Netylant kalboms apie Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) galimą pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos, partijos pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė LRT RADIJUI praėjusią savaitę aiškino, kad viena iš nesutarimo koalicijoje priežasčių – kairiosios politikos trūkumas.
„Daugiau nei per pusmetį, kurį dirbame kartu su „valstiečiais ir žaliaisiais“, kaip su koalicijos partneriais, mano nuomone, išaiškėjo tam tikri pasaulėžiūros skirtumai. Iš pradžių tikrai galvojome, kad „valstiečiai“ rinkimus laimėjo dėl to, kad deklaravo siekiantys įgyvendinti kairiąją politiką, ir tikėjome, kad iš tiesų mūsų požiūriai sutampa pagrindinėse srityse – mažinti pajamų nelygybę, socialinę atskirtį.
Tačiau per tą pusę metų išaiškėjo, kad dominuoja neoliberalizmas, ypač projektuose, atėjusiuose iš vyriausybės. Aš nesu neoliberalė“, – teigė R.Budbergytė.
Tuomet Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas R.Karbauskis suskubo pabrėžti, kad sprendimas skirti 0,5 mlrd. eurų socialinės atskirties mažinimui liudija apie LVŽS kairumą.
„Dabar viešojoje erdvėje aiškiai matome dvi priešingas nuomones. Vieni šneka apie kairiąją partiją, kuri niekaip neatranda dabartinės koalicijos veikloje kairiosios politikos. Tačiau, kaip jūs žinote, šią koaliciją sudaro ta pati partija kartu su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Sprendimai, pavyzdžiui, vien šiais metais skirti 0,5 mlrd. eurų vien socialinei atskirčiai mažinti tikrai yra kairioji politika“, – kalbėjo jis.
Kam skirta minėta suma
Vyriausybės atstovų teigimu, vyriausybė gyventojų pajamų didinimui skirs 0,5 mlrd. eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) tikslaus plano, pasak Vyriausybės atstovų, dar nėra pateikusi, tačiau Finansų ministerija savo siūlymus jau pristatė.
Finansų ministerija numato, kad 195 mln. eurų bus skirti kiekvienam vaikui mėnesinei 30 eurų išmokai, 90 mln. bus skirta didinti maksimalų taikytiną neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) iki 380 eurų (minimalios mėnesinės algos (MMA) lygio). 48 mln. eurų bus skirti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatoms šildymui, receptiniams vaistams, knygoms ir spaudai, transporto paslaugoms.
39 mln. eurų prireiks „Sodros“ įmokų „luboms“ nustatyti, 23 mln. eurų bus skirti vienų metų socialinio draudimo įmokų atostogoms savarankišką veiklą pradedantiems asmenims ir kitoms išlaidoms, kurių dalį kompensuos papildomo NPD už vaikus atsisakymas, kylantys akcizai ir kiti veiksniai. Viską įvertinus, biudžetui šie siūlymai kainuos 220 mln. eurų.
„2018 m. gyventojų pajamų didinimui skirsime pusę milijardo eurų, dalis kurių numatyta iš surinkto permainų krepšelio. Tai didelė suma, kurios didžioji dalis kitais metais pasieks pažeidžiamiausius visuomenės narius. Netrukus pranešime apie pokyčius socialinės apsaugos sistemoje. Tai kartu su mokesčių pertvarka leis padidinti daugelio Lietuvos gyventojų pajamas“, – LRT.lt teigia premjeras Saulius Skvernelis.
Tačiau apie pokyčius socialinės apsaugos sistemoje jis yra užsiminęs ir dalį skaičių atskleidęs anksčiau. Vyriausybės internetinėje svetainėje esančiame pranešime spaudai rašoma, kad pensijoms numatoma 252 mln. eurų papildomų lėšų.
2017-ųjų birželį senatvės pensiją gavo 588,4 tūkst. gyventojų, tad vienam senatvės pensiją ganančiam asmeniui turėtų tekti papildomai po 35,69 eurų per mėnesį, jei papildoma suma nebūtų skirstoma diferencijuotai.
Ne viskas – socialinės atskirties mažinimui
SEB banko vyr. analitikas Tadas Povilauskas pažymi, kad dalis vyriausybės sprendimų socialinę atskirtį mažina, tačiau ne visus įvardytus sprendimus galima priskirti šiam tikslui. Pavyzdžiui, nors vaiko pinigus gaus visos šeimos nepriklausomai nuo uždirbamų pajamų, juos, pasak T.Povilausko, galima priskirti socialinės atskirties mažinimui.
„Žmogaus, kuris gauna vidutinį atlyginimą ir turi vaikų, situacija iš esmės nesikeis, tuos 30 eurų jis „atsiimdavo“ per NPD, dabar juos gaus per tiesioginę išmoką. Tačiau situacija gerėja toms šeimoms, kurios uždirba minimalią arba šiek tiek didesnę algą ir gaudavo išmokas už vaikus, kurios siekdavo apie 28 eurus. Tokios šeimos gautų 30 eurų už vaiką ir dar 28 ar 15 eurų išmokas vaikams pagal amžių.
Iš esmės daugiavaikėms šeimoms, kurių pajamos yra labai mažos, padėtis tikrai gerėja. Tai priskirtina prie socialinės atskirties mažinimo. Tiesa, čia galbūt kyla moralinių klausimų dėl to, kad egzistuoja šeimų, kurios specialiai nedirba tam, kad gautų išmokas“, – kalba T.Povilauskas.
Kalbant apie PVM lengvatą šildymui, pasak T.Povilausko, tikslingiau kaip socialinės atskirties mažinimas veiktų savivaldybių išmokos, na o PVM lengvata receptiniams vaistams taip pat gali būti priskirtina prie socialinės atskirties mažinimo, nes juos dažniausiai perka vyresnio amžiaus žmonės.
„NPD didinimas – minimalus socialinės atskirties mažinimo būdas, nes pajamos į rankas, gaunantiems mažiausias pajamas, po šio sprendimo padidėja. Tačiau NPD didinimas vyksta jau 3–4 metus iš eilės, tad kad ir kokia būtų koalicija, tai būtų tęsiama, nes yra konsensusas, jog NPD reikia artinti prie MMA.
Pensijų didinimo neįmanoma pavadinti reforma, sistemos pokyčiu: tai yra tiesiog privaloma atsižvelgiant į atlyginimų augimo paspartėjimą. Tai greičiau neišvengiamybė nei kažkokie Vyriausybės nuopelnai. „Sodros“ įmokų lubos, lengvatos investuojantiems, socialinio draudimo įmokų atostogos savarankišką veiklą pradedantiems asmenims, žinoma, nepriskirtinos socialinės atskirties mažinimui“, – komentuoja T. Povilauskas.
Vyriausybės pastangų nevadintų išskirtinėmis
Buvęs premjeras A.Butkevičius sako, kad šios Vyriausybės bandymas mažinti socialinę atskirtį nuo ankstesniosios Vyriausybės darbų ne itin skiriasi.
„Praėjusi Vyriausybė penkis kartus buvo priėmusi sprendimą didinti MMA. Tuo metu susilaukėme nemažai kritikos, tačiau vėliau kritikai pripažino, kad sprendimai pasiteisino. Socialinė atskirtis būtų dar labiau padidėjusi, jei nebūtume didinę MMA. Nė viena vyriausybė nebuvo priėmusi sprendimo per ketverius metus penkis kartus didinti minimalią algą.
Taip pat buvo siekiama padėti darbuotojams, kurių darbo užmokestis yra santykinai mažas – buvo didinamas NPD. Kadangi negalėjome didinti atlyginimų visam biudžetiniam sektoriui, po truputį didinome pagal atskiras patvirtintas programas, viena kurių buvo skirta kultūros darbuotojams, kita – socialiniams darbuotojams“, – apie savo Vyriausybės pastangas mažinti socialinę atskirtį primena A. Butkevičius.
Pensijas, pasak A. Butkevičiaus, jo Vyriausybei teko kompensuoti, tačiau jei jų kompensuoti nebūtų reikėję, o tiesiog didinti, jos būtų didėjusios 30–45 proc.
Finansinės padėties gerinimas gali neužtrukti?
Vyriausybės atstovai, paklausti, ar numatytos priemonės – ilgalaikės ir ar planuojama tokias išmokas tęsti po 2018-ųjų, įvertinus joms pasirinktus finansinius resursus (dalis – iš „permainų krepšelio“, dalis – iš ekonomikos augimo), atsakyti nesiėmė.
Pasak V. Butkevičiaus, sprendimui didinti pensijas ir kitas išmokas pasirinktas pats blogiausias scenarijus – neįvertinta ilgalaikė perspektyva.
„Kodėl buvo kuriamas socialinis modelis? Tam, kad būtų galima eliminuoti politikų įtaką nustatant pensijų dydžius. Tai buvo vakarietiška sistema, kuomet pensijos indeksuojamos kasmet, įvertinus darbo užmokesčio fondo augimą. Tačiau tai buvo pristabdyta po Seimo rinkimų, nors ta sistema būtų veikusi labai sėkmingai.
Šiuo atveju užtikrintumo dėl tęstinumo nėra, ir jo nėra dėl vienos paprastos priežasties: tai – kompetencijos klausimas, žinių stoka“, – sako jis.
T.Povilauskas taip pat nėra pernelyg optimistiškas dėl įvardytų priemonių tęstinumo: „Ar „pokyčių krepšelis“ yra tvarus dalykas? Atrodo greičiau netvarus nei tvarus. Reikėtų pagirti Vyriausybę, kad ji akcentuoja tas permainas, supranta, kad yra daug neefektyvumo viešajame sektoriuje, tad tikėkimės, kad artimiausiais metais tas permainų krepšelis neišnyks, o gal ir didės. Bet, žiūrint istoriškai, tie pokyčiai ne visuomet būdavo tvarūs.
Kita vertus, dalis sumos yra iš „permainų krepšelio“, dalis – iš ekonomikos augimo. Kol kas rizikų nėra daug, ekonomika turėtų augti, tačiau apie tolesnius metus sunku pasakyti tą patį. Jei keisis ekonominė padėtis, tos programos ir priemonės, kuriomis būtų galima mažinti socialinę atskirtį, gali išnykti.“
