ketverius metus dirbti, ar ne.
– O tai kaip jaučiate: ar laimėsite rinkimus, ar ne?
– Aš tik galiu pasakyti viena: jeigu mes jų nelaimėsime, jeigu laimės konservatoriai arba liberalai, arba kas nors kitas, tai turėsime liberalią valdžią.
Nes, mano nuožiūra, politiniu vertinimu, šiandien mes ir, tikriausiai, Lenkų rinkimų akcija, esame vieninteliai tokie aiškiai išreikšti ne liberalai.
O konservatoriai yra tapę liberalais.
Galbūt tas reitingavimas, kuris čia sukėlė daug šurmulio, kada G.Landsbergis ir Ingrida Šimonytė – aiškūs liberalai, net abejonių nekyla, visiški liberalai, ir staiga partija išreitinguoja į kitas pozicijas Lauryną Kasčiūną, Audronių Ažubalį ir taip toliau, kurie tikrai nėra tokie liberalai, kaip G.Landsbergis ir I.Šimonytė. Tai, aišku, pas juos vidinė įtampa didelė.
Bet, šnekant apie partijas tai, jeigu, pavyzdžiui, „valstiečiai“ negalės dalyvauti Vyriausybėje – jeigu taip atsitiktų, tai jokio valstybinio banko tikrai nebus.
Tai nebus niekada jokių valstybinių vaistinių, kurios galėtų prekiauti vaistais „į išorę“ ir taip toliau.
Reikia labai aiškiai suprasti. Ir tada alkoholiu bus prekiaujama visur, kur tik nori – ir degalinėse ir taip toliau, nes jie pirmu žingsniu viską atšauks, ką mes padarėme.
Kas galimas „valstiečių“ premjeras?
– Per praėjusius Seimo rinkimus į sąrašą įrašėte daug nepartinių kandidatų, vienmandatėse kai kur rėmėte nepartinius kandidatus. Vėliau suformavote vadinamąją profesionalų Vyriausybę, kur dauguma dirbo ne politikų, o specialistų.
Šis modelis, panašu, nelabai pasiteisino, nes dalis nepartinių paliko jūsų frakciją Seime, atnaujintos sudėties Vyriausybėje profesionalus pakeitė politikai. Kaip dabar elgsitės, jeigu tektų vėl formuoti valdžią?
– Tai pirma reikėtų paaiškinti. Iš mūsų 58, kurie patekome į Seimą, kaip LVŽS Seimo nariai, tai iš jų tik kokie 8 teturėjo politinės patirties Seime.
Dėl to mums buvo labai sunku iš pat pradžių formuojant vykdomąją valdžią iš politikų.
Šiandien, kada mes renkamės ministrus, mes jau galime pasirinkti iš tų, kurie yra patikrinti, kurie turi patirties jau kaip Seimo nariai, kaip komitetų pirmininkai ir taip toliau.
Jeigu šnekėtumėme apie tuos, kurie mus paliko, tai paliko tik tie, kurie vertybių prasme nesutapo su mūsų vertybėmis.
Ir iš 58, jeigu neklystu, dabar 8 ar 9 žmonės, kurie mus paliko. Tai yra ne toks jau didelis praradimas.
Galų gale, mes džiaugiamės, kad turėjome tuos ketverius metus ir šiandien turime labai išgrynintą komandą.
Šiandien tie žmonės, kurie eina į rinkimus, – tokių, kurių mes nepažįstame, kaip buvo praėjusiuose rinkimuose, beveik nėra. Arba nėra visai.
– Teko girdėti, kad S.Skvernelis atsisakė arba nenori dalyvauti galimų kandidatų į premjerus debatuose, kurie bus rengiami prieš rinkimus. Jis anksčiau yra sakęs, kad nesutiktų dirbti Vyriausybėje, jeigu ji būtų formuojama su socialdemokratais.
Žinoma, įvairių pažadų girdėjome ir prieš praėjusius rinkimus, tarkime, kad atsistatydinimas bus, jeigu nelaimės rinkimų. Kas bus jūsų partijos kandidatas į premjerus?
– Aš dabar į tą klausimą neatsakysiu. Jis labai ankstyvas. Mes su Sauliumi kartu šnekėjomės apie tai, kaip galėtų būti.
Sauliaus atveju viskas priklauso nuo sveikatos.
Ir, kad Saulius, kaip veikiantis premjeras, sako, kad jis nedalyvaus debatuose, tai yra pirmiausia dėl to, kad iš tikrųjų jis veikiantis yra premjeras, jis turi savo darbą įvykdyti ir laiko prasme tai yra komplikuota.
Kita vertus, ir sveikata. Atlaikyti labai aktyvią rinkimų kampaniją…
Mes prisimename, kada Sauliui diagnozavo vėžį, po prezidento rinkimų kampanijos.
Tai yra, aš manau, kad pirmiausia, kas yra svarbu Sauliui, jo šeimai, tai yra jo sveikata.
O kartu ieškosime sprendimų – kokie jie bus... Aš dabar neatmesčiau minties ir to varianto, kad Saulius bus premjeras. To nereikia atmetinėti.
Aš dabar neatmesčiau minties ir to varianto, kad Saulius bus premjeras. To nereikia atmetinėti.
– O jūs pats?
– Aš pats turiu šituos ketverius metus patį sunkiausią tikriausiai uždavinį – tai yra reikėjo man sugebėti suvienyti tą komandą, kuri buvo labai skirtinga, apie kurią jūs šnekate, nepartinių daug žmonių, nepažįstamų žmonių. Ir mums pavyko.
Mums pavyko pragyventi pirmas bulves. Po to pavyko pragyventi antras bulves ir taip toliau.
Visi prognozuodavo, po kurių bulvių mes čia išnyksime. Bet pavyko, atėjome ir šiandien turime labai tvirtą komandą.
– Kai kas sako, kad jūs pasirinkote valdyti valstybę nuo galinės sėdynės. Keista – jūs didelės partijos pirmininkas. Jeigu laimite rinkimus, suformuojate vėl didelę frakciją, natūralu, kad galbūt turėtumėte užimti kažkokį reikšmingesnį politinį postą nei Seimo Kultūros komiteto pirmininko.
– Suprantate, dažniausiai tie, kurie taip šneka, patys panašius sprendimus priima.
Paaiškinkite man, kodėl Seimo pirmininko pavaduotoju nuo rinkimų momento netapo, pavyzdžiui, G.Landsbergis. Kodėl jis buvo frakcijos vadovas?
Dabar jis yra opozicijos lyderis, taip, tik tokiu būdu patenka į valdybą.
Bet jis nėjo į valdybą tuo momentu, netapo Seimo pirmininko pavaduotoju, nes aiškiai suprato, kad valdyti frakciją, valdyti tą komandą, su ja dirbti kartu yra pats sunkiausias uždavinys.
Nes būti Seimo pirmininku yra lengviau negu būti frakcijos vadovu.
Būti Seimo pirmininku yra lengviau negu būti frakcijos vadovu.
Sugebėti suvienyti žmones bendriems sprendimams, kada visi žmonės su aukštaisiais išsilavinimais, visi su savo ambicijomis, visi su savo norais, su savo matymais... O reikia padaryti taip, kad būtų priiminėjami sprendimai.
Ir, aš manau, kad mes pakankamai gerai su tuo susitvarkėme.
O šnekant apie tai, kad taptumei kažkuo…
Jei tikslas yra tapti kažkuo, tai, be abejonių, tada reikia tapti. Mano tikslas buvo tarnauti žmonėms, tarnauti Lietuvai, kad ta komanda, kurią mes atvedėme į Seimą, būtų pakankamai pajėgi tą darbą padaryti. Ir aš džiaugiuosi, mes tą padarėme.
Kokie santykiai su premjeru?
– Iki premjero ligos sklido kalbos apie tai, kad jis su komanda „atsikando“ bendradarbiavimo su „valstiečiais“ ir ketina kažkokį savo politinį darinį kurti su tam tikra grupe bendražygių. Kokie dabar jūsų tarpusavio santykiai? Tarkime, jūsų asmeniškai ir premjero. Kaip jūs juos įvardytumėte?
– Aš šypsausi dėl to, kad tų kalbų buvo tokių, kad net mes jau su Saulium juokdavomės iš tų kalbų.
Nes iš tikrųjų neberasdami sprendimo, kaip susidoroti su mumis įvairiomis priemonėmis – kaip buvo bandoma: ir žiniasklaida buvo naudojama, ir kitos priemonės, – tada prasidėdavo visokios tokios kalbos.
Ir kalbos niekada neturėjo jokio pagrindo. Mūsų santykiai yra darbiniai, normalūs, draugiški santykiai.
Aš prisimenu, kaip kažkuri žiniasklaidos priemonė filmavo mane čia per Kalėdas Naisiuose. Ir kada filmavo, tuo momentu pro šalį praėjo Saulius su šeima. Jie nežinojo, kad Saulius yra Naisiuose.
Mūsų santykiai labai geri ir šilti. Politikoje ne visi tampa priešais.
Arba jeigu turi kokias nors bendras vertybes, nėra ką dalintis.
Yra tikslas Lietuva, darbas Lietuvai.
Sauliaus toks yra tikslas, mano irgi toks. Mes neturime kitų tikslų.
Mūsų santykiai labai geri ir šilti. Politikoje ne visi tampa priešais.
Tai yra mes gyvenime viską padarę esame – savimi pasirūpinę tiek, kad galėtumėme šiandien atiduoti save tiems dalykams ir nebandyti vieni prieš kitus kažkokių statyti sąlygų, kažką dalintis tarpusavyje.
Grįžtu prie to, kad tikrai darbiniai, geri santykiai.
Man labai buvo skaudu – ir visiems mums buvo skaudu, kada Saulius susirgo.
Buvo labai sunku jo šeimai, ir mums visiems, ir jam. Nekalbant jau apie jį patį, tai ką jam reikėjo išgyventi.
Šitoje situacijoje mes labai džiaugiamės, kad jis pasveiko. Tai yra svarbiausia.
Dabar jis – dviratininkas. Dabar jis – sportininkas. Jis dabar daug aktyvesnis fiziškai, negu buvo kada nors, ir mes tuo labai džiaugiamės.
– Panašu, kad nebenorite dalyvauti rinkimuose vienmandatėje rinkimų apygardoje, nors prieš ketverius metus buvote išrinktas Šilainiuose.
Kitų partijų lyderiai – G.Landsbergis, Gintautas Paluckas, Viktorija Čmilytė-Nielsen – dalyvauja rinkimuose vienmandatėse rinkimų apygardose. G.Paluckas net patyręs nemažai politinių pralaimėjimų rinkimuose. Aiškinate, kad neturėjote laiko savo rinkimų apygardos rinkėjams, bet...
– Tai čia yra faktas, kad neturėjau.
Antra vertus, Kaune mes turime situaciją, kada „Vieningo Kauno“ organizacija, kuri Kaune turi absoliučią daugumą, deleguoja keturis savo narius į Seimą.
Ir vienoje iš apygardų aš užleidžiu vietą – būtent savo apygardoje, kurioje buvau išrinktas, būtent „Vieningo Kauno“ kandidatei.
Ir, manau, kad ji laimės tą apygardą.
Šitoje situacijoje bus žmogus, kuris yra pats kaunietis, gyvenantis Kaune, žinantis problemas.
Ji yra Kauno tarybos narė, tai ji tikrai tarnaus tiems žmonėms geriau negu aš galėjau.
– Jūs jau esate su Visvaldu Matijošaičiu sutarę, kad „Vieningo Kauno“ atstovai, jei laimėtų, jungtųsi ar prie jūsų frakcijos, ar prie koalicijos, jei tokią formuotumėte?
– Jie visi keturi bus mūsų partijos sąraše.
Visi keturi bus mūsų iškelti kandidatai. Tai yra sprendimai, kuriuos priėmė „Vieningo Kauno“ organizacija ir „valstiečiai“.
– Kodėl priimate kitas partijas? Ir Naglį Puteikį, tarkime, vienmandatėje remsite.
– Vertybine prasme tai labai svarbus momentas.
Du Seimo nariai mūsų frakcijoje buvo iš „Vieningo Kauno“. Tai jie puikiai dirbo kartu su mumis – mes esame viena komanda.
Jeigu jų paklaustumėte, kaip jie jaučiasi valstiečių-žaliųjų frakcijoje, jie, manau, pasakytų, kad tai yra bičiuliai, tai yra bendraminčiai.
Ir šitoje vietoje būtent tas požiūris, kad mes turime bendrą matymą, bendrus tikslus, ir tai yra labai gerai.
Su kuo pakeliui?
– Minėjote, kad koaliciją formuotų tokios politinės jėgos, kaip dabar. Neblogai reitinguose atrodo ir vis kyla Darbo partija. Ar ją matytumėte koalicijos partnere, turint mintyje, kad vis tiek yra su teisėsauga susijęs šleifas? Nors anksčiau esate minėjęs, kad su teisėsauga reikalų turinčiomis ar turėjusiomis partijoms jums ne pakeliui, bet vis dėlto „tvarkiečius“ jūs kvietėte į performuojamą koaliciją. Kaip čia su „darbiečiais“ atrodytų situacija?
– Ten buvo tai, kad situacija 2016 metais ir kada mes juos kvietėme, truputį skyrėsi. Nes tie žmonės, kurie buvo tuose procesuose teisiniuose, jie jau nebuvo nei Seime, nei net partijoje nebuvo. Apie „Tvarką ir teisingumą“ jeigu šnekėtume.
Jeigu šnekėsime apie Darbo partiją, vėlgi, kiek suprantu, pirmininkas rinkimuose nedalyvaus.
Dalyvaus kiti žmonės, kurie, kiek aš žinau, iš tų kandidatų kiek esu girdėjęs, iš jų ten nelabai kas minimas korupcinėse bylose.
– Žinoma, buvo tam tikrų slinkčių, kad jie esą neva atsikratė to teistumo šleifo, bet vis tiek.
– Aš manau, kad šitoje situacijoje mes žiūrime bet kokiu atveju į žmones. Į tuos žmones, kurie pateks į Seimą.
Aš manau, kad šitoje situacijoje mes žiūrime bet kokiu atveju į žmones. Į tuos žmones, kurie pateks į Seimą.
Dabar sakyti kažką labai būtų sunku.
Bet ir šiandien Darbo partija turi Seime kelis žmones ir mes jiems jokių pretenzijų neturėtumėme dėl kažkokių ryšių su kažkokiais procesais, kurie būtų buvę korupciniai, – jie nėra jokiuose procesuose paminėti ir buvę, tai kodėl su jais nedirbti?
Tiesiog tada, 2016 metais, mes minėjome, kad buvo teisiniai procesai dviejų partijų.
Dabar „Tvarkos ir teisingumo“ partijos tiesiog fiziškai nebėra.
Darbo partija, kiek suprantu, dabar yra nebe ta – perregistruota kita visai.
Tai šitoje situacijoje, aišku, aš nenoriu tiesiog sakyti, kad ne: nei taip, nei ne.
Paprasčiausiai praeis rinkimai, bus aišku, kas su kuo tas koalicijas sudarinės. Šiandien šnekėti, kad „valstiečiai“ sudarinės su vienais ar kitais...
Mes matome procese, kad G.Palucko socialdemokratai aktyviai bendradarbiauja su konservatoriais.
Gali būti, kad jiems bus labai lengva susitarti, jeigu jie galės suformuoti daugumą.
Aišku, to nesuprastų rinkėjai, to nesuprastų partija, bet partijos lyderis G.Paluckas su G.Landsbergiu buvo jaunasis konservatorius. Jie – draugai. Tą atsimename, tą žinome.
Vėlgi, kaip bus po rinkimų, pamatysime.
Aš manau, kad svarbiausia, jog žmonės pasirinktų iš tikrųjų tarp liberalų – o jų yra labai daug – vėlgi vardinti galima tikriausiai penkias partijas, kurios yra liberalios, ir tarp to tokio, sakykime, kito požiūrio į valstybę, į aplinką.
Mes čia labai gerą pavyzdį dabar turime – Lukiškių aikštę, kuri išgarsėjo labai stipriai visai kitais dalykais, negu turėtų garsėti.
Žmonės nelabai žino, kad ten buvo pakarti 22 sukilėliai 1863–1864 metų sukilimo. Meras padarė ten pliažą.
Bet ką aš noriu pasakyti: kad Seime, kada mes priiminėjome įstatymą, kurį pasiūliau, dėl Lukiškių aikštės statuso, pavyzdžiui, G.Landsbergis ir I.Šimonytė, balsavo prieš šitą įstatymą.
Tai yra jie balsavo už tai, kad ten būtų pliažas. Šitoje situacijoje reikia suprasti, kad skiriasi mūsų požiūriai ir vertybės.
– LVŽS vadovaujate nuo 2009 metų. Kiek dar planuojate būti partijos pirmininku? Ar matote sau jau kažkokį įpėdinį partijoje?
– Aš partijai LVŽS vadovauju nuo 1999 metų.
– Bet buvo susijungimas su Kazimieros Prunskienės partija.
– Buvo tarpas, taip.
Bet kokiu atveju, tą nusprendžia partijos nariai suvažiavimuose.
Jei jie nuspręs, kad kitas žmogus turi vadovauti partijai, vadovaus kitas.
Aš dabar nematau priežasties, kodėl aš negalėčiau kandidatuoti į partijos pirmininkus – šiandien nematau tokios priežasties.
Bet ką žinai, kas bus šitą rudenį, nes rudenį mes turime partijos pirmininko rinkimus, koks bus partijos narių sprendimas.
Aš visą laiką bandžiau atstovauti partijai ir dirbti su mūsų frakcija, su mūsų partijos nariais remdamasis autoritetu, kurį iškovoji būtent savo kažkokiais sprendimais, savo stuburu, galų gale – tam tikrose situacijose, kada į tave nukreipti pagrindiniai smūgiai ir tu juos laikai ir tokiu būdu saugai tuos žmones, kurie už tavęs, – ir frakcijoje, ir mūsų partijoje.
Jeigu žmonės partijoje norės, kad aš tai tęsčiau, tai tą darysiu toliau.
– Bet ar prisiimsite atsakomybę, jeigu partijai nepavyks sėkmingai pasirodyti rinkimuose?
– Čia klausimas, kas yra sėkmingai?
Jeigu lyginame 2016 metus, tai mes 2015 metais turėjome vieną Seimo narę, o po to turėjome 58.
Jeigu šnekėtumėme dabar, kad mes turėtumėme daugiau nei 58, to labai sunku tikėtis.
Jeigu šnekėtumėme dabar, kad mes turėtumėme daugiau nei 58 parlamentarus, to labai sunku tikėtis.
Tai šitoje vietoje, manau, partijos nariai nuspręs, ar sėkmingi rinkimai buvo, kaip jie baigėsi ir taip toliau.
Ateis laikas, dabar spėlioti tai tikrai neverta.
Šis interviu yra naujienų portalo 15min specialiai 2020 m. Seimo rinkimams skirto interviu ciklo „Už ką balsuoti?“ dalis. Tai yra naujienų portalo 15min Aktualijų skyriaus žurnalistų parengta medžiaga ir ji nėra finansuojama politinių partijų, Vyriausiosios rinkimų komisijos ar kitų šaltinių. Projektui kalbinami didžiųjų politinių partijų sąrašų lyderiai, kurių interviu 15min portale publikuojami kiekvieną sekmadienį ir pirmadienį. Jau parengtus interviu galite skaityti čia: „Už ką balsuoti?“
