Tuo, kad Kultūros komitetas niekaip neapsvarsto projekto dėl Lukiškių aikštės, ketvirtadienį Seimo posėdžio metu pasipiktino vienas iš jo iniciatorių konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
„Lukiškių aikštės įstatymas, 2017-ųjų gruodis, vienbalsiai Seime yra pritarta. Tada jis nukeliavo į Kultūros komitetą ir dabar guli jau dvejus metus. Visuomenininkai rašo laiškus, mes prašėm ne kartą įtraukti, kad Kultūros komitetas apsvarstytų – už, prieš – nesvarbu, bet tiesiog apsvarstytų“, – dėstė politikas.
Jis kartu su bendražygiu Audroniu Ažubaliu ir Mišrios Seimo narių grupės nariu Povilu Urbšiu teigė prieš keletą dienų kreipęsis į Seimo valdybą, kad ši klausimą perleistų nagrinėti Švietimo ir mokslo komitetui.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pažadėjo: „Gerai, pasitarsim.“
Apsvarstyti turėjo 2017-ųjų gruodį
L.Kasčiūnas, A.Ažubalis ir „valstietis“ Arūnas Gumuliauskas Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo projektą Seimui pateikė 2017 metų gruodžio 12-ąją. Jį priėmus, aikštėje turėtų atsirasti memorialas žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms, vaizduojantis istorinį simbolį Vytį.
Seimas, „už“ balsavus 43 parlamentarams, „prieš“ – 5 ir 4 susilaikius, po pateikimo siūlymui pritarė. Pagrindiniu komitetu svarstant šį klausimą tapo Kultūros komitetas, projektą pavesta apsvarstyti ir A.Gumuliausko vadovaujamai Valstybės istorinės atminties komisijai.
Komisija sutiko, kad teisės aktas Seime būtų priimtas skubos tvarka, tačiau paprieštaravo sostinės mero Remigijaus Šimašiaus raginimui nutraukti projekto svarstymą.
„Lukiškių memorialo paminklo konkursas yra įvykęs ir yra išrinktas laimėtojas, manytina, kad Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo projektas yra nepagrįstas ir neturėtų būti svarstomas“, – tąkart nurodė meras, taip pat daręs prielaidą, kad projektas prieštarauja Konstitucijai.
Į parlamento posėdžių salę klausimas dėl Vyčio ir Lukiškių aikštės turėjo sugrįžti gruodžio 21 dieną, tačiau Kultūros komitetas jo taip ir neapsvarstė.
Kliudo teisminis ginčas
Kodėl? Projekto, anot komiteto pirmininko R.Karbauskio, nederėtų svarstyti tol, kol nėra galutinio teismo žodžio dėl Lukiškių aikštės ir laisvės kovų joje įamžinimo. L.Kasčiūno prašymus jis vadino politikavimu ir tikino, kad bet kokius Seimo nutarimus dabar galima būtų traktuoti kaip spaudimą teismui.
Šią savaitę Vilniaus apygardos teismas atmetė prašymą atšaukti sprendimus, susijusius su skulptoriaus Andriaus Labašausko ir jo projekto „Laisvės kalva“ pergale Lukiškių aikštės memorialo konkurse.
A.Labašauskas Vyriausybės organizuotą konkursą laimėjo 2017 metų lapkritį, tačiau kito projekto – „Vyčio“ memorialo – kūrėjai, teigdami, kad jis nebuvo skaidrus, kreipėsi į teismą. Sulaukę nepalankaus vertinimo, „Vyčio“ šalininkai sprendimą žada skųsti.
„Įdomu, kaip atrodytų kokio nors įstatymo svarstymas, kuris tiesiogiai siejasi su byla, kuri svarstoma teisme. Kaip jie tai įsivaizduoja? Jie įsivaizduoja, kad Seimas priims sprendimą, kuris prieštarautų teismo sprendimui, ar kaip tai įsivaizduoti? Jeigu nebūtų procesas teisme, mes [projektą] seniai būtumėm apsvarstę“, – tikino R.Karbauskis.
Dėkoja Kaunui ir peikia Vilnių
Jis apgailestavo, kad Vilniaus valdžia – beviltiška. Esą jei būtų kitaip, tai ir įstatymo nereikėtų.
„Labai norėtųsi, kad tai niekaip niekada Seime nebūtų svarstoma. Tai yra savivaldos reikalai, bet kadangi Vilnius yra toks beviltiškas miestas – valdžia beviltiška, liberalų valdžia ir Klaipėdoje – deja taip yra, gali tekti šnekėti ir apie įstatymą“, – teigė R.Karbauskis.
Seimo narys džiaugėsi, kad Kaunas Vyčio skulptūrai surado vietos.
„Aš tikrai dėkingas Kaunui, kad jie taip greitai išsprendė to konkretaus projekto klausimą. Šiandien visas miestas ir visi miesto svečiai džiaugiasi.
Nerasit liūdinčio žmogaus, kad Kaune atsirado toje vietoje (prie Kauno pilies – 15min) Vytis. Man dar neteko pamatyti liūdno. Galbūt jaunasis Landsbergis (opozicijos atstovas konservatorius Gabrielius Landsbergis – 15min) liūdnas dėl to, jam viskas, kas susiję su dabartiniu Kaunu ir Kauno valdžios sprendimais, nėra malonu. Bet čia jau kitas klausimas“, – kalbėjo politikas.
Netiki, kad Švietimo komitetas svarstys
Jo manymu, Vilniui Vyčio vis tiek reikia, ir nesvarbu koks bus galutinis teismo sprendimas dėl „Laisvės kalvos“.
„Koks bebūtų teismo sprendimas, bet kokiu atveju aš siūlysiu svarstyti klausimą, kad Vilniuje turėtų atsirasti šitas simbolis kaip monumentas, – nurodė R.Karbauskis. – Jeigu teismo sprendimas netenkins tos visuomenės dalies, kuri nori matyti Vytį Vilniuje, tokiu atveju yra kitas kelias.“
O tas kitas kelias – įstatymas, kuris įpareigotų ne tik Vilniaus, bet ir Klaipėdos savivaldybes pasistatyti Vytį.
Kalbėdamas apie L.Kasčiūno prašymą perleisti Lukiškių aikštės klausimą nagrinėti Švietimo komitetui, R.Karbauskis tvirtino, kad ir šis jokių veiksmų nesiims.
-
41 Seimo narys surėmė pečius dėl Vyčio – registravo įstatymo projektą
-
Pateikiant Lukiškių aikštės įstatymą kilo klausimų dėl ministrės atstatydinimo
-
Nuo J.Noreikos prie Vyčio: grįžtama prie laisvės kovų Lukiškių aikštėje įamžinimo
-
L.Kasčiūnas apie „Laisvės kalvą“ Lukiškių aikštėje: „Vilniaus meras pradėjo naują istorinio karo etapą“
„O ką darys Švietimo komitetas? O ką darys koks nors kitas komitetas? Paims dabar kuris nors komitetas ir nebekreips dėmesio į teisinius procesus? Kiek žinau komitetų pirmininkus, juos tikrai labai gerbiu, Eugenijų Jovaišą (Švietimo komiteto pirmininką – 15min) irgi labai gerbiu, jis tikrai nieko nedarys taip pat, kaip ir mes nedarom. Gerbti reikia teisinės valstybės principus“, – atšovė „valstietis“.
Pagal Seimo statutą, Seimo valdyba arba seniūnų sueiga prireikus gali priimti nutarimą pagrindinį komitetą atleisti nuo jo prievolių.
