Manoma, kad tokį žingsnį „valstiečių“ lyderis galėjo žengti suprasdamas, jog Seime gali nepakakti balsų atstatydinti parlamento vadovo posto palikti nenorintį V.Pranckietį.
LVŽS lyderis neneigia, kad valdantieji neturi tiek parlamentarų balsų, jog galėtų visiškai ramiai nusiteikę eiti į balsavimą dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku.
R.Karbauskis žvalgosi ir į opoziciją. „Šioje vietoje galima toliau nebalsuoti, pasakyti: „Mes nedalyvaujame tame“ ir t.t. Gerai, nedalyvaukite. Sakau, kaltas aš, bet problema – tai nebe mumyse. Problema jau tapo valstybine“, – interviu 15min sakė R.Karbauskis.
Turėtų didelį palaikymą
– Kokie buvo motyvai, kad pasiūlėte opozicijos, ypač – Liberalų sąjūdžio atstovei Seimo pirmininkės postą? Liberalų sąjūdį akcentuoju, nes anksčiau buvote minėjęs, kad su partijomis, kurios figūruoja teisėsaugos tyrimuose, LVŽS neturės reikalų.
– Pirmas dalykas – Seimo pirmininkas, kai jis išrenkamas, jis nebėra frakcijos narys. Šnekame apie asmenybę, o ne apie partiją. Jokių kalbų apie koalicijas nebuvo.
Kalbant apie Seimo pirmininko rinkimus, tai Liberalų sąjūdis turėjo tokią tradiciją, kad visuose Seimo pirmininko rinkimuose dalyvaudavo partijos pirmininkas.
Buvo pokalbis – ir tai ne paslaptis, kuriame dalyvavo ir Eugenijus Gentvilas, ir V.Čmilytė-Nielsen, ir Gediminas Kirkilas, ir aš.
Mes šnekėjomės, ar jie nekeltų savo kandidatūros. Tiesiog šnekėjomės apie tai, kad, jeigu naujoji Liberalų sąjūdžio pirmininkė tai darytų, tai būtų tikrai paramos ir iš valdančiųjų.
Mes šnekėjomės, ar jie nekeltų savo kandidatūros. Tiesiog šnekėjomės apie tai, kad, jeigu naujoji Liberalų sąjūdžio pirmininkė tai darytų, tai būtų tikrai paramos ir iš valdančiųjų.
Ta prasme, tikrai atsirastų tokių, kurie ją palaikytų, ir kad gali būti, jog ji gali būti išrinkta Seimo pirmininke.
Bet vėlgi atskirkime labai aiškiai partiją ir pirmininkę. Mes tikrai nekalbėtumėme apie tai su buvusia Liberalų sąjūdžio vadovybe. Mes žiūrime į asmenybę šiuo atveju. Šitoje situacijoje tokia kalba ir buvo.
Galbūt kiek nustebino V.Čmilytę tai, kad aš išsakiau, kad gali būti paramos ir iš valdančiųjų, nes aš žinau mūsų kolegų požiūrį į ją, kaip asmenybę.
Šitoje situacijoje pasakiau, kad gali būti taip, kad ją išrinktų. Atitinkamai jos reakcija tokia – vienokia ar kitokia, atsisakymas ar kažkas yra pirmiausia į tai, kad iš tikro ji realiai įvertina, kad taip galėtų atsitikti. Tai nėra toks pajuokavimas, viena vertus.
Kita vertus, reikia šnekėti, kad jokių sąlygų nebuvo keliama. Kažkas kažkam pasakė, kad mes susitikome, ir iš to po to susikūrė gandai. Dėl to iš tikrųjų Seimo narė labai teisingai padarė, kad ji taip parašė. Ji nuėmė bet kokią abejonę, kad čia kažkokia istorija kuriama.
Ir aš labai noriai visiems pasakoju, kad čia jokios istorijos nėra. Tiesiog yra normalus dialogas, kurio galbūt trūko su Liberalų sąjūdžiu dėl jūsų įvardytos priežasties. Kol pirmininkas nepasikeitė, mes tiesiog neturėjome apie ką šnekėti. Bet pasikeitus pirmininkui, su ta asmenybe, kurią matome kaip asmenybę, mes tiesiog buvome suinteresuoti pasišnekėti, ar bus toks sprendimas, ar ne.
Iš tikrųjų galvojame apie tai, kad pirmininko pasitraukimas arba atšaukimas Seime yra tik viena detalė. Po to reikia išrinkti kitą pirmininką.
Iš tikrųjų galvojame apie tai, kad pirmininko pasitraukimas arba atšaukimas Seime yra tik viena detalė. Po to reikia išrinkti kitą pirmininką.
Ir aš tik pasakysiu, kad tame pokalbyje dalyvavo ir G.Kirkilas. Tai netgi ir nebūtų vienintelė kandidatė buvusi. Jeigu ji sutiktų, ji būtų tarp kandidatų, kurie keltųsi ar būtų keliami. Tai šitoje vietoje tiesiog ir keliant ją, visai neatmetu, kad būtų kažkas ir iš valdančiųjų keliama.
– Noriu pasitikslinti – nebuvo taip, kad jūs siūlėte V.Čmilytei-Nielsen užimti postą, tiesiog teiravotės apie galimybes, ar ji, pavyzdžiui, irgi kandidatuotų į Seimo pirmininkes?
– Mes jai sakėme: jeigu ji dalyvautų rinkimuose, yra tikimybė, kad ji juos laimės. Taip buvo sakyta. Ir čia neprieštarauja nei tai, ką ji sako, nei tai, ką aš sakau.
Mes jai sakėme: jeigu ji dalyvautų rinkimuose, yra tikimybė, kad ji juos laimės.
Mes jai sakėme: jeigu ji dalyvautų, ji gali laimėti tuos rinkimus, nes aš įvardijau, kad būtų parama iš valdančiųjų – tam tikro skaičiaus valdančiųjų, kurios užtektų galbūt laimėti. Tai yra ta kalba – gali vertinti, kaip pasiūlė dalyvauti arba pasiūlė tapti, čia tą patį reiškia. Tiesiog mes pasakėme jai, kad tokia tikimybė yra, kad bus palaikoma.
Dėl to tas kvietimas dalyvauti yra nuoširdus. Kai supranti, kad žmogus, jeigu dalyvauja, gali laimėti, tai tokiu atveju, kodėl to žmogaus neinformuoti ir nepakviesti dalyvauti?
– Ar dar opozicijoje, galbūt ir kitose partijose, matytumėte kandidatų, kurie galėtų dalyvauti Seimo pirmininko rinkimuose, jeigu jie vyktų?
– Aš tikrai sunkiai galėčiau tokį kitą žmogų įvardyti, nes visas tas savybių rinkinys, kurį turi V.Čmilytė, – nelabai aš atrasčiau kitą opozicijos žmogų, kuris turi tiek daug pliusų. Ir Europos čempionė, pakankamai žinoma pasaulyje – daug tų dalykų, kurių, kai žiūri į kitus, nelabai surastumei.
Šitoje vietoje paprasčiausiai natūraliai tas vertinimas ir gimsta.
Kai kurie mūsų kolegos – ir tokių yra tikrai nemažai, kada pasišnekame tarpusavyje, kas, kaip, kodėl, kokie galimi variantai galbūt – šitoje situacijoje visas Seimas žiūri, tai žiūrime ir į daugumą, ir į mažumą, ir į opoziciją ir žiūrėdami į visą tą paletę matome iš tikrųjų, kad ji tikrai turėtų didelį palaikymą.
„Tai ką dabar darome?“
– Kyla klausimas, ar tada apskritai matytumėte žmonių valdančiųjų gretose, kurie galėtų ir būtų pakankamai stiprūs užimti Seimo pirmininko postą? Tokių, kuriems galėtumėte pasakyti tiek pagyrų, kiek V.Čmilytei-Nielsen.
– Pavyzdžiui, aš galiu pasakyti apie mūsų kolegų Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininką G.Kirkilą. Šitoje vietoje tikriausiai niekas neabejoja tuo, kad jis turi tiek daug patirties ir tiek daug savybių, kurių reikia Seimo pirmininkui. Aš tikrai neabejočiau, kad jis galėtų būti puikus Seimo pirmininkas.
Tarp mūsų taip pat atsirastų vienas kitas žmogus, kuris galėtų būti Seimo pirmininku. Mes tiesiog, jeigu prieisime prie šito klausimo, tai kartu ir svarstysime.
Žinome, kad pagal koalicinę sutartį LSDDP galėtų kelti savo kandidatą.
Jeigu opozicija keltų, tai mes ir šnekėjomės su V.Čmilyte apie tai.
Toliau klausimas, ar mūsų frakcija keltų kažką – aš abejočiau. Dabar abejočiau, nes, jeigu mes keltumėme, tai nebūtų teisinga koalicinės sutarties atžvilgiu. Mes esame įsipareigoję.
Tačiau niekas nedraudžia išsikelti. Niekas nedraudžia daryti to, ką per kiekvienus rinkimus darydavo Liberalų sąjūdis, kai iškeldavo savo pirmininką – visą laiką dalyvaudavo E.Gentvilas. Tokia tradicija buvo.
– Teigiama, kad jūsų žingsnis kalbėtis su V.Čmilyte-Nielsen kartu yra ir bandymas užsitikrinti opozicijos palaikymą atstatydinant V.Pranckietį.
– Suprantu, kad galima šnekėti, ką tik nori, ir aš negaliu šitų kalbų kažkaip jokiais argumentais dabar atremti, nes galima tokią prielaidą daryti. Bet aš tik pasakysiu paprastai, ką aš ir bandau pasakyti.
Tol, kol Seimo pirmininkas buvo LVŽS, tol tai buvo pirmiausia mūsų problema, partijos problema, frakcijos problema bei koalicijos problema ir atitinkamai nevykdoma koalicinė sutartis.
Tam aš gana populiariai papasakojau kai kuriose žiniasklaidos priemonėse, kaip visa tai vyko, nes tiek melo buvo pasakyta mano atžvilgiu ir tos situacijos atžvilgiu.
Dabar, kai jau nurimo, visi giliau žiūri, aš jau pradėjau pasakoti, kad realiai tai tęsiasi 2,5 metų. Seimo pirmininkas su koalicija iš viso nebendravo visus tuos 2,5 metų. Bet čia – jau kitos problemos.
Dėl ko, pavyzdžiui, mūsų frakcija net nesiekė derybose išsaugoti to posto. Dėl to, kad jokios prasmės nebematė. Čia yra sena istorija.
Tačiau grįžtu dabar prie to, kad V.Pranckietis nebėra LVŽS narys, tai, praktiškai šnekant, net jeigu LSDDP, pavyzdžiui, rytoj pasako: „Mes nebenorime nieko“, jis jau vis tiek nebegali būti Seimo pirmininkas.
Absoliučiai to klausimo nebeliko dėl to, kad jis jau nebeturi nė menkiausio ryšio su valdančiąja dauguma. Ir aš bandau pasakyti opozicijai: tai ką dabar darome?
Jis jau nebeturi nė menkiausio ryšio su valdančiąja dauguma. Ir aš bandau pasakyti opozicijai: tai ką dabar darome?
Mes tą problemą sukūrėme. Taip, tai yra mūsų problema. Taip, aš esu kaltas, kaip partijos pirmininkas. Galiu visiems pasakyti: taip, taip. Galiu muštis į krūtinę: aš, aš esu kaltas. Bet problema jau yra nacionalinė.
Reiškia, mes turime Seimo pirmininką, kuris neatstovauja nei pozicijai, nei opozicijai – jis iš viso niekam neatstovauja. Problemos lenda iš eilės.
Dabar vizitas į Armėniją. Tas vizitas kainuos 8 tūkst. eurų, nes ten fotografas skrenda, kiti skrenda. Praktiškai turistinė kelionė, nes realiai – ką Seimo pirmininkas ten pasakys ar kam jis atstovaus? Suprantu, važiuotų premjeras, suprantu, važiuotų prezidentas. Ką Seimo pirmininkas ten veiks? Mes tą klausimą keliame.
Jeigu mes suprastumėme, kad Seimo pirmininkas atstovauja valdančiajai daugumai, kažkokį ryšį užmezga, stiprina ir taip toliau – ne, to nėra. Ar jis atstovauja opozicijai? Ne, to nėra.
Išeina, kad Seimo pirmininkas pats savo asmenyje išvažiuoja ten ir šnekės už save patį. Už vieną asmenį, už vieną žmogų ir už tai mokesčių mokėtojai sumokės 8 tūkst. eurų.
Viskas, kas bus toliau, bus tas pats, ką aš dabar pasakau. Suprantate, taip susiklostė ir aš visiems sakau: kaip bebūtų, dabar jau yra taip, kad tai tęstis toliau negali.
Šioje vietoje galima toliau nebalsuoti, pasakyti: „Mes nedalyvaujame tame“ ir t.t. Gerai, nedalyvaukite. Sakau, kaltas aš, bet problema – nebe mumyse. Problema jau tapo valstybine.
Tas mūsų žingsnis, kad mes šnekamės su opozicine frakcija, su opozicinės partijos pirmininke apie tokią galimybę, tai rodo, kaip mes į visa tai žiūrime.
Jeigu šnekėtumėme apie tai, trūksta mums ar netrūksta balsų, aš pasakysiu viena – jeigu nebūtų komandiruotėse žmonių, mes jau būtumėme balsavę, nes mums užtenka balsų, ir visi tai žino. Tiesiog mes turime komandiruotėse žmones. Tos komandiruotės yra suplanuotos mėnesiais prieš. Kai kurios būna 3–4 mėnesiai prieš suplanuotos ir nieko negali pakeisti.
Pasakysiu viena – jeigu nebūtų komandiruotėse žmonių, mes jau būtumėme balsavę, nes mums užtenka balsų, ir visi tai žino.
Dabar, pavyzdžiui, nėra Virginijaus Sinkevičiaus Lietuvoje ir visi žinome, kodėl jo nėra. Jis tiesiog yra Briuselyje. Nėra Lino Linkevičiaus. Nėra žmonių. Mes tikrai negalime eiti balsuoti, kai dėl žmonių nebuvimo galime nesurinkti 71 balso.
– Net kai kurie LVŽS frakcijos kolegos neoficialiai sako, kad jūsų frakcijoje yra tam tikra grupė žmonių, kurie slaptame balsavime nepalaikytų V.Pranckiečio atstatydinimo.
– Kai sakote, kad mūsų frakcijoje yra žmonių, kurie tai sako ir taip toliau, pabandykite sau įsivardinti šaltinį ir jūs suprasite, jog šaltinis visą laiką yra Seimo pirmininkas.
Šaltinis yra Seimo pirmininkas ir jo pareiškimai, kad taip yra. Jeigu taip būtų, jis būtų ir iš partijos pats neišėjęs, nes jis žinojo, kad bus praktiškai vienbalsiai subalsuota, jog jį pašalintų. Jis tai puikiai žinojo.
Jis sako, kad partijoje yra jo rėmėjai. Aš galiu pasakyti tik viena, kad tas susirinkimas Kauno rajono skyriaus, kur jis buvo pirmininkas, kuriame jis pranešė apie tai, kad pasitraukia iš partijos, jame dalyvavo 16 partijos skyriaus žmonių, kai Kauno rajono skyriuje – 85 nariai. Kur buvo kiti?
Kaip galima daryti tokius pareiškimus? Visiškai akivaizdu, kad yra manipuliuojama informacija. Ji sakoma, kokia tik patogi.
Kaip galima daryti tokius pareiškimus? Visiškai akivaizdu, kad yra manipuliuojama informacija. Ji sakoma, kokia tik patogi.
Nesakoma tiesa, kad jokio kvorumo nebuvo, palaikymo, kaip tokio, nėra. Kad skyriaus pirmininkė yra jo padėjėja, – tai čia reikia sakyti tiesą. Jeigu tu įsidarbini žmogų ir pradedi per tą žmogų sakyti, kad, va, čia tave palaiko ir taip toliau, čia yra nesąžininga. Partijoje palaikymo nėra.
Frakcijoje palaikymo irgi nėra. Vienas kitas žmogus, prie kurio jis atsisėda ir gražius žodžius sako ir visa kita, galbūt ir nebalsuotų. Bet mes ir taip skaičiuojame, kad gali šeši ar penki nebalsuoti, mums vis tiek balsų užtenka. Mums jokių problemų dėl to.
Kitas dalykas, jeigu kažkuris partijos narys slaptame balsavime balsuotų ne taip, kaip nutarė partija, jis realiai pasielgtų taip pat, kaip pasielgė pats V.Pranckietis. Tai šitoje situacijoje – jau sąžinės reikalas, negali gi patikrinti, kaip žmogus balsuoja.
Bet esmė yra ta, kad realiai tai būtų partijos, kuri nusprendė, jog Seimo pirmininkas turi būti pakeistas, nes tokia yra koalicinė sutartis, išdavystė.
Visas kalbėjimas, visas šaltinis, atleiskite, yra jis pats, nes netikiu, kad yra kiti šaltiniai, kurie tą patį sakytų. Nebent kažkuris iš žmonių turi tikslą kenkti ir kenkia kažkaip slaptai, bet aš tuo abejočiau.
Visas kalbėjimas, visas šaltinis, atleiskite, yra jis pats, nes netikiu, kad yra kiti šaltiniai, kurie tą patį sakytų. Nebent kažkuris iš žmonių turi tikslą kenkti ir kenkia kažkaip slaptai, bet aš tuo abejočiau.
Negali ramiai eiti į balsavimą
– Kada klausimas dėl V.Pranckiečio atstatydinimo pasieks Seimo plenarinių posėdžių salę?
– Kada turėsime visus žmones iš mūsų koalicijos, kurie gali balsuoti. Nes mes tikrai neturime 85 balsų, kad galėtumėme taip ramiai eiti į balsavimą. Mes turime 75 balsus koalicijoje.
Tai jūs pati suprantate, kad šitoje situacijoje mes turime labai aiškiai turėti visus žmones. Pavyzdžiui, šią savaitę nedirbs Seimas, nebus plenarinių posėdžių. Po to kitą savaitę vien iš mūsų frakcijos penki bus komandiruotėse. Ką tai reiškia? Kad mes nebalsuosime.
Tačiau tas klausimas nėra gyvybiškai svarbus. Čia tiesiog paprasčiausiai mes jau dabar galvojame, kas būtų, jeigu būtų. O kada balsuosime, čia visiškai nesvarbu, valstybės gyvenimo tai nekeičia.
Seimo pirmininkas gali galva vaikščioti, jeigu nori. Niekas nepasikeis, nes realiai šitas žmogus niekam neatstovauja. Jis nei pakenkti kam gali, tik pašvaistyti mokesčių mokėtojų pinigus.
Seimas dirba. Seimas dirba, nes visi pavaduotojai turi teisę vesti posėdžius ir jis veda. Jokių pretenzijų neturiu dėl to, kad jis veda posėdžius.
Niekas iš mūsų frakcijos niekada neturėjo pretenzijų. Tiesiog pirmą sykį Lietuvos istorijoje yra taip. Ir aš sakau dar sykį: esu kaltas, kaltas, kaltas.
– Gal tada reikėtų visam Seimui nesigadinti nervų? Ir V.Čmilytė-Nielsen sako, kad nematytų didelės tragedijos, jei V.Pranckietis visgi liktų vadovauti likusius kadencijos metus.
– Jūs supraskite viena – valstybės prasme tai yra anekdotas. Seimui vadovauja žmogus, kuris neatstovauja iš viso niekam. Tai va čia yra visa problema.
Jūs supraskite viena – valstybės prasme tai yra anekdotas. Seimui vadovauja žmogus, kuris neatstovauja iš viso niekam.
Dabar atvažiuoja ambasadoriai ar kažkas kita ir jie nori žinoti, ką galvoja valdančioji dauguma. Paprastai parlamentų pirmininkai atstovauja valdančiajai daugumai. Tai ką jis gali pasakyti apie tai, ką mes galvojame? Jis jokiame posėdyje nebūna niekada. Jis su valdančiąja dauguma absoliučiai nebendrauja.
Sakau, jei jis opozicijai atstovautų, nors būtų aišku – opozicija turi Seimo pirmininką ir jis atstovauja opozicijos nuomonei. Bet jis neatstovauja opozicijos nuomonei, opozicija nuo jo žegnojasi.
Klausimas, ką tada daro Seimo pirmininkas? Jeigu jis niekur nevažiuotų, nieko nepriiminėtų, o tik organizuotų Seimo posėdžius, aš sutinku, kad jis galėtų būti. Jokių problemų.
Bet jis važinėja, jis priiminėja. Jis leidžia dešimtimis tūkstančių eurų per kiekvieną kelionę. Kaip galima į tai žiūrėti neutraliai ir sakyti, kad gali ir likti?
Nes išeina, kad metus, jeigu nebūtų pokyčių, Lietuvos Seimui atstovautų žmogus, kuris realiai atstovauja pats sau.
Seimo pirmininko postas – ne asmeninis
– Sakote, kad pripažįstate savo kaltę dėl V.Pranckiečio. Kaip jūs ją įvardytumėte šioje situacijoje?
– Mano kaltė yra ta, kad aš 2016 metais pasiūliau žmogų, kuris nesupranta, kad koalicinės sutartys, partinė priklausomybė, tai yra ..., kuris pastoviai kartoja, kad Seimo pirmininkas išrenkamas visai kadencijai.
Seimo pirmininkas išrenkamas visai kadencijai, jeigu nesikeičia koalicijos ir taip toliau. O visi puikiai žinome, kiek kartų keičiasi koalicijos, kiek kartų keitėsi Seimo pirmininkai. Ir tai nebuvo statuto pažeidimas.
Jis tiesiog visuomenei aiškina, kad, matote, čia privalomai – mane išrinko, aš turiu keturis metus dirbti. Taip gi nebūna.
Aš esu kaltas, kad 2016 metais pats siūliau šitą žmogų, kuris tiesiog nesupranta, kur jis yra ir ką jis veikia. Jis nesupranta savo atsakomybės. Jis išdavė partiją, išdavė frakciją, išdavė savo kolegas. Tai yra akivaizdu.
Pirmiausia esu kaltas dėl to, kad aš jį pasiūliau ir neįžvelgiau to, jog gali būti taip.
Niekaip negalėjau pagalvoti, kad Seime tarp mano kolegų atsiras toks, kuris galvos, kad kėdė – jo asmeninis dalykas.
Jis spjauna į visus aplinkui, įsikabina į kėdę ir išsilaiko toje kėdėje kol kas tik opozicijos, kuri irgi sako, jis ne mūsų, bet tegul sėdi, pagalba. Kažkoks anekdotas.
– V.Pranckietis aiškina, kad taip bandote susidoroti su juo dėl tam tikrų nuomonių susikirtimų, nesutarimų ir panašiai.
– Aš tik pakartosiu tai, ką sakiau. Tai yra absoliutus melas. Ir kiekvienas mūsų frakcijos narys gali papasakoti, kodėl tai yra melas. Kiekvienas, čia nereikia man sakyti šito.
Mes prieš pusantrų metų, po metų laiko, kai jis dirbo, pasakėme: „Pirmininke, jūs turite turėti kokį nors ryšį su koalicija. Nors kokį nors. Mes iš viso ką nors turime žinoti. Kas važiuoja, kur važiuoja. Kaip nors, na, bendraukite nors truputį“. Prieš pusantrų metų.
Praeina dar pusė metų, niekas nepasikeičia. Mes vėl ateiname – mes ateiname, ne aš ateinu, aš niekada vienas su juo nešnekėjau – daug žmonių, kurie gali paliudyti. Ir sakome: „Pirmininke, taip būti negali. Mes neturime su jumis jokio ryšio. Čia koalicija, net ne frakcija ir net ne partija“.
Sakėme, priimkime žmogų, kuris būtų tas tarpininkas, kuris bendrautų su jumis ir koalicija.
Priimama yra moteris, kuri dirbo patarėja pas Valių Ąžuolą. Priimama ji, 6 dienas ar kiek gauna informaciją, po to ji užblokuojama visiškai ir absoliučiai nebegali tos funkcijos vykdyti.
Dar po pusės metų jam sakome: „Klausyk, neįmanoma“. Tas žmogus, kuris blokavo, buvo ne Seimo pirmininkas.
Tai buvo jo sekretoriato vadovė. Mes sakome: „Reikia nuimti jūsų sekretoriato vadovę, nes ji daro viską, kad nebūtų bendraujama tarp koalicijos ir jūsų“.
Pirmininkas iš pradžių prie liudininkų pasako: „Taip, reikia tą klausimą spręsti.“
Po to jis sako: „Nespręsiu“.
Po to vėlgi formuojasi nauja koalicija ir tada frakcija sprendžia, kokius prioritetus derybose turėti. Ir kada prieinama prie klausimo, ar mes turime išlaikyti Seimo pirmininko poziciją, ar ne, visa frakcija slaptu balsavimu pasako: neturime. Kadangi mums jokios naudos iš to, kad LVŽS turėjo Seimo pirmininką, nėra.
Jis su mumis visiškai nebendravo. Jis nesidalino jokia informacija, niekuo absoliučiai dvejus su puse metų. Ir jis aiškina, kad tai mano asmeninis kerštas? Tai yra visiškas absurdas.
Šioje situacijoje visiškai logiškas buvo frakcijos – tikrai ne R.Karbauskio – sprendimas slaptu balsavimu, kad nebūtų niekam abejonių, buvo subalsuota, jog mums Seimo pirmininko postas nereikalingas ir mes jį pasiūlėme LSDDP, kad derybose jie negalėtų mūsų spausti duoti daugiau. Pavyzdžiui, ministerijose pozicijų ir taip toliau.
Mes jį pasiūlėme LSDDP, kad derybose jie negalėtų mūsų spausti duoti daugiau. Pavyzdžiui, ministerijose pozicijų ir taip toliau.
