Šios konferencijos tikslas – patvirtinti įsipareigojimus dėl dalyvavimo JT taikos palaikymo operacijose ir aptarti konkrečias priemones, kaip šalys galėtų sustiprinti operacijose dalyvaujančius pajėgumus, didinti operacijų efektyvumą ir padidinti civilių asmenų apsaugą artimiausiu metu.
Kaip skelbia Krašto apsaugos ministerija, atsižvelgiant į pasikeitusią saugumo situaciją ir kylančias grėsmes, JT gynybos ministrai aptarė konkrečius būdus ir priemones, kaip būtų galima pagerinti JT vykdomų taikos palaikymo operacijų efektyvumą. Pasikeitęs grėsmių pobūdis ir intensyvumas kelia vis didesnę grėsmę ne tik taiką ir stabilumą JT operacijose palaikančių karių sveikatai ir gyvybei, tačiau ir civiliams, esantiems krizių regionuose.
Konferencijos metu šalys deklaravo savo įsipareigojimus skirti karius ir karinius vienetus į JT vykdomas taikos palaikymo operacijas, taip pat aptarė į Jungtinių Tautų operacijas skiriamų karių ir karinių vienetų rengimo pokyčius bei reikalavimus ir užduočių vykdymo standartus, kurie ypač svarbūs parengiant karius taikos operacijų užduočių vykdymui.
Ministrai taip pat aptarė efektyvesniam tarptautinių operacijų vykdymui reikalingų aukštos parengties ir naujausią karinę įrangą ir techniką naudojančių vienetų galimą skyrimą į JT taikos palaikymo operacijas ir kylančius iššūkius. Šie klausimai yra ypač svarbūs siekiant prisidėti prie Jungtinių Tautų saugumo struktūros reformos įgyvendinimo.
JT gynybos ministrai konferencijoje taip pat pristatė Londono (2016) ir Vankuverio (2017) konferencijose prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimo rezultatus, kurie susiję su civilių asmenų apsaugos operacijų rajonuose užtikrinimu ir didesniu moterų vaidmeniu taikos palaikymo operacijose.
Lietuva, prisijungusi prie Kigalio, Vankuverio principų ir Seksualinio išnaudojimo prievartos prevencijos, įsipareigojo tobulinti karių rengimą ir šiuos įsipareigojimus įgyvendina nuo 2018 metų, integravusi jų esmines nuostatas į atnaujintas karių priešmisijinio rengimo programas.
JT taip pat siekia, kad tarptautinėse operacijose tarnautų didesnis moterų kiekis – tai padėtų didinti tarptautinių operacijų efektyvumą, ypač atliekant užduotis, tokias kaip civilių ir karių bendradarbiavimas su vietine bendruomene, geresnis situacijos supratimas konfliktų regionuose, labiausiai pažeidžiamos visuomenės dalies – moterų ir vaikų didesnis įsitraukimas į saugumo sektoriaus reformų įgyvendinimą, policijos ir vietinių saugumo pajėgų stiprinimas ir pan.
Tai sudarytų geresnes galimybes pokonfliktiniam taikos proceso įgyvendinimui. Lietuva nuosekliai didina tarptautinėse operacijose dalyvaujančių moterų skaičių – pernai jų buvo 12, arba 3,6 proc. Tuo tarpu JT tikslas – išlaikyti 15 proc. moterų JT misijų štabuose bei 5,25 proc. JT kontingentuose. Palyginimui, Lietuva šiuos rodiklius viršija: JT operacijų štabuose tarnaujančios Lietuvos kariuomenės moterys sudaro 20 proc., kariniuose kontingentuose – 5,8 proc.
2016 metais tarptautinėse operacijose nedalyvavo nei viena moteris, tačiau jų skaičius nuosekliai auga: 2017 metais jų buvo 7 (3,4 proc.), o 2018 metais jau 12 (3,6 proc.). 2017 metais jų buvo 7 (3,4 proc.), o 2018 metais jau 12 (3,6 proc.).
JT siekia, kad – 15 proc. moterų tarnautų JT misijų štabuose nuo 2017 m. gruodžio mėn. Nuo 2017 metų rudens JT operacijų štabuose tarnaujančios LK moterys sudaro 20 proc. – iš 5 štabo karininkų pozicijų 1 yra pildoma CIMIC karininkės.
JT siekia, kad 2019 metais JT kontingentuose būtų 5,25 proc. moterų. Palyginimui, 2016 metais tarptautinėse operacijose nedalyvavo nei viena moteris, tačiau šis skaičius nuosekliai didėja - pernai jis buvo 3,6 proc.
Lietuva iki pernai metų pabaigos į pajėgų apsaugos vienetą, kurį sudaro 34 kariai, skyrė 3 moteris (8,8 proc.), o nuo 2019 m. balandžio vėl skirsime 2 moteris užtikrindami 5,8 proc.
