Trečiadienį prezidentei Daliai Grybauskaitei nusprendus neskirti aplinkos ministre „socialdarbietę“ Irmą Gudžiūnaitę, LRT.lt kalbintas „valstiečių“ lyderis R.Karbauskis perspėjo, kad toks pat likimas gali ištikti ir premjerą S.Skvernelį, jei jis pralaimės prezidento rinkimus.
„Šis pavyzdys tik patvirtina mano prielaidą, kad, jei prezidento rinkimus laimės ne S.Skvernelis, mes turėsime labai įdomų įvykį. Mes turėtume įvykį, kai kažkuris iš konservatorių kandidatų, kurių dabar yra du, neteiks mūsų partijos atstovo kandidatu į premjerus. Jeigu prezidento rinkimų nelaimi S.Skvernelis, galima daryti didelę prielaidą, kad mūsų valdančioji dauguma į premjerus vėl pasiūlys S.Skvernelį. Bet naujas prezidentas ar prezidentė gali tiesiog nepriimti šio kandidato“, – LRT.lt savo įžvalgomis dalijosi R.Karbauskis.
„Gali būti tokia situacija, kai bus sąmoningai stumiama į išankstinius Seimo rinkimus. Aš faktiškai galiu lažintis, kad taip atsitiktų“, – pažymėjo „valstiečių“ lyderis.
R.Karbauskis, paklaustas, kuriuos kandidatus į prezidentus jis vadina konservatorių kandidatais, įvardijo nepartinį ekonomistą G.Nausėdą ir konservatorių remiamą parlamentarę I.Šimonytę.
Oponentai atkerta: krizę nori sukelti pats R.Karbauskis
LRT.lt kalbinta I.Šimonytė tvirtino nepritarianti R.Karbauskio baimėms, kad jai laimėjus prezidento rinkimus, S.Skvernelis po to, kai vyriausybė grąžintų įgaliojimus, nebūtų teikiamas premjeru. Politikė akcentavo, jog ministras pirmininkas privalo turėti Seimo daugumos palaikymą, tad tokį asmenį reikėtų ir teikti į minėtas pareigas.
„Aš nelabai tikiu, kad nuo to, kad mane išrinks Lietuvos žmones prezidente, pasikeis Seimo valdančioji dauguma. Galbūt, bet tai priklausys nuo to, kaip atrodys rinkimų rezultatai, koks bus pasitikėjimas ir t.t. Bet būtent valdančiosios daugumos prerogatyva yra siūlyti tokio premjero kandidatūrą, kuris turi atramą parlamente. Ar kas nors čia labai norėtų kažką stumti į konstitucinę krizę? Manau, kad noras tas krizes kelti kol kas buvo pastebėtas labiau kitoje pusėje“, – aiškino I.Šimonytė.
Jos manymu, R.Karbauskis savo pareiškimais apie galimą politinę krizę, S.Skverneliui pralaimėjus prezidento rinkimus, mėgina gąsdinti visuomenę ir tokiu būdu padėti S.Skverneliui rinkimuose.
„Tai yra labai aiški strategija, tai yra gąsdinimo strategija, kad „gąsdinsime konservatoriais ar konservatorių kandidatais“ ir sakysime, kad „jei kažkurį iš jų išrinks, tai ateis pasaulio pabaiga įvairiais pavidalais, taip pat – ir kad įvyks konstitucinė krizė“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Politologo S.Spurgos manymu, R.Karbauskio teiginiai apie tai, kad S.Skverneliui nelaimėjus prezidento rinkimų jis gali nesugrįžti į premjero pareigas, labiau skirti paties „valstiečių“ kandidato į prezidentus reklamai ir jo demonizavimui.
Panašiai R.Karbauskio teiginius įvertino ir kandidatas į prezidentus G.Nausėda. Anot jo, vyriausybės įgaliojimų grąžinimas dar nereiškia premjero keitimo.
„Prezidentas savo veiksmais negali sukelti politinės krizės, sakykime, elgdamasis kažkaip priešingai valdančiosios daugumos valiai ir, pavyzdžiui, siūlydamas kitą ministro pirmininko kandidatūrą. Žinoma, prezidentas gali konsultuotis su valdančiąja koalicija dėl galimo kito kandidato, bet tai turėtų būti jos pačios sprendimas ir pasirinkimas. Bet šiuo konkrečiu atveju, jeigu prezidentas išrenkamas ir vyriausybė grąžina savo įgaliojimus, iš esmės sprendimas priklauso pačiai valdančiajai koalicijai, todėl nereikia kurti politinės krizės ten, kur jos niekas nenori kurti“, – LRT.lt kalbėjo G.Nausėda.
Jis pabrėžė manantis, kad R.Karbauskis pareiškimais apie politinę krizę bando proteguoti „valstiečių“ kandidatą į prezidentus S.Skvernelį. G.Nausėda nesmerkia tokio elgesio, tačiau kartu pažymi nepalaikantis gąsdinimo strategijos.
„Priskaldyti malkų ir sukelti politinė krizę lygioje vietoje galima greitai, bet reikia paisyti tų realijų, nes Lietuvos žmonės nubalsavo, Lietuvos žmonės skyrė pasitikėjimo mandatą ir valdančioji koalicija yra tokia, kokia ji yra. Būtų nesąžininga kurstyti aistras ir gąsdinti galimomis krizėmis, pasibaigus politiniam scenarijui ne taip, kaip norėtų valdančioji koalicija“, – aiškino ekonomistas.
Politologas: skleisti tokias mintis yra paranku
Mykolo Romerio universiteto docentas, politikos apžvalgininkas Saulius Spurga LRT.lt tvirtino, kad naujai išrinktam prezidentui atsisakius teikti valdančiosios daugumos deleguotą kandidatą į premjerus, greičiausiai šis ginčas persikeltų į Konstitucinį Teismą (KT).
„Tai būtų įdomus konstitucinis kazusas. Aišku, tai priklausys nuo to, kokia bus prezidento rinkimų kampanija, kaip elgsis kandidatai“, – svarstė S.Spurga.
Vis dėlto akademikas priminė, kad dar 1998 m. KT yra išaiškinęs, jog išrinkus naują prezidentą ir vyriausybei jam grąžinus įgaliojimus, iš esmės šalies vadovas, atsižvelgdamas į parlamentinės demokratijos tradiciją, turėtų teikti to paties ministro pirmininko kandidatūrą.
„Jeigu politinė partija laimėjo rinkimus, tai mes turime gerbti jos valią. Jeigu ji turi savo lyderį, ji turi teisę jį paskirti vadovu. Gali būti, kad Konstitucinis Teismas panašiai spręstų šį ginčą. Žiūrint į valstybės sąrangą ir kalbant apie šitą atvejį, turime suprasti, kad nepaisant to, jog prezidento apsisprendimas yra formalus, reikia prisiminti ir tai, kad KT 1998 m. yra pasakęs, kad prezidentas negali visiškai laisvai skirti premjero, o privalo atsižvelgti į Seimo daugumą“, – dėstė S.Spurga.
Jeigu prezidento rinkimų nelaimi S.Skvernelis, galima daryti didelę prielaidą, kad mūsų valdančioji dauguma į premjerus vėl pasiūlys S.Skvernelį. Bet naujas prezidentas ar prezidentė gali tiesiog nepriimti šio kandidato, – LRT.lt savo įžvalgomis dalijosi R.Karbauskis.
Politologo manymu, R.Karbauskio teiginiai apie tai, kad S.Skverneliui nelaimėjus prezidento rinkimų jis gali nesugrįžti į premjero pareigas, labiau skirti paties „valstiečių“ kandidato į prezidentus reklamai ir jo demonizavimui.
„Skleisti tokias mintis yra paranku, nes kuriama baimės, bauginimo atmosfera, bet kol kas tai skamba kaip išsigalvojimas, nes kol kas kažkokių pareiškimų iš kandidatų apie premjero keitimą mes negirdime“, – pažymėjo S.Spurga.
-
K.Girnius: D.Grybauskaitė pasinaudojo proga parodyti S.Skverneliui, kad ne taip lengva vykdyti prezidento pareigas
-
Politologai: išspręsti prezidentės ir premjero konfliktą gali padėti Seimo pirmininkas
-
Giedrė Vaičekauskienė: Populistinė retorika kaip komunikacijos reiškinys – mokslinis žvilgsnis ir aktualijos
