Kad „valdžia uždarinės ligonines“, R.Karbauskis praėjusią savaitę pareiškė feisbuke.
Pasak jo, tokia išvada peršasi įsiklausius į sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio žodžius, išsakytus forume „COVID-19 pandemija: krizė, pamokos ir galimybės“.
„Valdžia uždarinės ligonines ir tai vadina prasmingu darbu!
„Laukia prasmingi darbai“, – sako A.Dulkys apie jo suplanuotą ligoninių uždarymą. Kame jis mato „prasmę“ ir ar jis apskirtai mato, kokia dabar neaiški situacija dėl pandemijos ir gydymo įstaigų galimybių padėti visiems, kuriems reikia medicininės pagalbos?
Prieš keletą dienų vykusiame sveikatos forume „COVID-19 pandemija: krizė, pamokos ir galimybės“ sveikatos apsaugos ministras A.Dulkys buvo kaip reta atviras – šios Vyriausybės ir jo asmeninis sveikatos reformos tikslas „optimizuoti stacionarių aktyvaus gydymo paslaugų teikimą“, kas neišvengiamai reiškia mažųjų regiono ligoninių uždarymą“, – rašė R.Karbauskis.
Neabejoja, kad „planas materializuosis“
Anksčiau mažinti ligoninių kiekį žadėjo valdantieji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, tikino politikas. Jis svarstė, kokio masto ligoninių tinklo pertvarkos jie imsis dabar.
„Konservatoriai imasi įgyvendinti dar 2016 m. savo rinkimų programoje pateiktus pažadus, kurių jiems, anuomet pralaimėjus rinkimus, laimei, nepavyko įgyvendinti.
Tuomet žadėta „mažinti perteklinį ligoninių skaičių, turint aiškiai užsibrėžtą tikslą – kiek įmanoma greičiau pasiekti OECD šalių vidurkį pagal ligoninės lovų, tenkančių vienam gyventojui, skaičių (5,2 lovos 1000 gyventojų)“.
Norint tokį rodiklį pasiekti, reikėtų sumažinti, skaičiuojant pagal 2019 m. statistinius duomenis, apie 9 tūkst. 800 lovų visoje Lietuvoje.
O tai reikštų, kad reiktų uždaryti visas rajonų ir regionų ligonines, visas, jokios slaugos, jokios reabilitacijos – visos uždaromos, ir dideliuose miestuose dar sumažinti 2 tūkst. 300 lovų.
Ar dabar bus užsimota tokiu plačiu mostu prieš rajonų ligonines, kaip kad planuota anksčiau – sunku pasakyti. Detalesnis reformos planas, kaip ir garsusis 130 punktų pandemijos suvaldymo planas – kažkur dar alternatyvioje tikrovėje“, – ironizavo R.Karbauskis.
Bet, anot jo, nėra abejonių, kad valdančiųjų „planas uždaryti ligonines“ virs realybe.
Iš ministro užmojų ir užsidegimo yra akivaizdu – planas uždaryti ligonines materializuosis.
„Iš ministro užmojų ir užsidegimo yra akivaizdu – planas uždaryti ligonines materializuosis, skirtingai nei 130 punktų jo pirmtakas, nes už to stovi konservatoriai“, – teigė LVŽS lyderis, pridurdamas, kad šiai partijai žmonės, gyvenantys regionuose, kuriems reikės pasiekti „toli pasilikusią ligoninę“, nerūpi.
Pažadėjo išsaugoti „mažąsias ligonines“
Sveikatos forume dalyvavęs A.Dulkys tikrai kalbėjo apie poreikį „optimizuoti stacionarių aktyvaus gydymo paslaugų teikimą“ tam, kad „pacientai gautų kokybiškas ir saugias paslaugas“.
TS-LKD 2016 metais prieš Seimo rinkimus irgi žadėjo „vykdyti tolesnę sveikatos priežiūros įstaigų tinklo konsolidaciją šalyje bei mažinti perteklinį ligoninių skaičių, turint aiškiai užsibrėžtą tikslą – kiek įmanoma greičiau pasiekti OECD šalių vidurkį pagal ligoninės lovų, tenkančių vienam gyventojui, skaičių (5,2 lovos 1000 gyventojų)“.
Bet tuo pačiu tikino išsaugosiantys „mažąsias ligonines“ rajonuose, kur neliko akušerijos, chirurgijos ir kitų paslaugų, sieksiantys plėtoti tokias paslaugas kaip slauga ir globa, paliatyvi medicina, geriatrijos paslaugos, psichikos sutrikimų, vidaus ligų gydymas ir kitos.
„Suvokdami, jog mažinant ligoninių ir lovų skaičių ir nedarant daugiau nieko, kaip buvo iki šiol, tik pabloginsime paslaugų prieinamumą, [įsipareigojame] šio tikslo siekti kartu taikant kompleksines priemones: plėtojant šeimos gydytojų tinklą ir prieinamumą, mažinant biurokratiją, tobulinant apmokėjimą už paslaugas, reguliuojant pacientų srautus ir vykdant aktyvesnį pacientų švietimą“, – rinkimų programoje dėstė TS-LKD.
Ne uždarinėsime, o perprofiliuosime rajonines ligonines.
Panašiai kalbama ir 2020 metų Seimo rinkimų programoje, bet čia pabrėžiama, jog ligoninės uždarinėjamos nebus.
„Ne uždarinėsime, o perprofiliuosime rajonines ligonines – plėsime globos, slaugos, palaikomojo gydymo, terapijos, psichosomatines ir priklausomybių ligų gydymo paslaugas.
Optimaliam tinklui sukurti pirmiausia įvertinsime paslaugų poreikio pasiskirstymo šalyje dinamiką ir perspektyvas.
Šeimos gydytojų vaidmens sustiprinimas taipogi leis užtikrinti, kad šalies gyventojai neliks be prieinamos medicininės pagalbos“, – nurodė TS-LKD.
Partija taip pat suplanavo apibrėžti mažos ligoninės statusą, numatyti jos perspektyvą, vystyti terapijos, slaugos, dienos chirurgijos, skubios pagalbos (su dienos stebėjimo galimybe) funkcijas, plėsti telemediciną, kad gydytojai pacientus konsultuotų nuotoliniu būdu.
Konservatorių deleguotos Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė išsikėlė tikslą mažinti „mažiau efektyvių aktyvaus gydymo stacionarinių paslaugų skaičių“, keisti „jas efektyvesnėmis ambulatorinėmis ir dienos stacionaro paslaugomis“.
Sieks pertvarkyti įstaigų profilius ir struktūrą
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia, kad jos planų negalima vadinti ligoninių uždarymu.
„Šalies ligoninės nebus uždaromos, atvirkščiai, planuojama išnaudoti ligoninių infrastruktūros pajėgumus, kad būtume geriau pasiruošę ateities grėsmėms, todėl į šią sritį bus sutelktos investicijos. Įstaigos, kurios dalyvaus reformoje, galės tikėtis papildomų investicijų“, – atsakyme 15min nurodė ministerija.
Pasak jos, planuojama sukurti finansines, teisines ir reguliacines paskatas, skirtas pertvarkyti įstaigų struktūrą, jų profilius ir finansavimą taip, kad gyventojams savivaldybės lygmeniu būtų užtikrintas vienodas bazinis sveikatos paslaugų prieinamumas.
Šalies ligoninės nebus uždaromos, atvirkščiai, planuojama išnaudoti ligoninių infrastruktūros pajėgumus.
„Planuojama, kad su socialiniu sektoriumi bus integruotos ilgalaikės priežiūros paslaugos, skubios medicinos pagalbos, psichinės sveikatos, odontologijos, ambulatorinės reabilitacijos, geriatrijos, suaugusių ir vaikų dienos stacionaro bei dienos chirurgijos paslaugos, o taip pat stacionarinės terapijos ir slaugos bei palaikomojo gydymo paslaugos.
Numatoma sukurti bendruomenės sveikatos centrus, sudarant bendradarbiavimo sutartis tarp visų savivaldybės tiek viešųjų bei biudžetinių, o taip pat ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų.
Siekiama, kad visos sveikatos priežiūros įstaigos, dirbančios savivaldos lygmenyje, tarpusavyje bendradarbiautų, koordinuotų ir derintų savo planus ir veiksmus“, – dėstė SAM.
Stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą regionų lygmeniu planuojama vykdyti pasitelkiant bendradarbiavimo modelį.
„Keli steigėjai turėtų sudaryti teisines, reguliacines ir ekonomines paskatas, bendrai planuoti ir išdėstyti stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugas ir aprūpinimą specialistais pagal profilius taip, kad paslaugų kiekis ir jų kokybė garantuotų teigiamą sveikatos rodiklių pokytį“, – aiškino ministerija.
Patvirtino, kad mažės stacionarinių paslaugų
SAM teigimu, „pagal numatomą lovų poreikį stacionarinės pagalbos apimtys turės sumažėti, bet didėti turės ambulatorinės pagalbos, ilgalaikės priežiūros, ypač paslaugų namuose senjorams ir negalią turintiems žmonėms, apimtys".
Bazinis sveikatos paslaugų paketas bus užtikrintas visiems Lietuvos žmonėms, siekiant, kad netolygumai ženkliai sumažėtų“, – teigė SAM.
Optimizuoti stacionarių aktyvaus gydymo paslaugų teikimą ketinama nustačius stacionarinio aktyvaus gydymo poreikius šalyje ir regionuose, atlikus stacionarinių paslaugų ateities prognozes, vardijo ministerija.
O tada, pasak jos, planuojama kurti skubios pagalbos, greitosios medicinos pagalbos, skubios medicinos pagalbos klasterių, reanimacijos ir intensyvios pagalbos tinklą:
„Siekiant paslaugų kokybės ir efektyvumo, apsispręsta dėl tinklo pertvarkos principų ir kriterijų.“
Pertvarkos ir pokyčių projektai turėtų būti pradėti svarstyti ir patvirtinti kitų metų pirmąjį pusmetį.
Koks bus tas sveikatos priežiūros įstaigų tinklas, turėtų paaiškėti 2022 metų pradžioje.
„Artimiausiu metu planuojama pradėti pristatyti pertvarką socialiniams partneriams, vėliau – finansų ministerijai ir Europos komisijai. Pertvarkos ir pokyčių projektai turėtų būti pradėti svarstyti ir patvirtinti kitų metų pirmąjį pusmetį“, – teigė SAM.
