„Ir ką mes jaučiame, jaučiame tikrai dabar dar prieš „Zapad“ šiokį tokį atvirumą labiau iš Baltarusijos“, – šeštadienį dalyvaudamas Kaune „Laisvės piknike“ sakė ministras.
Anot jo, tas atvirumas gali būti susijęs su nerimu, ar į pratybas atvykę Rusijos kariai su technika, joms pasibaigus paliks Baltarusiją.
„Galų gale pasiprašymas inspektorių po pratybų iš jų pusės tai, ko gero, ne be reikalo. O tam, kad gerai būtų, jeigu jie vis dėlto išvyktų, nepasiliktų, nors rizika yra atvykimas. Yra ir mūsų interesas, ir ypač mūsų draugų interesas, kad kariuomenė po „Zapad“ vis dėlto trauktųsi. Kitu atveju ir mes turėtume kitą saugumo situaciją“, – kalbėjo R.Karoblis.
Baltarusija anksčiau yra pakvietusi pratybas stebėti kaimyninių šalių, tarptautinių organizacijų atstovus.
Rugsėjo 14–20 dienomis Rusija ir Baltarusija rengia bendras karines pratybas. Oficialiais duomenimis, jose dalyvaus iki 12 tūkst. 700 karių, apie 70 lėktuvų ir sraigtasparnių, iki 680 kovinės technikos vienetų, įskaitant apie 250 tankų, apie 200 pabūklų, salvinės raketų ugnies sistemų ir minosvaidžių, iki dešimt laivų. Tuo metu Vakarų žvalyga sako, kad šiose puolamojo pobūdžio pratybose dalyvaus apie 100 tūkst. karių.
Lietuvos karinės žvalgybos teigimu, labai tikėtina, kad pratybų „Zapad“ scenarijuje bus numatytas ginkluotas konfliktas su NATO. Dalis mokymų rajonų bus greta Lietuvos valstybės sienos, todėl Lietuvos pareigūnai neatmeta incidentų ir provokacijų tikimybės.
Apie galimybę, jog Rusija po pratybų galėtų aneksuoti Baltarusiją, pareiškė rugpjūčio pradžioje Lietuvoje viešėjęs buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis.
