Apie tai politikas rašo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. Tačiau R.Alekna sako, kad R.Karbauskis paprasčiausiai meluoja. Savo ruožtu „valstietė“ Agnė Širinskienė paviešino Valstybinės ligonių kasos specialistės laišką prezidentės patarėjai, esą įrodantį, kad šalies vadovę domino tik dviejų įstaigų likimas po reformos.
„Prezidentės sprendimas vetuoti septynis Seimo priimtus įstatymus, susijusius su sveikatos reforma ir gydymo įstaigų pertvarka, yra paremtas ne valstybės interesu užtikrinti žmonėms kokybiškas, prieinamas medicinos paslaugas viešajame sektoriuje, o noru apginti privataus verslo interesus sveikatos apsaugos srityje, motyvuojant tik pacientų pasirinkimo laisve“, – dėsto R.Karbauskis.
LVŽS pirmininkas užsimena, kad prezidentė gina net ne bet kokį, o būtent konservatoriaus, buvusio Vilniaus mero ir buvusio sveikatos apsaugos ministro Raimundo Aleknos verslo interesą.
„Gaila, kad Prezidentė pasirinko argumentus tų, kurie dažniau varsto prezidentūros duris. Pavyzdžiui, sveikatos reforma ypač reikšmingai būtų palietusi UAB „Socialiniai ir sveikatos projektai“, kitaip dar vadinamą Ąžuolyno kliniką, kuri susijusi su Raimundu Alekna, buvusiu konservatorių sveikatos ministru ir A.Kubiliaus patarėju“, – apgailestauja R.Karbauskis.
Tačiau R.Alekna sako, kad LVŽS pirmininkas paprasčiausiai meluoja.
„Aš galiu pridėti ranką prie širdies ir pasakyti, kad nė karto pas prezidentę Dalią Grybauskaitę nesu buvęs nė per vieną iš jos kadencijų. Čia yra jo visiškas melas siekiant apjuodinus kitus pačiam atrodyti švariau. Absoliučiai neturėjau jokių kontaktų su prezidente. Aš manau, kad jis turi visas išklotines, kas su kuo bendravo ir tarp žurnalistų, ir tarp politikų, tai, jei būtų buvęs bendravimas bet kokia forma, jis jau būtų pateiktas. Čia yra tiesiog žema dėliot tokius argumentus. Man net nepatogu už jį“, – komentavo R.Alekna.
Paviešino laišką prezidentės patarėjai
Seimo narė Agnė Širinskienė 15min antradienio vakarą sakė, kad R.Karbauskis tikrai nemeluoja. Esą Seimo Sveikatos reikalų komitetui susirašinėjant su Valstybinės ligonių kasos specialistais į susirašinėjimą netyčia papuolė ir šios įstaigos specialistės laiškas prezidentės patarėjai Airai Mečėjienei.
Pasak A.Širinskienės, šis laiškas akivaizdžiai rodo, kad prezidentė domėjosi tik dviejų privačių sveikatos įstaigų likimu, jei reforma būtų įvykusi.
„Klausimas, panašu, buvo apie dvi sveikatos priežiūros įstaigas, o viena iš jų yra siejama su R.Alekna. Iš atsakymo akivaizdu, kad praktiškai Ąžuolyno klinika būtų patyrusi labai daug sunkumų, jai būtų tekę peržiūrėti savo veiklos strategiją, jei reforma būtų įvykusi, nes perėjimas prie ambulatorinių paslaugų tokio dydžio klinikai per stebėtinai trumpą laikotarpį būtų sunkus“, – teigė A.Širinskienė.
Prezidentūra šių R.Karbauskio ir A.Širinskienės teiginių bei paviešinto laiško nekomentuoja.
Tikisi atmesti veto
R.Karbauskis neslepia besitikintis, kad Seimui užteks balsų atmesti Prezidentės veto.
Anot R.Karbauskio, sveikatos įstaigų reforma turėjo tapti priemone gerinti gydymo kokybę, tuo pačiu suteikti sąlygas žmonėms, gyvenantiems regionuose, gauti kokybiškas paslaugas, konsultuotis su geriausiais specialistais.
„Buvo siekiama stiprinti valstybinį sveikatos priežiūros sektorių, nes tik taip galima garantuoti tolygų paslaugų prieinamumą visiems, tarp jų ir mažas pajamas turintiems žmonėms, kurie neišgali primokėti už paslaugas privačiose klinikose. Reforma norėta pasiekti, kad kol valstybinėse ligoninėse yra laisvų vietų stacionare, privačios ligoninės negalėtų pretenduoti į finansavimą privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis toms pačioms paslaugoms, tokiu būdu užtikrinant valstybinio sektoriaus tvarumą. Teiginiai, jog yra naikinamų ligoninių sąrašas ir siekiai mažinti ligoninių skaičių, yra nepagrįsti“, – „Facebook“ paskyroje dėsto LVŽS lyderis.
„Gaila, kad Prezidentė neatsižvelgė į tai, kad konkretūs sprendimai dėl ligoninių tinklo pokyčių būtų buvę priimti tik po savivaldos rinkimų suformavus naują valdžią regionuose, su kuria ministerija kartu ieškotų sprendimų, atitinkančių vietinės bendruomenės poreikius“, – priduria R.Karbauskis.
Prezidentės argumentas – Konstitucija
Šalies vadovė D.Grybauskaitė antradienį vetavo paskutinę dieną Seime baigiant pavasario sesiją priimtas pataisas, kurios sudarytų prielaidas pertvarkyti gydymo įstaigų tinklą.
Motyvais grąžinti pataisas Seimui tapo įstatymų nuostatų galimas prieštaravimas Konstitucijai bei Seime padaryti procedūriniai pažeidimai.
„Kai kalbame apie biudžeto lėšas, tai yra viena, tuomet, be jokios abejonės, valstybė – Vyriausybė ir Seimas – gali spręsti ir monopolinę situaciją valstybinių įstaigų. Bet kai eina kalba apie sveikatos draudimo lėšas, jos yra piliečio, kuris moka sveikatos draudimą, nuosavybė, ir jų nusavinti ar per prievartą varyti žmogų gydytis į valstybines ar bet kokias kitas įstaigas, nurodinėti, kur jis turi eiti – nėra tokios galimybės (...). Tai didžiausia sankirta su konstitucinėmis normomis“, – LRT radijui antradienį sakė šalies vadovė, kurią cituoja BNS..
Prezidentė tikisi, kad Seimas jos sukritikuotus įstatymus pataisys rudens sesijoje, kad pertvarką galėtų prasidėti nuo sausio.
„Pačią pertvarką, jos būtinumą aš palaikau ir ministro pastangas tai daryti – taip pat, tiesiog padaryta truputį ne taip, netvarkingai, kai kas, matyt, netiksliai išaiškino ir pritaikė Konstitucinio Teismo sprendimus ir išaiškinimus 2013 ir 2014 metų. Taigi tiesiog reikia pasiraitoti rankoves, susitvarkyti, viską ištaisyti ir turėsime mes tą reformą nuo kitų metų“, – dėstė D.Grybauskaitė.
Pasak prezidentės patarėjos Rasos Svetikaitės, įstatymu būtina nustatyti kokybinius kriterijus, kuriuos atitinkančios gydymo įstaigos galėtų pretenduoti į Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas.
Aiškindama prezidentės veto, patarėja žurnalistams teigė, kad valstybė neturi teisės nurodyti žmogui, kokioje sveikatos priežiūros įstaigoje jis turi gauti iš PSDF apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas.
„Konstitucija garantuoja paciento teisę ir laisvę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą: ar ji būtų valstybinė, ar privati (...). Gydymo įstaigų pertvarka turi būti vykdoma vadovaujantis įstatyme įtvirtintais aiškiais, objektyviais, iš anksto žinomais, nediskriminaciniais saugių, kokybiškų ir prieinamų sveikatos priežiūros paslaugų kriterijais, o ne sveikatos apsaugos ministro vienasmeniais sprendimais ar politiniais interesais“, – dėstė R.Svetikaitė.
