Politikas sako šią poziciją komisijos vadovui išsakęs dar vasarą, kai buvo paviešinta Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo medžiaga, bet nežinantis, kiek šie argumentai prisidėjo prie E.Vaitekūno sprendimo trauktis iš pareigų.
E.Vaitekūnas sako, kad iš komisijos pirmininko posto traukiasi dėl prastų anglų kalbos žinių.
„Matyt, žmogus supranta, kad komisijai turėtų vadovauti modernesnis žmogus, žinantis kalbas. Tuo pačiu sprendžiasi klausimas ir dėl jo atsakomybės, kai jo pavardė buvo minima NSGK tyrime“, – BNS trečiadienį sakė R.Karbauskis.
„Kai buvo NSGK išvada, sakiau, kad jis labai rimtai pagalvotų, ar gali dirbti toje pozicijoje, kada yra tokia informacija. Tuo metu jis sprendimo nedarė. Nežinau, ar tas mūsų pokalbis, vykęs vasarą, dabar lėmė šį sprendimą“, – teigė „valstiečių“ lyderis.
R.Karbauskis sakė pastaruoju metu su E.Vaitekūnu nekalbėjęs.
Valstybės saugumo departamento rašte Seimui buvo teigiama, kad E.Vaitekūnas verslo koncerno „MG Baltic“ atstovams teikdavo neskelbtiną informaciją apie konkurentų teikiamus prašymus komisijai.
E.Vaitekūnas gegužės pabaigoje atmetė raginimus atsistatydinti ir sakė nesutinkantis su VSD pateikta informacija.
Iš pareigų besitraukiantis E.Vaitekūnas BNS teigė nemokantis ES oficialių užsienio kalbų arba mokantis nepakankamai.
„Per pastaruosius keletą metų mes priėmėme labai daug precedento neturinčių sprendimų ES šalyse, tie klausimai yra svarstomi daugelyje užsienio šalių, mes sulaukiame ekspertų, politikų, vizitų, patys dalyvaujame įvairiose ES ekspertų darbo grupėse, kur esame kviečiami dalyvauti aukščiausiu lygiu, t.y. kad atvyktų vadovas ir pateiktų paaiškinimus“, – teigė E.Vaitekūnas.
„Aš tokiu atveju negaliu vykti, nes tiesiog nemoku ES oficialių užsienio kalbų arba moku nepakankamai, tai parodo mūsų institucijos ir valstybės žemą lygį. Aš tikrai nenoriu taip reprezentuoti mūsų institucijos ir valstybės, todėl manau, kad gali būti jaunų žmonių tose pozicijose ir puikiai dirbti“, – pridūrė jis.
E.Vaitekūnas patvirtino, kad trečiadienį jis įteikė pareiškimą komisijai, persiuntė jį Seimo Kultūros komiteto pirmininkui R.Karbauskiui.
Jis taip pat sako liekantis dirbti eiliniu komisijos nariu.
„Lieku komisijos nariu, puikiai žinau tą darbą, manau, būsiu naudingas komisijos veikloje“, – teigė E.Vaitekūnas.
E.Vaitekūnas LRTK vadovavo nuo 2013-ųjų, 2015 metų kovą buvo paskirtas naujai ketverių metų kadencijai.
Verslo įtaką politikams tyręs Seimo NSGK, remdamasis Valstybės saugumo departamento (VSD) pateikta medžiaga, gegužę konstatavo, kad koncerno „MG Baltic“ atstovai siekė įgyti įtaką Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje. Išvadose nurodyta, kad LRTK vadovu paskyrus E.Vaitekūną koncerno atstovai, palaikydami neformalius ryšius ir gaudami iš jo vidinę informaciją siekė, kad koncerno valdomos žiniasklaidos priemonės įgytų konkurencinį pranašumą ir įtaką.
VSD parlamentarams teiktoje medžiagoje nurodė, kad E.Vaitekūnas įdarbino LRTK administracijoje televizijos LNK generalinei direktorei bei tuometinei Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos (LRTA) prezidentei Zitai Sarakienei artimus asmenis, patarė skųsti komisijos LNK skirtą baudą teismui, prašė parodyti dukrą per televiziją, reklamuoti jo draugų koncertus.
LRTK vadovas anksčiau BNS neneigė, kad tokie prašymai buvo, bet jie neįgyvendinti, o minimi direktorei artimi asmenys nebuvo įdarbinti, nes neatitiko kvalifikacijos.
„Valstiečių“ pirmininkas ir kultūros komiteto vadovas R.Karbauskis pavasarį žadėjo siūlyti Seimui balsuoti dėl pasitikėjimo E.Vaitekūnu.
Komisijos pirmininką Seimo Kultūros komiteto teikimu skiria ir atleidžia Seimas.
