Po valdančiosios koalicijos tarybos posėdžio klausiamas, ar dabar neplanuojama skelbti nepasitikėjimo Seimo pirmininku, R.Karbauskis sakė: „Negaliu atsakyti, dabar tai nėra svarbiausias klausimas. Svarbiausia yra Vyriausybė.“
Nors pagal koalicinę sutartį Seimo pirmininko postas turėtų atitekti socialdarbiečiams, R.Karbauskis tikino, kad jie nereikalauja šio klausimo spręsti iki tol, kol bus išspręstas klausimas dėl Vyriausybės.
Tačiau kiek vėliau, prieš Seimo plenarinį posėdį, R.Karbauskis tvirtino, kad parašai dėl parlamento pirmininko yra surinkti.
„Parašai yra surinkti, bet tiesiog dabar nėra tai aktualus klausimas“, – teigė jis.
Parašai yra surinkti, bet tiesiog dabar nėra tai aktualus klausimas.
Klausiamas, kokiu pagrindu V.Pranckietis gali netekti Seimo pirmininko posto, R.Karbauskis teigė, kad formuluočių jis neprisimena. Tačiau prašymas atstatydinti parlamento vadovą, pasak jo, bus motyvuotas.
V.Pranckietis: parašai buvo surinkti ir pernai
V.Pranckietis antradienį sakė, kad parašai dėl nepasitikėjimo juo procedūros buvo surinkti ir pernai.
„Dabar šviežiai, matyt, surinkti kiti parašai. Tai nieko nekeičia. Turi įgyvendinti savo kokį nors tikslą arba procedūrą – tai turi vykti Seime“, – komentavo jis.
V.Pranckietis priminė, kad balsuoti už Seimo pirmininko atstatydinimą turi ne mažiau kaip 71 parlamentaras.
„Aš tikiuosi, viliuosi, kad yra blaivių daugiau negu kad 70 ir turbūt daug daugiau“, – viliasi jis.
Aš tikiuosi, viliuosi, kad yra blaivių daugiau negu kad 70 ir turbūt daug daugiau.
V.Pranckietis tikino, kad Seimo balsavimas dėl pasitikėjimo jam yra priimtinas.
„Negalėčiau nei kitaip galvoti, nei kaip nors komentuoti. Tai būtų pagal statutą, pagal įstatymą – taip, kaip turi būti“, – aiškino Seimo pirmininkas.
Klausiamas apie tai, ar mato toliau normalų darbą LVŽS, V.Pranckietis sakė, kad reikėtų atskirti du dalykus: partiją ir vieną asmenį bei partiją kaip daug žmonių.
„Su tais daug žmonių turiu reikalų ir su pagarba visada su jais kalbėjausi ir kalbėsiuosi. Kada vienas asmuo sako, kad aš – tai partija ir partija – tai aš, tai su tokiais asmenimis aš neturiu apie ką diskutuoti“, – tvirtino „valstietis“.
Kada vienas asmuo sako, kad aš – tai partija ir partija – tai aš, tai su tokiais asmenimis aš neturiu apie ką diskutuoti.
V.Pranckiečio nuomone, siekis pašalinti jį iš Seimo pirmininko posto yra tęstinis, besitęsiantis maždaug pusantrų ar dvejus metus.
Jis sakė manantis, kad vieną dieną LVŽS nariai pamatys, jog su tokia lyderyste partija aiškiai keliauja į duobę. V.Pranckietis akcentavo, kad nuo 2016 metų „valstiečių“ reitingai nuo 35 procentų dabar nukrito iki 14 procentų.
„Dar yra laiko ir tam tęstiniam veiksmui. Tai manau, kad ateisime su 4 proc. į rinkimus“, – sakė jis.
Kartu V.Pranckietis tikino, kad lyderiu mato Saulių Skvernelį.
Klausiamas, kokiu atveju svarstytų trauktis iš LVŽS, V.Pranckietis nurodė, kad tai įmanoma, jeigu kurie nors partijos organai imtų svarstyti jį, kaip ko nors nevykdantį.
„Tai manau, kad aš jiems nesuteikčiau tiek garbės pašalinti mane iš partijos. Tada aš pašalinčiau pats save iš partijos“, – nurodė jis.
R.Karbauskio dygsniai V.Pranckiečiui
Po LVŽS tarybos R.Karbauskis sakė supratęs, kad V.Pranckiečiui nelabai svarbu, ką sakė partija, ką mano partijos lyderis.
„Žmogus nutarė saugoti savo poziciją bet kuriuo atveju, nežiūrint į koalicijos, į frakcijos, į partijos sprendimus, toliau tęsia šnekėjimą, kad tai kažkas bando su juo susidoroti ar jam atkeršyti. Tai yra tiesiog netiesa. Dabar manau, kad visuomenė tą labai aiškiai supranta, jog tiesiog yra noras išsaugoti savo poziciją, nežiūrint į nieką“, – komentavo R.Karbauskis.
Žmogus nutarė saugoti savo poziciją bet kuriuo atveju, nežiūrint į koalicijos, į frakcijos, į partijos sprendimus, toliau tęsia šnekėjimą, kad tai kažkas bando su juo susidoroti ar jam atkeršyti.
Jis nesiėmė prognozuoti, kaip baigsis ši situacija. Taip pat to, ar balsuojant dėl nepasitikėjimo V.Pranckiečiu Seime pakaktų balsų jį pašalinti iš pareigų.
R.Karbauskis taip pat neatsakė, kada galėtų būti rengiamas balsavimas Seime dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku. „Negaliu atsakyti į šitą klausimą. Nenusprendę esame“, – tikino LVŽS lyderis.
S.Skvernelis: aš nepasirašiau
Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad V.Pranckiečio sprendimas yra nesitraukti iš Seimo pirmininko posto.
„Dabar tas klausimas turės būti sprendžiamas Seime“, – sakė jis.
Kartu S.Skvernelis teigė nemanantis, kad reikėtų forsuoti klausimą dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku ir keisti jį.
S.Skvernelis teigė nepasirašęs po raštu dėl nepasitikėjimo V.Pranckiečiu skelbimo. „Man nesiūlė net pasirašyti, tai aš ir nepasirašiau“, – patikino jis.
Man nesiūlė net pasirašyti, tai aš ir nepasirašiau.
Klausiamas, kaip vertina LVŽS tarybos išreikštą pasitikėjimą R.Karbauskiu, S.Skvernelis pabrėžė, kad tai – partijos vidaus reikalas.
„Žinote, aš nesu partijos narys. Partija apsisprendė, palaikymas yra absoliutus pirmininkui, tai viskas tvarkoje“, – komentavo jis.
Kol kas S.Skvernelis nesvarsto galimybės tapti LVŽS nariu.
G.Kirkilas: o kodėl turėtumėme pasirašinėti?
Klausiamas, kokia yra Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) frakcijos pozicija dėl V.Pranckiečio, parlamento vicepirmininkas Gediminas Kirkilas aiškino, kad svarbiausia yra patvirtinti Vyriausybę. Esą visi kiti dalykai – antraeiliai.
G.Kirkilo teigimu, „valstiečiai“ savo frakcijoje renka parašus dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku.
„O kodėl mes turime pasirašinėti? Tas veiksmas nieko neduoda. Balsavimas yra veiksmas“, – kalbėjo jis.
Klausiamas, kaip dėl galimo nepasitikėjimo Seimo pirmininku balsuotų parlamento LSDDP frakcija, G.Kirkilas aiškino, kad dėl to socialdarbiečiai pasitars.
LSDDP pirmininkas akcentavo, kad septintą kadenciją dirbant Seime jam keista spręsti panašius klausimus.
„Kas būtų, pavyzdžiui, jeigu ministras pirmininkas negrąžintų įgaliojimų? Tai čia tas pats yra praktiškai. Čia jau jūs Seimo pirmininko klauskite, kodėl jis taip elgiasi. Mes už tai todėl taip keistai ir reaguojame, nes mes nepripratę, kad tokie aukšti pareigūnai nesilaikytų demokratijos taisyklių. Jeigu jau partija nusprendė, kad jie deleguoja kitą ir apskritai susitarė su koalicijos partneriais, manau, demokratiškas politikas turi suprasti tai“, – komentavo G.Kirkilas.
Jeigu jau partija nusprendė, kad jie deleguoja kitą ir apskritai susitarė su koalicijos partneriais, manau, demokratiškas politikas turi suprasti tai.
Trauktis neketina
Pirmadienį LVŽS taryba patvirtino koalicijos sutartį. Tai reiškia, kad Seimo pirmininko postas turėtų atitekti socialdarbiečiams. Tačiau dabar šias pareigas einantis „valstiečių“ atstovas V.Pranckietis nuomonės nekeičia ir atsistatydinti neketina.
Parlamento vadovas neatmetė, kad Seime gali būti balsuojama dėl nepasitikėjimo juo. Vis dėlto po LVŽS tarybos V.Pranckietis tikino neabejojantis, kad tokiu atveju išliktų poste.
Tuo metu „valstiečių“ lyderis R.Karbauskis aiškino, kad joks žmogus negali susitapatinti su pareigomis. Esą kalba eina ne apie V.Pranckietį, kaip asmenį, o apie poziciją.
Anot R.Karbauskio, šį klausimą nagrinės LVŽS etikos komisija.
Vyriausybės formavimas gali užtrukti
Formuojant ministrų kabinetą greičiausiai Seime reikės rengti balsavimą ne tik dėl Sauliaus Skvernelio kandidatūros, bet ir dėl Vyriausybės programos.
S.Skvernelis antradienį kartojo, kad kandidatų į ministrus pavardės bus paskelbtos po to, kai bus suderintos su prezidentu Gitanu Nausėda. Jis negalėjo pasakyti ir kiek ministrų gali keistis.
„Gali keisti ir vienas, gali keistis daugiau ministrų. Čia priklausys nuo to, koks bus sutarimas ir su Respublikos prezidentu, ir su koalicijos partneriais“, – antradienį Seime tikino S.Skvernelis.
Pasak laikinojo premjero, balsavimas dėl jo kandidatūros Seime parodys, kokiu tempu tvirtinant ministrų kabinetą galima judėti į priekį.
„Nes gali būti taip, kad užtruks procedūros ilgai“, – teigė jis.
S.Skvernelis Vyriausybės įgaliojimus G.Nausėdai grąžino penktadienį, prezidento inauguracijos dieną.
Įstatymas numato, kad ministrų kabinetui grąžinus įgaliojimus išrinktam prezidentui, jis per 15 dienų turi teikti Seimui svarstyti įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės ministro pirmininko kandidatūrą.
Kai Seimas jai pritaria ir prezidentas paskiria ministrą pirmininką, jei ministro pirmininko pateiktoje ir prezidento patvirtintoje Vyriausybėje nepasikeitė daugiau nei pusė iki įgaliojimų grąžinimo dirbusių ministrų, Vyriausybė iš naujo gauna įgaliojimus veikti pagal Seimo anksčiau patvirtintą programą.
Jeigu S.Skvernelio Vyriausybėje keistųsi bent du ministrai, iš viso jų būtų pasikeitę daugiau kaip pusė. Tai reikštų, kad Seime reikėtų rengti balsavimą dėl Vyriausybės programos.